1998 metais Ryan Hreljac buvo šešerių metų, kai iš mokytojos išgirdo, jog Afrikoje žmonės miršta, nes neturi pakankamai geriamo vandens. Sužinojęs, kad rankinis vandens siurblys kainuoja 70 dolerių, visokiais vaikui įmanomais būdais pradėjo rinkti pinigus ir juos surinkęs nunešė į paramos fondą. Ten sužinojo, kad įrengti vandens siurblį Afrikoje kainuoja šiek tiek daugiau – 2000 dolerių. Nors ir šiek tiek nusivylė, bet atsakė, jog darys daugiau namų ruošos darbų. Ir toliau rinko pinigus.
Pirmasis Ryano siurblys (po metų, 1999 metais) buvo pastatytas šiaurės Ugandoje. Jam pastatyti Ryanas surinko 700 dolerių, kitus paaukojo Kanados vyriausybė. Siurblys buvo pastatytas skurdesnėje vietovėje, šalia mokyklos. Ryanas nesustojo ir pradėjo kalbėtis su žmonėmis, rengti akcijas, važinėti po mokyklas, skleidė žinią. Kadangi buvo toks jaunas ir kalbėjo apie tokias problemas, žmonės lengviau juo tikėjo. Taip gimė paramos organizacija Ryan’s Well Foundation. Šiandien Ryano kuklūs 70 dolerių išaugo į milžinišką 2,5 milijono dolerių sumą. Ir ji vis didėja.
Dėka mažo berniuko noro pagelbėti ištroškusiems žmonėms, Ryan’s Well Foundation šešiolikoje Afrikos ir Pietų Amerikos šalių jau įrengė virš 500 vandens tiekimo ir sanitarijos punktų ir tokiu būdu padėjo daugiau nei pusei milijono žmonių. Organizacija veikti nenustoja ir pinigus renka toliau. Taip pat ir Ryan Hreljac nepamiršta savo tikslo ir toliau šviečia žmones bei kviečia juos nors keliais pinigais padėti tiems, kurie ne tik skursta, bet ir neturi ko atsigerti.
Kuo Ryanas man patiko? Apie puikią jo sėkmę ir pagalbą Afrikos žmonėms net nėra ką kalbėti – tiesiog gražiai pavydu, kiek paprastas žmogus, netgi vaikas gali nuveikti kitų labui. Tačiau dar man įstrigo ir jo asmenybė: iki dešimties savo gyvenimo metų jis gavo tiek gražių apdovanojimų ir įvertinimų, kiek nei vienas mūsų tikriausiai negausime. Tačiau iki šių dienų išliko „normalus“ ir nepamiršo savo tikslo. Kitaip sakant – „nepasikėlė“. O tai yra labai gražu.
Kai Ryanas buvo 12 metų amžiaus, jo kaimynai surinko pinigų jo kelionei į Ugandą. Ten nuvykęs jis iš susijaudinimo puolė į ašaras, nes šimtai žmonių skandavo jo vardą ir visi žinojo, kas jis toks.
Ryan Hreljac pavyzdys užkrečiamas. Mokiniai Didžiosios Britanijos mokyklose buvo sužavėti tokiu pavyzdžiu ir patys pradėjo rinkti pinigus įvairiems projektams – vieni renka pinigus Ryano oganizacijai, kiti bando atstatyti mokyklas Šri Lankoje, dar kiti stengiasi padėti skurstantiems žmonėms.
Kartais net stebina, kaip pasaulį pagražinti gali vienas paprastas vaikas. O jis ir pats visada kartoja „I’m just regular, average kid“. Jaučiuosi daug smagiau išgirdęs jo istoriją.
Šiek tiek papildomos informacijos:
Trumpas reportažas su Ryanu (anglų k.)
Įdomus interviu su Ryanu (anglų k.)
Ryan’s Well Foundation svetainė, kurioje galima paaukoti projektams.
Ak, kaip mane džiugina tavo pozityvūs įrašai :)
Bičas, tiek šis txt, tiek tas apie iraką aiškiai rodo, jog nesi joks liberalas. atsipeikėk :) tu kairuolis su visu tam prideramu respectu!!!
Čia tavo galutinė tyla? :)
Netyla, bet tiesiog neturiu ką pakomentuoti šiuo atveju. Nesu aš kairuolis, ir apskritai nesu nei prie vienos politinės pusės.