Edie buvo baisiai išsigandęs šuo, galima spėti, jog anksčiau kankinta ir mušta. Niekam nebuvo galima duoti jos priglausti, nes ji atrodė gan agresyvi ir nerami, todėl prieglaudoje buvo laikoma paskutinę dieną. Už dienos Edie turėjo būti užmigdyta. Tačiau tuo metu pasirodė šis vyrukas ir žmoniškai elgdamasis šunį nuramino. Vienintelis dalykas, ko reikėjo šuniui, buvo apkabinimas.
Pažiūrėkite šį gražų vaizdo įrašą ir pasidžiaukime laiminga istorija.
O šiuo metu Edie laimingai gyvena savo naujuose namuose :)
Daugiau apie organizaciją Hope for Paws.
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
sitas tavo video yra mielas ,juokingas ir nesveikas viename. 10 balu uz suns pasikeitima apkirpus.
seip pagalvojus, manau tokia metodika (apkabinimus placiaja prasme) galima sekmingai pritaikyt ir zmoniem. na ,o jeigu yra dar šunų fanatu, stai ;) enjoy http://www.youtube.com/watch?v=z0MusD_I2x8
Extreme Makeover: Dog Edition :))
gyvūnai labai jaučia žmones… panašią situaciją turėjau, tik su katinu, kuris dabar labai sėkmingai gyvena kaime pas mamą. suvaldyti jo laukiniškumą tereikėjo paimti ant rankų ir leisti pamiegoti apsikabinus.
Jaučia, jaučia. Bet šitas bičas turi išskirtinių sugebėjimų. Visuose filmukuose stebina, kaip jis paveikia šunis :)
aš tai nepasitikėčiau žmogumi, kuris viena ranka apkabina, o kitoj laiko kamerą :>
Miela. Bet pastaba apie apkabinimą viena ranka, o kita – filmavimą, labai teisinga. Aš irgi nepasitikėčiau :)
propagandinė muzika tai nervino :D sweet ir netgi labai… pasiilgau savo šuns blemba…..:/
Giedre, man ta muzika tai tragiška :) Na bet būna, kai labai nemoka parinkti garso takelį :) Bet tai nekeičia filmuko esmės.
O dėl kameros laikymo – jei viena ranka susitvarko, tai reiškia nesvarbu ta kamera. Šuo tai nesupranta, kas ten rankoj, svarbu kad ne pagalys.
Džiaugiuosi šita laiminga istorija.
Šiaip truputį nusimanant apie šunų psichologiją galima suprasti, kad tas šuo visai ‘nesusilydė’ nuo ‘apkabinimo’ kaip čia suinterpretuojama. Tiesiog pripažino jo viršenybę ir tiek – tas atsigulimas ant nugaros, uodegos pavizginimas, nusiraminimas.. visa tai rodo – “ok tu čia vadas, darysiu ką nori”. Bet žinoma gražu, kad šuo išgelbėtas.
ZD, tikrai ne. Joks gyvūnas niekada nerodytų savo pilvo, jei jaustųsi nesaugus. Tai, kad jis vartaliojosi, glaustėsi ir rodė pilvą, parodo tik pasitikėjimą tais žmonėmis. O kad pripažino viršenybę – irgi galimas variantas, bet tikrai ne dėl pilvo rodymo.
Drystu nesutikti. Kalba eina apie gruopėse (packs) gyvenantį gyvūną. Tai – tipinis žemesnės grandies gyvūno elgesys sutinkant viršesnį ;-) Žinau, ką sakau.
Paskubomis surastas pavyzdukas – http://www.wolfcountry.net/information/WolfPack.html – siūlau atkreipti dėmesį į passive submission ;-)
Įdomus straipsniukas. Spėju mokslininkai geriau perpranta gyvūnų psichologiją už mane :) Aš tik šiaip, savo pastebėjimais vadovaujuosi. Ir kažkaip visose gyvūnų rūšyse, su kokiomis teko susidurti, mačiau tai, jog pilvo niekada nerodys, jei bijo – kadangi pilvas silpna vieta. Tas pats ir su žmogumi – atsiradus baimei susigūžia, bando apsaugoti silpniausias vietas. Kažkaip galvoju, kad niekada nesu matęs, jog šuo taip voliotųsi prieš viršesnį žmogų, jei dar jo ir bijo. Toks šuo tiesiog būna nuolankus, bet nesivolioja visaip taip :)
Aš vis tiek tikėsiu, kad šis šuo taip patikėjo šiuo žmogum :) Juk pamirštame vieną mintį, jog tikriausiai jis buvo muštas, neprižiūrimas ir apleistas – todėl visko taip bijojo, kiekvieno judančio daikto. O kažkoks judantis daiktas jo neužgavo, tai kaip jam nebūsi meilus :)
Na panašu, kad kiekvienas pasiliksime prie savo nuomonės :) Natūralu žmogui viską persunkti per savo prizmę, todėl matome ‘meilumą’ ar net ‘meilę’ ten kur tėra pasklusnumas, nusižeminimas ir panašiai.
Dar yra tokie dalykai, kaip emocinis krūvis. Šuo tikrai nebūtų taip sureagavęs, jei anas jaunuolis būtų bijojęs arba pykęs, bet jis iškilo ramus nepaisant visų užguito šuns grasinimų, tuo parodydamas, kad yra stipresnis. Galų gale panaudojęs jėgą – ištempęs šunį iš jo kampo. Faktas, kad vienintelė galimybė išnešti sveiką kailį – nustoti priešintis ir pripažinti viršenybę tikintis malonės :)
Ir šiaip gaujos psichologija yra be galo įdomi, o pvz vilkai turi sudėtingą hierarchiją, kurios dėka yra tokie sėkmingi medžiotojai. Ir rangas ten yra viskas. Netgi uodegos aukštis nuo to priklauso :)
Sakai nesi matęs kaip vienas gyvūnas atkiša pilvą kitam? Atkreipk dėmesį kaip žaidžia du jauni šuniukai – paprastai silpnesnis po peštynių atsigula ant nugaros, tada ‘nugalėtojas’ apžioja jam gerklę, o po to nueina. Tipištas hierarchijos patikrinimas/nustatymas.
Ir išvis – reikia daugiau gamtos programų pažiūrėt, a? :))) Nors aš ne iš jų žinau šitą..
Nene, aš prie savo nuomonės neliksiu :) Gi sakiau, mokslininkai tikriausiai geriau už mane žino :)
Tiesiog šiaip svarsčiau. Man kažkaip keista, kad tokia šuns transformacija iš absoliučios baimės į tiesiog paklusnumą. Kaip žmogus, negali nematyti džiaugsmo ir palengvėjimo šuns elgesyje :) Anyway, jei šuo ir tiesiog “nusileido” tą akimirką, vėliau jis tapo tikrai laimingesniu, nei buvo iki tol. Juk dingo susigūžimas, drebulys, baimė.