Naujas mano šių dienų hitas – G&G Sindikato – Mesiu Rūkyt. Dainą galimą išgirsti čia.
Žinot, pirmą kartą gyvenime man patiko Kastetas. Anksčiau taip nervindavo tas lievas ir spigus jo balsas – neformatas aišku, bet neformatas irgi turi būti įmanomas klausyti :) Tačiau šita daina – sprogimas! Gal dėl to, kad joje apstu ironijos ir pašaipos. Apstu ne pašaipos nemetantiems ar tiems, kuriems nepavyksta, bet pašaipos patiems veiksmams – rūkymui ir dažnam nesėkmingam metimui. Ir žinot, šita daina tikrai smagiai nuteikia, ypač kai dar tokie juokingi dainos žodžiai “Va tada tai bus blogaiiiiii/va tada tai bus bėdaaaaaaa…”). Ir ji tikrai nuteikia metimo nuotaikai – net mano draugė jau pradėjo vis kažkaip užsiminti, kad gal kažkaip irgi pabandys mesti, visokiausių būdų prigalvoja :)
“Aš nuo pirmaaaaaadienio mesiu rūkyt! Pažadu, paskutinę surūkysiu!” – nu tiesio fantastika :) Kai klykaudavau kartu su Kastetu, sesė juokdavosi ir sakydavo “Neprisižadėk”. Taigi, prisižadu, bet nesakau, nuo kurio pirmadienio :))
Labai gera daina. Tikiuosi pastumės dar bent kelis žmones mesti rūkyti. Beje, skubėkite! Praeitais metais Britanijoje sausio mėnesį metė 13 procentų rūkalių! O tai yra nežmoniškai didelis skaičius, taigi, sausis sėkmingas mėnuo! :)
ū, ū, pažadu, nuo pirmadienio metu! :)
nerealus gabalas :)
Jei jau ketini ką nors mesti, metimas turi būti maksimaliai tolimas. Imam pavyzdžiu V. Alekną = keliskart apsisuki aplink savo ašį ir METI. :)
kabeli, nuo kurio pirmadienio pažadi? :)
cukrau, tai kad taip mestelėjau, jog dabar mano paskutinės cigaretės kariotiškėse guli :)
irgi ne nuo šio :)
o tu pavaryk. back to future :)
Hey, visai nieko :)
nerūkau ir nerūkysiu. gal ir neblogai, jei kažkieno spygavimas padeda kam apsispręsti. šiaip aš daugiau už tai, kad žmogaus veiksmai eitų iš giluminio apsisprendimo, tada ir nebūtų tų a la metimų kiekvieną pirmadienį ir atsipeikėjimu su cigarete dantyse penktadienio vakarą, jei ne anksčiau.
jei nerūkai, tai nesuprasi, kaip yra sunku mesti rūkyti :) atrodo jau “iš gilumos” apsispręndi, prisižadi visiems ir prisieki viskuo, o kitą dieną žiūri, kad jau vėl rūkai.
Girdėjau apie vieną efektyvų būdą mesti rūkyti :-)
Nueini į tualetą. Atlieki smarkų gamtinį reikalą. Kol dar nenuleistas, įmeti ten keletą cigarečių. Ir žiūri skylėn, kaip tos cigaretės šalia kakučio plaukioja. Galima dar mintyse kokias 10 minučių pamąstyti, kaip dabar būtų, jei išsitrauktum cigaretę, ją išdžiovintum, dėtum į burną, prisidegtum, trauktum… Jei po to nesupykins, tai imunitetas, sako, ilgam įgyjamas. O dabar pagalvojam kitaip — neaišku, kas kokiom rankom tabaką surenka. Turbūt tie patys vergai plantacijose, kurie kartu to pačio tabako lapais po gamtinio reikalo užpakalį valosi. Ir tokie lapai vėliau vis tiek patenka į bendrą katilą, nes gi nesimato. O tu rūkai, čiulpi visa tai…
Visa tai į plaučius sėda… Ech, rūkymas…
Patiko man mintys apie tabako lapus :))
Ak, žinau, kaip sunku mesti, vien vidinio nusiteikimo ir pasiryžimo neužtenka, gerai, kai prisideda dar įvairios aplinkybės, tada paprasčiau. Bet porą metų po metimo vis tiek labai norisi.
dėl tabako lapų tai tiesa, bet lygiai tą patį galime taikyti vynuogems, obuoliams, žaliems kukurūzams, daržovėms :) juk dažnas žmogus vaisių neplauna…
mintyjimas apie įvairius šlykščius dalykus gal kam ir geras būdas, bet man neveikia visiškai. pamenu, kai buvau metęs metams, tai tada buvo tik stiprus apsisprendimas ir prisivertimas :)