PostFactum, vaikų namai egzistuos visada, nebent vaikus bus leidžiama vaikintis bet kam ir jie bus mėtomi kaip žaislai. Kontrolės tame reikia. Tą temą bandžiaus skaityti, bet iškart išjungiau – mane automatiškai sunervina visų teigiama mintis, kad “mes gyvename katalikiškoje visuomenėje”. Deja. Katalikiška visuomenė sparčiu tempu nyksta (kuo aš ir džiaugiuosi), tiesiog yra išlikusios (kaip minėjo hadrian) tos dogmos ir tam tikri nusistatymai, kuriuos sunku pakeisti. Čia kaip, pavyzdžiui, šviežiam ateistui, augintam katalikiškoje šeimoje, pradžioje labai sunku atsisakyti posakio “ačiū dievui”. Paprastas pavyzdys :)
Aš tikiu, ir tikrai tikiuosi, kad Bažnyčios galia kuo toliau, tuo labiau silps, ir ta tavo vadinama “katalikiška visuomenė” nebeturės jokios balso teisės. Tai ateis tada, kai valdžioje esantys katalikai nustos priiminėdami įstatymus vadovautis katalikybe, klausyti Bažnyčios ir kai spręs reikalus sveiku protu. Iš anksto noriu pasakyti – prieš katalikus ar kitokius tikinčiuosius NETURIU NIEKO PRIEŠ. Man netrukdo, kad žmonės į kažką tiki. Turiu daug prieš tik prieš baisiausią visų laikų instituticiją – Bažnyčią.

anonime, kažkada net per MTV rodė laidą apie homoseksualias šeimas, auginančias vaikus. Buvo atlikta daug socialinių tyrimų. Buvo apklausta krūva jau užaugusių vaikų. Išvada – homoseksualiose šeimose augančių vaikų, kurie tampa homoseksualais, procentas net MAŽESNIS, nei heteroseksualiose šeimose augančių vaikų, kurie tampa homoseksualais. Pasirodo, labai dažnai homoseksualai išaugina prisiekusį heteroseksualą – ir tai yra puikus spyris į veidą vienam iš mėgstamiausių homofobų “faktų”.

Dovydai, faktinių šaltinių apie šiuos dalykus nėra. Yra tik mitai ir spėjimai. Todėl “nuolatos” žodis čia netinka, nes tai nėra aišku.

vieni reiškiniai (klausimai, idėjos) yra iš esmės kontroversiški – pvz. ginčas dėl balanso tarp asmens laisvių ir valstybinės kontrolės; tokiems klausimams būdinga tai, jog jie buvo, yra ir liks kontroversiški (nes juose tai užkoduota, jei nori);

kiti reiškiniai tik vadinami “kontraversiškais” – tavo aptariamas yra vienas iš jų; tokiems klausimams būdinga tai, jog visa kontraversija atsiranda dėl žmonių prietarų ir dogmų (t.y. neišprusimo, gali sakyti); tokie klausimai ar rei6kiniai b8na “kontraversiški” riboto laikotarpio metu, vėliau tiesa visiems “pasidaro aiški”; pavyzdžių daugybė: moters teisės, šeimos teisė, vaikų auklėjimo metodai, etc.

yra skirtingi dalykai “turėti savo nuomonę” iš esmės kontroversiško klausimo atžvilgiu ir tiesiog laikytis įsikibus savos dogmos, ignoruojant faktus