Yra Buržujus. Buržujus labai mėgsta ledus, kokybiškus filmus ir Lietuvos miškus. Dar mėgsta, pasitaikius progai, paburbėti ir pabūti viskuo nepatenkintu žmogumi.
Dar yra Eltonas Johnas. Gėjus. Daugybė lietuvių klausė jo muzikos, kol nesužinojo, kad jis gėjus. Kita daugybė lietuvių iki šiol klauso jo muzikos, ją dievina ir ėjo į Eltono Johno koncertą. Tačiau, kai prakalbama apie homoseksualumą, tie patys lietuviai trykšta tokiu nepasitenkinimu homoseksualams, kad net dangus griūva. Kažkoks nesuderinamumas :)
Taigi, gėjus Eltonas Johnas nusprendė, kad labai nori įsisūnyti našlaitį vaiką iš Ukrainos. Niekada nedėjau galvos už laisvę vaikus įsivaikinti homoseksualioms šeimoms, tačiau visada tvirtai laikiausi vienos nuomonės: „Tūkstantį kartų geriau homoseksuali, negu asociali šeima“.
Jei atvirai, manau, kad įsivaikinti jam nepavyks, nes homofobija posovietinėse šalyse yra pasiekusį debiliškumo lygį. Jeigu pavyks – reiškia pinigai ir populiarumas turi daug galių. Bet įrašą rašau šiek tiek ne apie tai. Visuose portaluose pasirodė informacija apie šį įvykį, ir iškart po straipsniais pasipylė krūva nuostabių komentarų, kokius parašyti sugeba tik mano brangūs silpnapročiai tautiečiai.
Jei leisite, pabandysiu įsivaizduoti to vaiko ateitį. Tarkime, įsivaikinti tą vaiką E. Johnui uždraudžiama ir tas vaikas ir toliau auga vaikų namuose be tėvų. Pridėkime šiokių tokių pasakos elementų ir pasakykime, kad vaikas vaikų namuose išauga normalus, mąstantis ir išsilavinęs žmogus (kitu atveju istorija čia ir baigtųsi, nes žmogui tiesiog nebūtų duota galimybė užaugti ir gyventi). Tuomet, būdamas pilnametis, dirbdamas savo sunkų darbą ir šiaip ne taip sukdamasis, jis sužino apie šią istoriją. Susiranda žmones, kurie uždraudė tam baisiam ir ugnim besispjaudančiam gėjui E. Johnui jį įsivaikinti, ir gražia ukrainiečių tarme jiems taria: „Jūs, sušikti idiotai. Būčiau gyvenęs kaip karalius, kaip ponas, laimingas ir aprūpintas, o būdamas multimilijonierius dabar galėčiau būti filantropu ir išgelbėti daugybę gyvybių ar šiaip nuveikti kažką gero. Bet ne, jūs sušikti egoistai debilai, vaikėtės tik savo durnų principų ir neleidote man patirti laimingos vaikystės ir viso gyvenimo“ – ir sodriai nusikeikęs, jaunuolis spjautų tiems žmonėms į veidą. Tuo mano sukurta istorija ir užbaigiama.
Jei kas labai nori paprieštarauti mano požiūriui, prieš prieštaraujant kviečiu jus sugrįžti mintimis į savo vaikystę ir pamėginti įsivaizduoti, kaip nerealiai puiku ir nuostabu būtų gyventi vaikų namuose, kur tave kasdien muša, o jei esi mergaitė, dar ir prievartauja, arba asocialioje šeimoje, kur tėvas kasdien grįžęs girtas iki kraujų pridaužo tavo motiną, o tave ir tavo brolius apmyža ir spardo. Manote, taip gyvenančių vaikų pasaulyje mažai?
Įrašą norėčiau skirti tiems žmonėms, kurie daugybei badaujančių benamių Afrikos ir Azijos vaikų (kurių didelis procentas miršta nesulaukę paauglystės) sutrukdo tapti socialių ir geranoriškų homoseksualų sukurtų šeimų nariais. O jaunuolio žodžius skiriu (iškarpius viską, tik ne keiksmažodžius) savo mieliems tautiečiams, kurie per savo gyvenimą komentaruose nesugeba parašyti nieko daugiau, tik „pida***tas“, „nx toki“, „tu lochas“ ir „bbd ash ant tavias“.
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
čia dar vienas pavyzdys kokio riboto mastymo esi, buržujau
Stipriai pasakyta, nors ir su nukrypimais nuo temos – pvz. tie mūsų didieji Lietuvos komentatoriai verti atskiros temos, o ne ten, kur apie homoseksualias šeimas šnekama. ;)
Pats esu labiau homofobas, nei filas, bet dėl asocialių šeimų – pritariu. Žiauri realybė.
Kas dėl tokių įsivaikinimų, tai tuo vienetiniu atveju – gal ir nebūtų tendencijos, visuomenės nepagadintų. Tačiau jei visi homoseksualai į kairę ir į dešinę pradėtų įsivaikinėti vaikus be ypatingų problemų – tai dabartinė tradicinė šeima taptų nebe tradicinė. Tikrai nenorėčiau, kad tai taptų tendencija.
“Lazda turi du galus” kitaip sakant – ir taip blogai, ir anaip ne įspūdinga.
Nebūtinai riboto, greičiau sakyčiau tiesiog straight-forward.
Giedre, tavo komentaras-kritika šiuo atveju man yra visiškai bevertė, nes nematau nei vieno argumento. Visada gali pabandyti man įrodyti, kad toks esu. O dabartiniu atveju kol kas net neįsivaizduoju, kodėl taip sumąstei.
Aleksandrai, visiškai tau pritariu dėl posakio, kad lazda turi du galus. Ir vienu, ir kitu atveju (kalbant apie homoseksualių šeimų įsivaikinimą) yra savų minusų. Kai kurie dideli, kai kurie nereikšmingi, bet jie yra. Kadangi tema tokia kontraversiška (ir, manau, išliks dar šimtmečius tokia), labai sunku surasti tą “aukso viduriuką”, kas būtų tikrai gera ir teisinga.
aš tai galvoju apie dar vieną iš aspektų (tęsdamas tavo istoriją).
Sakykime, jis užauga. Ir kas vyksta tada? Normalių šeimų vaikai užauga ir arba iškeliauja į kitą miestą (už tėvų pinigus bent jau pirmą laiką gyventi) arba lieka gyventi su tėvais, kurie anksčiau ar vėliau paliks nekilnojamojo ir kitokio turto savo vaikui (imam bendrąjį variantą iš kartos į kartą). O kas tam vaikui? Užsidirbk savo būstui per visą savo varganą gyvenimą? Dirbk ir mokykis, rask gerą antrąją pusę, kuri tau padėtų ir t.t. It’s not that simple. Ypač tiems vaikams. Į kiekvieną dalyką galima žvelgti iš skirtingų pozicijų ir ginčytis iki begalybės.
Čia tokia neišsemiama tema. Bet apie kurią verta pradėti kalbėjimą :)
thony, pasimečiau, apie kuriuos vaikus kalbi, t.y. apie kurį tipą. socialių homoseksualių šeimų vaikai gauna lygiai tą patį ką ir heteroseksualių šeimų tėvai – galimybę gyventi šeimoje, išsilavinimą, draugų ratą, namų kiemą/gatvę, kurioje gali žaisti su kitais vaikais, nežlugdančią socialią aplinką, ateities viziją, daugybę kitų dalykų… o svarbiausia – galimybę kovoti už savo būvį ir galimybę kabintis į gyvenimą lygiai taip pat, kaip mes, užaugę ne asocialiose šeimose. tuo tarpu gyvenantys vaikų namuose… 98% procentai užauga asocialiais asmenimis / tampa nusikaltėliais ir sėda kalėjiman / miršta nesulaukę 25.
beje, aspektų galiu papasakoti daugiau, tiesiog tas įraše man atrodė geriausias ir labiausiai tinkamas nusakyti mano tos akimirkos emocijoms.
Prieš kokį mėnesį kalbėjausi su viena drauge kuri anksčiau lankydavosi vaikų namuose, eidavo pabūti su mergaitėm, pažaist, užsiiminėdavo rankdarbiais, išeidavo kartu į miestą…etc
Pasakojo kaip ten gyvena, o tikriau „EGZISTUOJA“ vaikai… Kaip ten jie „RŪPI“ auklėtojoms, kaip dažnai tos auklėtojos keičiasi. ETC…
Po to daug galvojau apie tai. Ir po velnių aš nusprendžiau, kad:
VAIKUI AUGTI HOMOSEGSUALIOJE ŠEIMOJE YRA GERIAU NEI VAIKŲ NAMUOSE!
Buržjau aš net galvojau užsakyti pas tave straipsnį šią tema. Kaip fainai, kad patc apie tai prabilai.
Taip tai yra labai kontraversiška tema. I taip tikriausiai apie tai dar bus kalbama šimtus metų, kaip tai pakeistų visuomenę? Kaip išgelbėtu tūkstančius gyvenimu arba sužlugdytu tradicinę šeimą (kai mama viena auginą vaiką, o tėvelis išėjęs? Visam ar pakelt stikliuko?)
Ir dar labai vaikiškas argumentas (juk apie vaikus kalbam:)
Kai reikia paskelbti kokį nors karą (Gruzija, Irakas, Iranas, Afganistanas, Čečėnija…etc) ir sužlugdyti tūkstančių tūkstančius „normalių“ ir „nenormaliu“ šeimų diskutuojama nulis (visuomenėje) O šūdo pridaroma…..
neatsimenu dėl ko, regis dėl kino filmų apžvalų ar tai dėl kokios tai didelės šalies nepamatuotos kritikos sakiau nebeskaitysiu šio blogo. Bet jau koks geras pusmetis labai maloniai stebeina šio blogo įrašai. Gal aš klydau :-)
Kęstuti, smagu, kad taip sureagavai :)
praeivi, yra tokia taisyklė, kad tuos, kurie labiausiai erzina, yra smagiausia skaityti :) Smagu, kad stebina maloniai, o ne atvirkščiai :)
+ 1000 tau, buržujau.
o šiaip galvoju, jog šimtmečių neprireiks, kad “šita tema” išsiristų iš asiliško “kontroversiškos temos” apvalkalo. žmonės mąsto greit, tik labai nekryptingai, taigi gali būti, kad kokiais 2067-aisiais per tv apie homoseksualių šeimų įvaikintus vaikus bus kalbama visiškai kitokiu tonu nei dabar.
norėčiau taip galvoti.
2067-ieji… už šimtmečių :) Ta data tokia nereali atrodo. O šiaip, manau tikrai bus apie tai kalbama kitaip, nes, nepamirškim, tada jau bus daugybė suaugusių žmonių, kurie užaugo homoseksualiose šeimose. O kai didžioji žmonijos masė mato kokį žmogų, kuris yra laimingas, galbūt pasiturintis, etc, ir kuris užaugo homoseksualų šeimoje – tai masei iškart dingsta paranojiška homoseksualių šeimų baimė. Dabar visi tokių šeimų bijo todėl, kad tai dar netradicinis, nematytas, gąsdinantis dalykas. Kaip vieni bijo naktį eiti į mišką, nes ten tamsu, taip kiti bijo tokios „tamsos“.
na jo, pati žinau, kad reikia argumentuoti, kitokios reakcijos ir nesitikėjau. tačiau antravertus prašai argumento sugalvotai istorijai, na tebūnie. Visų pirma, jeigu to vaikiuko ir neįsivaikins garsiausias visų laikų Jonas, Eltonas Džonas, taigi jis, tęsiant tavo istoriją, augs kažkur asocialiai, kur homoseksualizmas laikomas baisia liga, Dievo bausme ir panašiai, taigi manai jis labai nuliūs “tariamai sužinojęs” jog jo neatidavė šiknas mylinčam dėdei iš Londono? Jis dar padėkos.
Anyway, dar nieko nežinai kaip ten baigsis su Ukraina, tuolabiau, kad jokio ryšio su SSRS neturinti Malavio šalis heteroseksualiai Madonnai neleidžia įsivaikinti berniuko. taigi nežinant visų aplinkybių ir drįsau teigti, kad tavo protas ribotas. neturėjo būti taip riebiai ;] dovanok
Aš net neužpykau :) Kartais pagalvoju, kad tinklaraštį rašau dėl to, kad galėčiau su kuo nors pasikoliot komentaruose, nes labai smagu :)
Kaip ir minėjau, istorijų gali būti daug. Manoji, deja, man realesnė, nei tavoji. Kodėl? Laikai keičiasi, tolerancija homoseksualams tik auga, todėl po dar 20 metų, manau, kad tokiose šalyse daug žmonių jei netoleruos, tai bent nekreips dėmesio į kitokius žmones ir leis jiems gyventi ramiai. Žmonijos kitimai šiais laikais vyksta kosminiais greičiais, tad jei netapsi tolerantišku, ateityje šioje visuomenėje žūsi. Nes tavo šefas pasirodys esantis gėjus, sekretorė – lesbietė, tavo bendradarbis bus juodaodis, o tavo įmonės buhalteris – žydas. Dabar daug žmonių apie tai net pagalvoti negalėtų, nes sprogtų iš pykčio, bet ateity tai matau – tautų ir rasių integracija vyksta, ir sparčiu tempu.
Taigi, manau, kad tas jaunuolis, bet kuriuo atveju, užaugęs ir sužinojęs, kad jam kažkas principingas neleido tapti multimilijonieriaus sūnumi, tikrai jam nepadėkos. Gal nespjaus į veidą, bet padėkoti irgi neis. Nueik į vaikų namus ir paklausk, kuris iš vaikų nenorėtų bet kokiais būdais tapti turtingu? Kai kurie iš jų galėtų nužudyti žmogų, kad tokiais taptų, tai ką jau kalbėti apie sutikimą būti homoseksualo sūnumi? Jiems tai būtų paprasta užduotis, net jei jie būtų išauginti kaip užkietėję homofobai.
Tačiau taip ir nesupratau, kur tu įžvelgei ribotumą :) Jonas Džonas buvo tik įrašo įžanga – įraše sumenkinu tokius idiotus iš visokių Malavių, kur net heteroseksualiems žmonėms neleidžia įsivaikinti žmonių. Tokie žmonės visiškai nemąsto apie pačius vaikus. Paskaityk delfio komentarus – ten NIEKAS neprašneka apie tai, kad vaikų namuose vaikams žiauriai sunku – visi kalba tik apie tai, kad „kažkokių iškrypėlių negalima prileisti prie vaikų“. Aš tai vadinu paprastai – „Užsimerkime, nematykime žiaurios problemos, bet už savo kvailus principus parėkaukime“.
Manau, kad šio mano įrašo pagrindinė mintis (o jų čia gali būti daug) yra tai, jog homoseksualias šeimas daug kas mato kaip didžiulį pavojų žmonijai, tradicinei šeimai ir šiaip viskam. Aš, tuo tarpu, tame įžvelgiu labai gerą problemos, kurios žmonės negali išspręsti, sprendimą – kaip suteikti benamiams ir tėvų neturintiems vaikams pilnavertį ir, tikėkimės, daug geresnį ir laimingesnį gyvenimą.
P.S.: nei E. Johno, nei jo muzikos nemėgstu :)
“šiknas mylinčam dėdei” man sūrų skaityti tokias nesąmones. Buržujus paražė gana teisingai ir taškas.
Vaikų namai tai vaikų namų auklėtojų ir direktorių biznis, vaikams ten reikia ne dovanų kalėdoms 9jų nedžiugina joks materialumas) o žmoniško neiškreipto bendravimo. Vien tai kad lietuvoje iš vis egzistuoja vaikų namai yra baisi gėda, o ten išauga gal ne 90% procentų asocialių ir nemokančių MYLĖTI žmonių bet tikrai panašiai. Reikia leisti įsivaikinti ir kuo greičiau, jai lietuva sunaikintų dirbtinius apribojimus įsivaikinimui po metų neliktų vaikų namų nes vaikus tiesiog įsivežiotų užsieniečiai (ne tik gėjai).
@sistem – visai sąmonė, tik parašiau kaip runkelis. esmės tai nekeičia ;]
@buržujus – aš ir su tavim nesikolioju :D tiesiog nesupratau apie ką tu čia rašei, nes pirmos eilutės sumėtė. Tačiau, dievaži, padaryčiau eksperimentą, nes kiek žinau vaikų namai auga po “bažnyčios sparneliu”, o ten.. nors, būna ir iškrypusių kunigų, tuomet 1- vaikai paniškai bijos net užuominos apie tokius žmones, 2-jei pasitaikys “normalūs” namai, tuomet ten bus skiepijamos krikščioniškos tiesos, kurios su homoseksualizmu nesusikerta.
Sprendimo būdas tik vienas – sterilizuoti pusę tokių gimdančių/darančių imbecilių/-ų, o vaikus kiek įmanoma laikyti pas tėvus namuose. drąstiška, ale kaip veiksminga būtų :D nes jeigu aš žinosiu, kad yra kur vaiką palikt, būnant gegute, aš taip ir padaryčiau. juk paprasta. nežinai nedarai
“sterilizuoti pusę tokių gimdančių/darančių imbecilių/-ų”
taip šnekėdama tu patenki tarp pačios norimų sterilizuoti.
beje kiek žinau imbicilų.
Esi pikta o tai pats didžiausias prakeiksmas.
Nesigilinsiu (neskaičiau daugumos komentarų), nes esu už įvaikinimą. Esu ne filas, ne fobas, ir ne homo, bet tiesiog tai turėtų būti priimta kaip normalu.
Kita — perdėtas „baisumas“ vaiknamyje. Yra vienas šalia manęs. Esu buvęs viduje. Nu nėra jie ten nuskriausti tiek, kad kasdien juos muša, prievartauja. Ir vaikai jau susitaikę, pasakoja be ašarų akyse, kaip jiems patinka gyvent Vilniuj (kažkokia ten mainų programa, ar kas)… Nėra jiems gerai, sutinku, bet tiek blogai — tikrai ne. Bent taip atrodo man :).
@sistem – juokų nesupranti :D nesileisčiau sterilizuojama, jau dabar skaitau Winikotą ir ruošiuosi motinystei ;] virtualūs pašnekesiai te nesudaro tau apie mane blogos nuomonės.
pritariu Pauliui, toks jausmas kad žiūrit visas liūdniausias pokalbių laidas. ir aš žinau našlaičių iš vaikų namų. gyvenkime draugiškai ;]
Aš tai kai gyvenu, kartas nuo karto ir susiduriu. Baisu šiaip, tokie nagloki vaikai, pasikeikia, bet jeigu jie taip gyvena, ką pakeisim…?
Vistiek Džonas atkreipė dėmesį į vaikų namus, galbūt tuo ir pasieks savo.
Nepamirškim, kad būna skirtingų vaikų namų. Beje, Giedre, gyvenančių po bažnyčių sparneliu net nežinau. Bažnyčia gal tik stengiasi kažkuo padėti. Taigi, yra ir normalių vaikų namų – kur darbuotojai dirba tik dėl vaikų ir stengiasi, kiša į visokias mainų programas, big brother programs, etc. Bet kita dalis – žiaurus skirtumas. Buvau vienoje stovykloje su krūva vaikų iš vienų namų – net nesinori prisiminti, ko jie man pripasakodavo. Pamenu, padovanojau vienam savo maikę – tai tas atidavė atgal, sako “iš manęs vis tiek atims, nes per gera, ir nusineš namo…”
Giedre, tokiais būdais nieko neišspręsi, nes tai jau nebe humaniška ir primena diktatūrinius veiksmus. O kadangi problema kitokiais būdais nenyksta, ją vis tiek kažkaip reikia spręsti. Kaip ir sakiau, mano įrašas – apie vieną iš sprendimų.
Na nežinau, galbūt per mažai dar šiame pasaulyje gyvenu, kad matyčiau taip žiauriai. Maikę atima? Mano (tiesa, buvusioje, jau perėjau) „prestižinėje“ mokykloje penalo turinį visą išsidalino per pertrauką :). Žinant tai, kad jis tuo metu dažnai būdavo perpildytas, tai irgi nėra jauku.
Galėtum papasakot, vistiek prisimeni. Tada galėtume ir sakyt, jog prievartauja, muša.
Tai maikę ne bendraamžiai ten iš jo atemė – auklėtojos… Ir šiaip pasakojo visokių labai nejaukių dalykų, kaip auklėtojos elgiasi su mažesniais, kurie dar atsiginti nemoka.
Dėl prievartavimo, tai išsireiškiau grubiai. Teko matyti chebrą jaunuolių (su jais dirbo viena draugė), kur tavęs nepriimdavo į chebrą ir niekindavo, kol neatsiduodavai viršiausiems iš jų. Man tai tolygu prievartavimui. O tikrų prievartavimų ten irgi pasitaiko.
Vienžo, trumpai noriu pasakyti – gyvenimas vaikų namuose yra žiaurus ir negailestingas. Būna išimčių, kai kur namai geresni, bet vis tiek šeimos neatstoja. O ką jau kalbėti apie kai kurias šalis, mažiau išsivysčiusias nei mūsų – ten prie visko dar prisideda ir baisus skurdas bei nehigiena.
tai ir sakau, jog vienas iš būdų, čia jau visai rimtai, mažinti tokių įstaigų skaičių. Ir žinoma – lytinis švietimas per visus galus ir kiek tik lenda ir kuo anksčiau.. tačiau jei savo trigrašį vėl Gražulis prikiš… galima ir šią utopiją palaidot.
Pasirodo, gražulių pilna ir šalyse, kur gėjų laisvė gan didelė. Tiesiog kol labai nereikia, niekas su tokiais gražuliais nekovoja :) Be to, jis nelabai ir galios turi, tik juokina visus.
kaip neturi, o kaip jo magistro darbas – nepilnamečių apsaugos įstatymas?? :) na aš dar naiviai tikiu, kad jis bus toks pats nevykęs kaip rinktinės kryžiaus keliai Popiežiaus žemėje…
Geras įrašas, jau vien dėl to, kad nepabūgai “tradicinės diktatūros”. Nors pačios temos nelaikau iš tiesų “kontraversiška” – tikrai ne, jei naudojiesi sveiku protu (kaip gali būti draudžiama vaikams gyventi homoseksualų šeimoj, tačiau leidžiama gyventi alkoholikų “tradicinėj” šeimoj, ar tuose pačiuose vaikų namuose?)
Giedre, tai kad nepilnamečių apsaugos įstatymas ne jos darbas, o krikdemų. Ne? Jis juk tik bandė prastumti savo projekčiuką, kad homoseksualumas būtų laikomas nusikaltimu ir už jį būtų baudžiama iki 2 metų. Ir juokėsi iš jo visi, net tie, kurie laimino apsaugos įstatymą.
hadrian, kontraversiška todėl, kad visi žmonės nesivadovauju vienu sveiko proto nustatymo standartu ir visiems “sveikas protas” suprantamas skirtingai :)
buržujau, suprantu, ką turėjai galvoj dėl kontroversiškumo – norėjau pasakyti tai, štai ką:
vieni reiškiniai (klausimai, idėjos) yra iš esmės kontroversiški – pvz. ginčas dėl balanso tarp asmens laisvių ir valstybinės kontrolės; tokiems klausimams būdinga tai, jog jie buvo, yra ir liks kontroversiški (nes juose tai užkoduota, jei nori);
kiti reiškiniai tik vadinami “kontraversiškais” – tavo aptariamas yra vienas iš jų; tokiems klausimams būdinga tai, jog visa kontraversija atsiranda dėl žmonių prietarų ir dogmų (t.y. neišprusimo, gali sakyti); tokie klausimai ar rei6kiniai b8na “kontraversiški” riboto laikotarpio metu, vėliau tiesa visiems “pasidaro aiški”; pavyzdžių daugybė: moters teisės, šeimos teisė, vaikų auklėjimo metodai, etc.
yra skirtingi dalykai “turėti savo nuomonę” iš esmės kontroversiško klausimo atžvilgiu ir tiesiog laikytis įsikibus savos dogmos, ignoruojant faktus
visiems rekomenduoju pasiskaityt šią temą senbernių forume. http://www.senberniai.com/forum/viewtopic.php?t=1241 nemažai prirašėm, nuomonių visokių daug…
Apie vaikų naus čia jau kitas klausimas, bet mno nuomone patys vaikų namai rodo, kad visuomenėje kažkas blogai… reikėtų kelt ne klausimus apie homosekualų įsivaikinimo galimybes, o kodėl išvis egzistuoja toks darinys kaip vaikų namai…?
Manau pakankamai logiškas įrašas. Pritariu.
man tik sunku suprasti, kaip vaikas galėtų užaugti normalios orientacijos matydamas kaip tėtis tarkim vis pabučiuoja kitą tėtį.
Vis tiek TOKIOS tolerancijos gėjams, kokia buvo senovės Graikijoje, dar niekur nėra. Ten visi 100% buvo gejai ir tuo pačiu dar ir pedofilai. Jie nuolatos mylėdavosi su 12-14 metų berniukais ir tai buvo normalu. Gaila, kad jie išnyko, tie senovės graikai. Na, bet toleracija šiais laikais pastoviai didėja, tad gėjų daugės.
hadrian, aš panašiai ir mąsčiau bei sakiau, tik tu dar praplėtei mano mintį. Visiškai sutinku su, ypač su tuo, kad kontraversija labai dažnai būna laikina. O dogmos… Net aš jų šiokių tokių turiu, ir jų labai nemėgstu :)
PostFactum, vaikų namai egzistuos visada, nebent vaikus bus leidžiama vaikintis bet kam ir jie bus mėtomi kaip žaislai. Kontrolės tame reikia. Tą temą bandžiaus skaityti, bet iškart išjungiau – mane automatiškai sunervina visų teigiama mintis, kad “mes gyvename katalikiškoje visuomenėje”. Deja. Katalikiška visuomenė sparčiu tempu nyksta (kuo aš ir džiaugiuosi), tiesiog yra išlikusios (kaip minėjo hadrian) tos dogmos ir tam tikri nusistatymai, kuriuos sunku pakeisti. Čia kaip, pavyzdžiui, šviežiam ateistui, augintam katalikiškoje šeimoje, pradžioje labai sunku atsisakyti posakio “ačiū dievui”. Paprastas pavyzdys :)
Aš tikiu, ir tikrai tikiuosi, kad Bažnyčios galia kuo toliau, tuo labiau silps, ir ta tavo vadinama “katalikiška visuomenė” nebeturės jokios balso teisės. Tai ateis tada, kai valdžioje esantys katalikai nustos priiminėdami įstatymus vadovautis katalikybe, klausyti Bažnyčios ir kai spręs reikalus sveiku protu. Iš anksto noriu pasakyti – prieš katalikus ar kitokius tikinčiuosius NETURIU NIEKO PRIEŠ. Man netrukdo, kad žmonės į kažką tiki. Turiu daug prieš tik prieš baisiausią visų laikų instituticiją – Bažnyčią.
anonime, kažkada net per MTV rodė laidą apie homoseksualias šeimas, auginančias vaikus. Buvo atlikta daug socialinių tyrimų. Buvo apklausta krūva jau užaugusių vaikų. Išvada – homoseksualiose šeimose augančių vaikų, kurie tampa homoseksualais, procentas net MAŽESNIS, nei heteroseksualiose šeimose augančių vaikų, kurie tampa homoseksualais. Pasirodo, labai dažnai homoseksualai išaugina prisiekusį heteroseksualą – ir tai yra puikus spyris į veidą vienam iš mėgstamiausių homofobų “faktų”.
Dovydai, faktinių šaltinių apie šiuos dalykus nėra. Yra tik mitai ir spėjimai. Todėl “nuolatos” žodis čia netinka, nes tai nėra aišku.
Super įrašas!
Ne visada sutinku su tavo nuomone, bet šį kartą pritariu 100%
Jei leisi, duosiu kitiems šią nuorodą, kaip į įrašą, kuris tiesiog puikiai apibendrina mano nuomonę šia tema :)
Niekada neprieštarauju savo nuorodų dalinimui :) Tik padėkot galiu :)
Pritariu visais šimtais procentų, abiem rankom ir kojom ir dar gyva sąžine bei sveika nuovoka. Šaunus įrašas.
butu faina jai ka ivaikintu