Tikriausiai daug kas neprieštaraus, kad didžiausias dainų šventės stebuklas ir neįprastumas yra skirtingų kartų, skirtingų požiūrių ir skirtingų tradicijų visuotinė sąjunga. Tai mane labiausiai ir stebino – kaip šioje nuotraukoje – greta vienas kito žygiuoja pagyvenusios moterys su tautiniais rūbais, mergaitės su pagoniškais rūbais ir pusplikės mergiotės su nieko nedengiančiais rūbais. Bet visi laimingi – visi švenčia. Tai ir yra gražiausia.
Žinau, kad iš Anykščių išvažiavo bent trys autobusai. Ką jau kalbėti apie didesnius miestus ir daugybę mažų miestelių. Dalyvių buvo begalės, o jų įvairovė – milžiniška. Aišku, paprastas žiūrovas gali ir nepastebėti skirtumo tarp skirtingų miestelių aprangos ar tarp vieno pasiuvimo ir kito. Bet kadangi 7 metus atkentėjau tautinius šokius, rūbų stilių šiek tiek skiriu, todėl jų įvairovė man labai patiko – vis kitas kraštas, vis kitokie rūbai. Kaip pasakė vienas sutiktas garbaus amžiaus „beveik giminė“ – kaip gerai, kad dabar ne 1970-ieji metai – kai visai Lietuvai buvo pasiūti vienodi drabužiai, ir visi privalėjo jais apsirėdyti. Minėjo, kad atrodė nuobodokai.
Žmonių buvo begalės. Žiūrovų gatvėse – gal net daugiau nei dalyvių. Gražu buvo tai, kad tiek eisena, tiek žiūrovai nebuvo nuobodylos – visi dainavo, šoko, mojavo, šaukė, grojo. Visiškas gyvo miesto balaganas.
Dainų šventėse nesilankiau lygtais nuo 1994 ar 1995 metų, kai pats dalyvavau kaip šokėjas. Atsimenu, buvo smagu, nes svečiavosi nemažai užsieniečių (vis mąstau, ar tuomet nebuvom priėmę į namus labai kuklaus ir nedrąsaus esto). Pirmadienį eisenoje supratau, kad tai diena, kai net pensininkai ir senoliai, kuriuos dažniausiai matome piktus ir viskuo nepatenkintus, šioje šventėje atrodo labai laimingi.
Smagu, kad nors viena diena jiems yra visiška palaima. Štai ši moteris ant kėdutės net klykčiojo iš pasitenkinimo ir džiaugsmo.
Net buvau pasimetęs, kur kreipti objektyvą. Fotografuoti buvo galima be perstojo, tikriausiai todėl per pirmą pusvalandį užsipildė 400 kadrų talpos kortelė. Bet vis tiek – svarbiausias ir geriausiai nuotraukose matomas dalykas – džiaugsmas. Pamenu, kai vienu metu išgirdau eisenoj dainuojant tą šlykščią Mikutavičiaus dainą (kurios neblogi žodžiai) „Kaip gyveni“. Pagalvojau, kas čia per nesąmonė, kol koncerto pabaigoje nepamačiau, kokia gi finalinė daina :)) Prajuokino, na o bet tačiau, kaip himnas, ta daina nėra labai bloga. Bet man ir toliau nepatinka.
Latvijos ir Estijos prezidentai skaitė tekstą lietuviškai! Latvis neįsiminė – jo kalbos beveik nesupratau. Bet estas – dėjo už tėvynę! :) Gražu buvo klausytis, o ir tekstas buvo visai neblogas.
Tęsiam toliau – triskart ura TEO ekranams. Bent kažkur buvo skelbta, kad jie buvo TEO. Garsas vėluoja, vaizdas klišuoja, o ekranas – visas pikseliais :) Jei tikrai tai buvo TEO aparatūra – nenuostabu, kodėl tokia nesėkmė :) Bet tai šventės nė kiek negadino, nes į ekraną nelabai ir žiūrėjau. Tik pamenu, kad koncerto gale buvo plojama vyr. operatoriui, vaizdo režisieriui, etc. Na kaip čia pasakius… Tokio neprofesionalaus operatorių ir vaizdo režisieriaus darbo dar tikrai nebuvau matęs :) Bet vėlgi – tai smulkmena.
Koncertui prasidėjus buvau labai pavargęs, kadangi sunkiai vaikščiojau (prieš savaitę su kirviu nusikirtau koją, tad eisenoje buvo sunku), tačiau pasimėgavimui jėgų užteko. Pasigrožėjau spalvų įvairove estradoje. Vaikštinėjau tarp žmonių ir gaudžiau akimirkas. Žmonės šventė. O jų buvo tikrai labai daug.
Neįprastai daug vaikų. Ant kelių vos neužvirtau :)
Bet grįžtam šiek tiek atgal laiku. Lietus gadino visiems nuotaiką, bet išgyvenom. Nuėjau pažiūrėti, kaip bus atidengtas Vienybės medis, bet atėjau valanda per anksti. Labai norėjau pamatyti, kaip ši tikros vienybės skulptūra sugebės sutraukti gerą kompaniją jai atidengti – tikrą lietuvį, tikrą amerikoną, tikrą rusą ir tikrą europietę – Landsbergį, Adamkų, Brazauską ir Grybauskaitę. Smagi kompanija :)
Kąstytis Barisas (ilgai ieškojau pavardės) kukliai slėpėsi po Vienybės medžio skulptūra. Prieš pat atidengimą. Po penkių valandų jį mačiau besidarkantį dirigento vietoje :)
Mamontovas su choru skambėjo gan įspūdingai, o bet tačiau per repeticiją man choras patiko labiau be Mamontovo :) Tuomet politikų sveikinimo kalbos, Kubiliaus kalba labai prajuokino, tuomet suvokiau, kad nėra Braziaus ir tuo labai apsidžiaugiau. Visąlaik stovėjau nuošaliau po medžiu, nes lijo, o žmonių buvo begalės. Ir tada tik tadam! Uždanga krito ir pasirodė verpstė. Labai prajuokino šalia stovinčio vyro komentaras savo vaikui: „Matai koks ten bimbiriukas nupieštas, aš irgi tokį papeckiot galėčiau“ :) Kaip sužinojau vėliau, tai čia stilizuotas Vytis :) Ir niekaip nesupratau, kodėl skulptūros viršuje yra baltos dėmės. Tikiuosi, kad nuvalys. Bet apskritai verpstė man labai graži, puiki skulptūra, gražioje vietoje, vardai išrašyti labai gražiai ir labai puiku, kad pavardės tik mirusių asmenų. Tik, aišku, nebūčiau aš, jei manęs kas nors nebūtų prajuokinę – o tai buvo Tėvas Stanislovas ir panelė Salomėja Nėris. Niekaip nesupratau, ką ant paminklo veikia paprastas diedukas kunigėlis, kuris į senatvę taip nupušo, kad net su Paksium susidėjo; ir ką ten veikia komunistus šlovinusi nepilnavertė Lietuvos rašytoja? Suprantu, kad jos poezija daug kam patinka, bet niekada nesuprasiu, kodėl komunistpalaikių pavardėmis Lietuvoje puošiamos skulptūros ir vadinamos gatvės.
O kol keturi vyrai energingai nurenginėjo paminklą, Mamontovas spruko per tvorą. Tikriausiai bandė skrist su savo rožiniu skėčiu :) Bet šis „nihilistinis ir maištaujantis“ veiksmas man visai patiko.
Taigi, šventė buvo tikrai graži. Nesistebiu, kodėl jį įtraukta į UNESCO nematerialų paveldą. Mačiau užsieniečius, stebinčius eiseną – jų akys buvo didelės didelės, ir jie apšalę žiūrėjo į visą tą didžiulį gražų balaganą. Koncerto metu buvo įdomu – kaip skambėtų choras, jei išjungtų kolonėles? :) Ar užtektų balsų galios? Aišku, lietuvių tautinės dainos man gražios, tačiau dauguma jų – nuobodokos. Reta kuri man tikrai patinka ir įstringa. Girdėjau atsiliepimų, kad pirmos dalies repertuaras šiais metais buvo ypatingai nuobodus, taigi apsidžiaugiau, kad ne vienas aš galvojau „Kodėl taip nuobodžiai dainuoja??“ :) Bet antra dalis buvo linksmesnė. Tai tikriausiai ir papirko, nes nuomonė tikrai nebloga.
Beje, tikriausiai po šios šventės ilgai nepamiršiu vienos frazės, kurią ištarė daug nemąstanti vedėja: „Mieli žiūrovai, iki kito tūkstantmečio!“ :))) Ilgai laukti reikės…
O daugiau įspūdžių ir nebeaprašysiu. Jų buvo daug, o ir kiekvienas apsilankęs savaip žiūri į šią šventę.
Tuo tarpu paprasčiausios technologijos kartais atrodo visiškai netinkančios prie bendro vaizdo :)
Kiti dar rodė meilę (nors vyras buvo gan šaltas :) ).
Treti valgė.
Ketvirti didžiavosi būdami lietuviais.
Kad taip didžiuotumėmės ne tik per visuotines šventes. Kolega parašė labai gerą įrašą apie dainų šventę. Daugeliui teiginių pritariu, ir pats esu rašęs apie pseudo-patriotizmą, pasireiškiantį tik per šventes ir daugiau niekad. Aišku, paprieštaraučiau ten išdėstytoms mintims, kad po šventės vėl visi panyra į savo marazmus – buvo šioje šventėje daugybė žmonių, kurie kenčia, gyvena iš minimalios algos, yra stekenami valdžios, tačiau jiems nusišvilpt ta politika ir sunkus gyvenimas, ir jie toliau puoselėja ir saugo savo tėvynės kultūrą. Mačiau ten daug žmonių, kurie ne tik per šventes tampa patriotais ir ne tik per šventes būna laimingi. Buvo ten tautos dalis, dėl kurios Lietuva vis dar graži.
Tai tiek.
O dabar, kaip visada, linksmesnė dalis ir mano interpretacijos spaudžiant fotoaparato mygtuką:
Hulk Hogan’as irgi atvyko į šventę. Trykštantis pasitikėjimu.
•
– Juozai, paslėpk tą butelį, greitai, vadovė ateina!
– Duodi dešimt litų, išsuku. Neduodi – kapstykis pati.
•
– Oooo, kokie paaapai! Kokia šikna!! Pažiūrėk!
– Cic! Nenervink, aš juk vedęs, negaliu…
•
– Dabar taip, klausai manęs: staigiai nusimauni kelnes ir rėki „gaisras, gaisras!“. Aš tuomet atlieku kelis staigius manevrus, paimu paliktus arbatpinigius nuo stalo ir einam valgyt. Viskas aišku?
•
McDonalds sumažinus Big Mac komplekso kainą iki 10 litų, prie restoranų nusidriekė eilės.
•
– Nū čia dabar! A girdž, motin, greit grįžti į eilę! Čia tau ne kaimo valgyklėlė, kad be eilės lįstum!
•
– Ir viens, du trys, keturi, viens, du, trys, keturi! Visi suprato kaip šokt?
•
– Nu blia, ir vėl vietoj alaus kažkokio myžalo įpylė…
•
– Taip, taip, mums šitas šou patynka, vyskas gražu, bet tai kur šemdevyni dangūje, a?
•
– Olė op! Ir, pašokam – pykšt! Ir dar – pykšt! Ir vėl op – pykšt! Op – pykšt!
•
– Centriukas, centriukas, aš suprantu, kad jums ten linksma, nū bet vyrai, man tai šikna dega ir dūmai jau rūksta, gal nuleiskit mane žemyn…
•
– Prikūrk cigę.
– Pala, tuoj, žažigalkę palikau namie.
•
– Nu i suprant, jis atėj, duod man tą vėliavike Amierikės i verbų, i sak man „mergel, atėjau rūtielu paskint pas tavi“, aš jam kap tvuojau pe marmūzę, te kap dėjo lauk ta nesirod iki daba. Te vat tu čia man šposų nekrėsk, o te ir tau tep bus!
•
Marihuanos, Salvios ir LSD poveikis klausant lietuvių tautinės muzikos.
•
Iš pasiaiškinimo orkestro vadovui: „Prie tualetų buvo didelės eilės…“
•
„Mano minties galia nugalės šį uodą ir jis man neįkąs. Mano minties galia nugalės šį uodą ir jis man neįkąs. Mano minties galia nugalės šį uodą ir jis man neįkąs!“
•
Tautinė muzika + kultūra + gražios ir normalios aprangos + estetiškai gražus vaizdas -> Petruškevičius miega.
•
•
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakeitė įvaizdį ir ėmėsi prekiauti savadarbiais paveikslais.
•
– Aš jums kas, žmogus orkestras? Dar pianiną atveža…
•
Self-confidence, plastic flowers and sexy moves – I haz it!
•
P.S.: nuotraukomis ir komentarais nesiekta nieko įžeisti, sunervinti ar kitaip paminėti blogu žodžiu.
Superinis review. Pats “atkentėjau” šokius nemažai metų.
P.s. iš kur faktai apie Anykščių autobusus, ir kuo su tuo miestu susijęs tamsta?
Geri komentarai, pažvengiau :).
Man ši šventė viena iš nuoširdžiausių, kokių tik esu apturėjęs per gyvenimą. Liuks jausmas buvo.
Tik nesupratau, ko čia dėti TEO ir ekranai? Juk ne TEO juos gamina. Nors kai mačiau Katedros aišktėje ekraną virš TEO buso – tai tikrai jiems antireklama buvo. Siaubas, o ne vaizdas.
Geras reportažas, tikrai geras. Neveltui laukiau. Juokiausi ne tik iš komentarų, bet ir iš “nusikirtau koją”. Atsiprašau, žinau, kiek iškentėjai. Bet nevaldomai prieš akis iškilęs vaizdas, kaip tu, nusikirtęs koją ir likęs vienakojis, didvyriškai toliau tęsi savo misiją ir fiksuoji gražiausios tautos šventės akimirkas, privertė mane ilgai krizenti.
Prunkštelėkau iš “nusikirtęs koją”, o reportažas puikus :)
o Pasvalys tai jėga :D
Kaip dažniausiai tamstai ir nuskyla, labai šmaikštūs nuotraukų “įgarsinimai”:)
Beje, būtų įdomu, jei atsilieptų kuris nors nuotraukų herojus. Gal yra jau taip buvę?
Yvl, Anykščiuosna dažnai svečiuojuosi, ten gyvena mano seneliai, neseniai apsigyveno uošvė. visą vaikystę praleidau ten, pažįstu miestelį kaip du pirštus :)
jurki, Teo dėti tuo, kad ką jie bedarytų, viskas yra absoliuti nekokybė. ir tai jau tampa tradicija :) negalėjau praleisti progos dar kartą pasijuokti, nes kaip tik su teo šiuo metu apturiu juokingą situaciją.
vip, aš gi ir esu didvyris, taigi pati žinai. tautos didvyris, vienintelis toks visatoje! :)
Aurimai, nusikirtau tai reiškia pasidarbavau su kirviu ir todėl jau savaitę šlūbčioju :) vaizdingiau skamba :)
cgedai, man kartais ir norisi “įgarsinti” jas, o ne prirašyti. nes dažnai raštu nepavyksta tiksliai perteikti, ką noriu :) o atsiliepę nebuvo. gal dar nieko nespėjau įžeisti :)
ačiū visiems už pagyras. pradedu jas mėgti :)
Jei dar šiek tiek pridurti apie Vienybės medžio atidarymą [prie dainusvente13.jpg], tai ten skambėjo 2 chorai ;) VGTU “Gabija” ir VPU “Ave vita”. Minint autorius – kūrinys A. Mamontovo “Geltona. Žalia. Raudona”, aranžuotė D. Zakaro. [dainusvente25.jpg] vaizdelyje kaip tik vyksta repeticija (nuotraukose R. Viskantaitė) ir kaip tik lietus įsivažiavo lyt :)
O “įgarsinimų” tikrai yra įdomiai įžvalgių :)
labas. tamsta nurodei tik savo nuoskaudas ir pikzodziavimus… taigi… mes su draugais jau pasijuokem istamstos ir nusprendem jus laikyt nevykusiu kritiku :) vuo tep :) saziningaa:) nemanau kad butum dievas geriau surezisaves tukstantmecio medzio statyba :)) jei taip , tai ko nesiimei?? vienu zodziu tamsta man aiskus kaip traku pilies vaiduoklis :) tikiuosi
smagus straipsniukas.
ypač pralinksmino nuotraukų komentarai.bravo autoriui
Daliau, kad Viskantaitei šokant disco šokį, lietus jau valandą pliaupė :) ji pati visa šlapia :) kiek pamenu, tai merkė ir merkė tuos choristus ten.
Petrai, nurodžiau TIK nuoskaudas ir piktžodžiavimus? gal skaityt nemoki? :) o kaip apie visą įrašą, kur džiaugiuosi visa švente ir visa diena? :)
linonai, ačiū :)
Tikras blogo irasas, nuotraukos iliustruotos logiskais sakiniais.
xex. Linksmi komentarai. Šį mėnesį šis iš skaitytų įrašų skaitėsi lengviausiai :}
Liuks reportažas, didelė didelė šypsena beskaitant. :))
Buržujau, pataisysiu. Kabantys LEDiniai ekranai nėra teo. Tolkių konstruojamų šventėms jie neturi, arba turi per mažai. Teobusas tik katedros aikštėj per atidarymą buvo.. O aparatūra MEX’o, ekranas MEX’o arba (mažai tikėtina) LRT. Nes būtent MEXas garsino ir statė viską. Kadangi teko su tuom nemažai susidurti tai žinau. Vaizdo vėlavimas iš esmės buvo LRT kaltė. Vaizdo kabeliai buvo gan ilgi, nepritaikyti tokiems atstumams. Iš kamerų kurios stovėjo arčiau KTS’o (lrt vaizdo valdymo studija autobuse) vaizdas vėlavo mažiau, iš kamerų kurios žymiai toliau – žymiai labiau :) Galėjai pastebėti kad iš kameros nuo krano vaizdas buvo transliuojamas labai retai ir tik stambiam visos aikštės planui. + vėlavimo prideda tai, kad vaizdas tik nuėjęs į KTS stotį, valdomas iš ten tiesioginei transliacijai ir tik tada dar kilometriniais laidais į ekraną. Taip susidaro dar dvigubas kelias. Faktiškai neįmanoma išvengti vėlavimo, nes visa įranga tikrai gera ir brangi. įmanoma jį tik sumažinti.
Tiek apie techniką :)
Labiau per kūną ėjo šiurpuliukai kai uždainuodavo visa estrada, o tarp jų vyrų chorai. Nereikėjo jokio įgarsinimo (kurio beje ir buvo labai minimaliai), kūnas drebėjo nuo gasro tikrumo ir galingumo :)
matai, kokios technologijos :)) nieko nenumaniau apie tai, ačiū, įdomu sužinoti.
o dėl balsų stiprumo, na tikrai norėjosi išgirsti juos visai be įgarsinimo :)
Ekranai apie kuriuos šnekame tikriausiai nei LRT nei MEX’o. Negirdėjau kad tokius turėtų. Manau tai dar kažkokiostai firmos. Žinau, kad MEX ekranus tikrai nuomojasi (dabar negaliu prisiminti firmos pavadinimo). Iš kur žinau? dirbau tiek su MEX tiek su LRT.
Apie juos tik galiu pasakyti. Jie profesionalai. MEX savo darbą tikrai išmano. Jų montažas prieš renginį vyko daugiau nei savaitę. LRT filmavimo grupė irgi labai gera. Dainų šventė, tūkstančiai dalyvių yra sunkiai valdomas darinys, tad keleto klaidų nebuvo galima išvengti. Bet šiaip jie šaunuoliai, kad apsiėmė tokį renginį. Nemanau, kad kas be MEX sugebėtų įgarsinti dainų šventę.
Ir dar operatoriai profesionalai buvo. Nevarykime Dievo į medį. Tokius renginius filmuoti be galo sunku. Be to dainininkai žiopsintys į kameras, o ne į dirigentą irgi nepapuošia šventės. Be to kaip tokiam renginiui kamerų buvo neperdaugiausiai. Hmm.. ar sako ką nors tokios pavardės kaip Raila, Vyšniauskas, Einikytė? Juk jie profesionalai. Atiprašau, kad nepaminiu kitų taip pat gerų šios srities specialistų, kurie dirba LRT filmavimo grupėj.
na kaip čia pasakius, matęs ne vieną renginį su ekranais ir tiesioginiu filmavimu. taigi, kaip ir sakiau – seniai nemačiau tokio neprofesionalaus darbo. kur neprofesionalumas – be perstojo filmuojamas “neaišku kas”, vaizdas kažkur nusukamas, staiga filmuotas vaizdas susijaukia ir kamera atsukama bele kur. tai rodoma žiūrovams tiesiogiai. nežinau, ar tai operatorių, ar režisieriaus klaida, bet režisierius gi ir yra tam, kad spaudytų mygtukus ir išvengtų tokių netikslumų. o operatorius, mano nuomone, neturi su kamera maltis kaip su tešlos plaktuvu ir “zoomint” pirmyn atgal be perstojo.
štai čia įžvelgiau kreivą darbą, o žmonės, aplink mane, irgi tai pastebėdavo ir juokdavosi.
diskusiją pratęsiu tik po savaitės, išlekiu miškan! :)
juokiausi ir skaičiau šeimai komentarus… ir nuotraukos, ir komentarai labai gražūs, taiklūs ir šmaikštūs.
Man irgi patiko balaganas. Džiugu, kad šįkart žiūrovų buvo daugiau nei dalyvių. Dėl to švventė ir buvo šventiška. Nė vienos tokios nuotaikingos neprisimenu. Labiausiai įsiminė folkloro diena. Gal kaimiškas alus paveikė :) Manyčiau, kad Dainų dienai galėjo būti parinktos smagesnės dainos, tada ir žiūrovai būtų galėję prisidėti. Dirbtinio iškilmingumo visai nereikia — to suteikia tokios giesmės kaip “Lietuva brangi”. Teisingai pastebėta, kad skambėjusios dainos, gal ir gražios, bet nuobodokos (ypač stilizuotos). Gana ilgu buvo klausytis. Nuotraukos su cinkeliu , komentarai šamikštūs. Gražu!
Iš pasiaiškinimo orkestro vadovui: „Prie tualetų buvo didelės eilės…“ Damn.. taigi jūs pagalvokit 6 km eiti žygiuojant koja kojon galvojat nepavargsit? Beto čia mūsų orkestro vadovas. ;D Ir dar – Aš jums kas, žmogus orkestras? Dar pianiną atveža… čia turbūt, dėl tos instrumentų krūvos kuri šalia jo?
Ačiū ir Dainų šventei ir šių nuotraukų autoriui ir dar mano , lietuje permirkusiai , šešiolikmetei anūkei ir visiems, visiems kurie dalyvavo, kurie žiūrėjo ir dar tiems, kurie, kad ir nepatiko, bet “nepraleido progos patylėti”… dar kartą ačiū nuotraukų autoriui… Prisipažinsiu, kad nesu iš tų, kurie labai myli liaudies tradicijas, bet labai gerbiu žmones, kuriems tai rūpi…
Na, mane šiaip visada stebina tokie renginiai Lietuvoje. Čia galima būtų pacituoti gerbiamo istoriko E. Railos žodžius: „Atrodo, kad lietuviai vienas kitam jaučia didžiulę alergiją. Vienas kito nekenčia, o po to staiga susivienija ir gieda.“
Be to, verta pastebėti, kad rusiškas žodis “барда́к” reiškia “viešnamį” :)
Graži šventė ir reikalinga. Vaziuojam i kalnus pikčiai praeis.:)
Puikios nuotraukos. Kiekvienas kadras. Puikus reportažas. „Įgarsinimai“ juokingi. Bet nereikalingi. Negi lygiuojatės į bulvarinę žiniasklaidą?
bulvarinę žiniasklaidą? o ji ką nors “garsina”? nes niekad nematęs, šį dalyką tik pas blogerius matydavau.
Gražios foto, netikę komentarai