***

Šį įrašą patarčiau skaityti tik visą serialą „Lost“ mačiusius žmones. Atskleidžiamas turinys. Nevertėtų rizikuot. Komentarų irgi nemoderuosiu – tačiau pasistenkite komentaruose šnekėti be atskleidžiamo turinio. Jei serialo nematėte – geriau neskaitykite įrašo, o eikite ir pradėkite žiūrėti patį serialą :) Tikrai verta.

***

Yra du dominuojantys Lost žiūrovų tipai. Vieni serialą mėgo iki 3-4 jo sezono ir dabar teigia, jog serialas nusivažiavo ir yra ištemptas, ir kiti, kurie serialą mėgsta, su malonumu žiūri juo gyvena ir net garbina. Nors iš dalies pritarčiau pirmiesiems, kai kurių dalykų seriale buvo galima išvengti, tačiau esu labiau prie antrųjų – Lost nuo pat pirmos iki paskutinės serijos man buvo labai įdomus, įtraukiantis, sukeliantis daug minčių, iškeliantis krūvą teorijų ir nepaleidžiantis nuo virvutės. Aišku, yra dar ir kitokių žiūrovų – nemažai jų nesigilina ir serialą tiesiog žiūri, net nekurdami teorijų.

Pažiūrėjęs paskutinę Lost seriją, jaučiausi gan liūdnai. Vien tai man įrodo, jog šis serialas man geriausias iš kada nors matytų. Taip prisirišau prie kiekvieno personažo, taip juos pažinau ir su jais susigyvenau, kad buvo žiauriai sunku sėdėti šias dvi valandas ir su jais po truputį atsisveikinti. Šešeri metai. 121 valanda žiūrint ir mėgaujantis. Dar dvigubai tiek laiko kuriant teorijas, diskutuojant, skaitant kitų sugalvotus paaiškinimus ir kitaip gilinantis į šitą fenomenalų serialą. Kadangi visą serialą žiūrėjau labai įdėmiai, buvo nuostabu paskutinėse serijose atsekti sąsajas su ankstesniais sezonais – vienas kitam ištartos frazės, paralelės, tam tikrų veiksmų paaiškinimas. Pasiilgsiu viso to. Nenoriu susitaikyti, kad serialas buvo galutinai užbaigtas ir taip išbaigtas. Tie nesuvokiami dalykai ir nesuprantami vaizdai visi išaiškinti ir padėtas galutinis taškas. Nebebus jokių didžiulių teorijų ir spėliojimų.

Ar nors vienas iš jūsų, žiūrėjusių serialą nuo pradžių iki galo, galės išgyventi be Hugo?? Aš ne. Ir visgi labai džiaugiuosi, kad Desmondui viskas baigėsi gerai – jis, kaip ir Hugo, juk vieni iš geriausių personažų.)

Lost kritikai teigia, kad serialas nusivažiavo ir pasidarė tik tempiamas ir neįdomus eilinis serialas. Aš visiškai prieštaraučiau, nes tai yra vienintelis mano matytas serialas, kuris taip progresavo, o jo pradžia visiškai skiriasi nuo pabaigos, nors pabaiga ir susiejama su visu serialu. Tai serialas, kurio personažai keitėsi taip, kaip jokiame kitame. Vien pažiūrėkime į Locke personažą – ar dar nors viename seriale yra toks įspūdingas personažas, sudarytas iš trijų asmenų – Locke prieš skrydį, Locke saloje ir Locke po mirties. Trys asmenybės ir visiškai persimainantis personažas, sukuriantis ypatingai stiprų serialo pagrindą. Daug kritikų (ir mano draugų) keikė, jog serialas pasidarė meilės šou, vien meilės trikampiai, seilionės ir kitokie neįdomūs dalykai. Tačiau tie kritikai neprisimena, kad veiksmo pirmuosiuose sezonuose buvo dešimteriopai mažiau, nei paskutiniuose :) Be to, man serialo stiprybė susideda ne tik iš dūmų monstro, pasišaudymų, Dharmos, daugybės lavonų ir kitokių veiksmo ir mistikos epizodų – man ne ką mažiau svarbesnis serialo aspektas buvo personažai, jų „augimas“, savęs atradimas, kiekvieno suvokimas, ką jis turėjo, ko neteko ir ką gavo šioje saloje; gyvenimo tikslo ieškojimas ir įvairiausi nuklydimai nuo kelio. Ir tai puikiai užtvirtino paskutinis sezonas, o dar labiau – paskutinė serija. Juk kaip teigė kūrėjai, serialo mistika nebuvo tik pati sala – tai buvo ir personažai, jų gyvenimai ir elgesys.

Iš pradžių nesupratau, ar Lost finalas mane tenkino, ar ne. Tačiau vėliau suvokiau, kad tai puikiai užpildė visą serialo esmę – žmones, bendruomenę, jų santykius, gyvenimus. Norėjusiems veiksmo ir salos problemų išsprendimo – tai buvo, viskas išspręsta puikiai ir gražiai – gėris nugalėjo. O norėjusiems gilaus ir reikšmingo finalo, laimingos pabaigos – viskas patiekta ant lėkštutės. Aišku, ta laiminga pabaiga man buvo žiauriai liūdna: tas mirties suvokimas, jog anksčiau ar vėliau, kad ir kokie įtempti ir svarbūs mūsų gyvenimai būtų, kad ir kokioje „saloje“ atsidurtumėme, vis tiek mirsim. Tačiau Lost labai gražiai pateikia pačios mirties esmę – niekas nemiršta vienas. Tie žmonės, kurie tavo gyvenime tau buvo svarbiausi, liks su tavim ir kartu „pereisite į naują etapą“. Tikriausiai Lost atvaizdavo, mano nuomone, nuostabiausią dalyką – mirtį kartu su artimiausiais ir svarbiausiais žmonėmis, paskatino nebijoti mirties, nes jų atvaizduotas šešto sezono gyvenimas ne saloje gali būti vienas iš pomirtinio gyvenimo variantų. Smagu, jog tokios ale „skaistyklos“ teorija sklandė jau nuo pirmojo serialo sezono – ir štai pačiame finale ši teorija panaudojama labai idealiai – nesugadinant saloje įvykusių įvykių ir užtvirtinant, kad visi tie įvykiai ir žmonės egzistavo, tačiau įprasminant visus ten žuvusius žmones ir visą tai, ką jie kartu nuveikė. Šis serialas paskutinėmis 20-čia savo minučių suteikia prasmę gyvenimui. Suteikia prasmę mirčiai, tokiam betiksliam ir nutrūkstančiam nežinomam dalykui.

Lost paliko daug neatsakytų klausimų. Tačiau tai tik puikus kūrėjų ėjimas, kadangi tokiu būdu serialas liks „gyvas“ – žmonės vėl jį žiūrės, vėl kurs teorijas, interpretuos ir diskutuos. Taip serialas gyvuos dar ilgiau. Aš tvirtai manau, jog jei serialas būtų buvęs sutalpintas (kaip pradžioje planuota) į tris ar keturis sezonus, jis tikrai nebūtų išaugęs į tokį tvirtą kūrinį, kuris dar dešimtmečius bus minimas, cituojamas, rodomas kaip pavyzdys. Sakykite, ką norite, tačiau šis serialas dar ilgai bus pateikiamas kaip geriausio serialo pavyzdys – jame buvo absoliučiai visų reikalingų sudedamųjų dalių: meilės, netekties, žmonių santykių, veiksmo, pasišaudymo, mistikos, ateivių teorijų, senovės civilizacijų pėdsakų, nemirtingumo, supermeno galių, detektyvo, kelionių laiku, alternatyvių realybių, bombų, visokiausio plauko kosmosų ir, svarbiausia – daugybė vietos didžiulėms interpretacijoms, teorijoms ir sugebėjimas serialą kurti taip, jog iki pat galo nebūtų aišku kas vyksta ir kokia tiesa slypi už visko. Juk ne veltui apie serialą prirašyta milijonai žodžių, šimtai tūkstančių straipsnių ir įrašų. Ar žinote nors vieną kitą serialą, kuris būtų sukėlęs tokį didžiulį ažiotažą? Kol kas nesu apie tokį girdėjęs.

Noriu paklausti kiekvieno, kuris sako, kad serialas nusivažiavo ir tapo neįdomus, išaiškinimai yra nesąmoningi, finalas buvo labai prastas – kaip būtų geriau, koks išaiškinimas būtų geresnis? Kol kas man nei vienas neatsakė, išskyrus mano sesę, kuri pasakė „galėjo tai būti ateiviai, o ne kažkokia spindinti šviesa“. Aš manau, kad jei tai būtų ateiviai, serialas būtų eilinis sci-fi šlamštelis su ufonautais. Tačiau net ir dabartiniu atveju apie ateivius teorijų prikurti galima. Taigi ir noriu paklausti paprasto klausimo - kas būtų geriau šiame seriale? Ar serialas turėjo išlikti savo linijoje ir visiškai nesikeisti nuo 1-2 sezonų, neprogresuoti? Manau, kad jei taip būtų atsitikę, ties 4 sezonu jie jau būtų neturėję ką rodyti, nes hatch (tas rūsys) ir others‘ai buvo tik mažutė salos pasaulio dalis. Juk kiek galima lakstyti po tas pačias džiungles, medžioti šernus ir išsirinkinėti vadą bandant išplaukti iš salos? Aš visiškai balsuoju ne už tokią situaciją, o už dabartinę.

Labai laukiu, ką Lost kūrėjai veiks toliau. Tai ką jie padarė, buvo kažkas nepakartojamo. Tai kūrinys, kuris suteikia visišką katarsį ir televizoriaus žiūrėjimą padaro prasmingu – verčiantį susimąstyti, sukti smegeninę ir kurti teorijas. Net George Lucas tai pripažino ir parašė kūrėjams laišką :) Sakykite ką norite, tačiau tai buvo ir kol kas yra visų laikų geriausias serialas, nes nei vienas serialas nebuvo toks progresuojantis ir toks permainingas, nenuspėjamas bei turintis tokį kiekį įvairiausių dalykų, temų, istorinių faktų ir simbolizmo.

Nebesiplėsiu toliau, nes galėčiau apie tai parašyti knygą. Galva dar sukasi nuo įspūdžio ir nenorėjimo susitaikyti su tuo, jog nebematysiu nei vieno iš jų. Nebeturėsiu ko laukti kiekvienos savaitės viduryje… Epas užbaigtas. Vietos interpretacijoms apstu. Jei ko nors nesuprantate – jums atsakys Lostpedia. Jei norite kartu su manim solidariai išreikšti gedulą dėl atsisveikinimo su šiuo puikiu serialu – pirmyn komentuoti. O jei norite padiskutuoti, paprieštarauti man, pateikti geresnę serialo išaiškinimo idėją ar įrodyti, kad daktaras Hausas ir CSI yra geresni serialai – pirmyn, būtų labai smagu :) (Aišku, gi viskas yra skonio reikalas :) ).

See you in another life, brother.

|| Lost era baigėsi. atsisveikinti sunkoka ||

* Netinkamo mūsų vaikų švietimo pasekmės.

Esate iš tų žmonių, kurių tėvams buvo gėda kalbėtis apie lytinį švietimą, todėl nieko iš jų negirdėjote? Labas. Galiu ant pirštų suskaičiuoti draugus ir pažįstamus, kurie turėjo tėvus, šnekančius apie tokius dalykus. Tai paprasčiausiai būdavo tabu. Dažnai taip pasitaiko ir šiais laikais.

Jau yra labai puikus ir paprastas sprendimas! Konservatyviųjų britų televizija leido Annai Richardson paleisti į šį susigėdusį pasaulį visiškai atvirą, tiesmukišką ir žiauriai naudingą laidą – The Sex Education Show (vs Pornography). Laida, kuri labai priimtinu būdu paaiškins viską apie lytinį brendimą; apie kūno natūralumą; apie lytiškai plintančias ligas; laida, kuri ėjo pas paauglius britus ir atvirai jiems rodė, kas nutinka, kai nesisaugai; rodė, kas nutinka organams, kai ligos negydomos; rodė tikras moteris su natūraliomis krūtimis ir paneigė visus pornografijos mitus; laida, kuri mokė paauglius teisingai užmauti prezervatyvą, kad nebūtų atsitiktinių nėštumų; laida, kuri mokė vyrus tirtis lytinę sveikatą; laida, kuri griovė kvailus mitus ir mokė žmones suprasti savo kūną; laida, kuri įspėja žmones apie nevaisingumą; laida, kurioje atvirai buvo kalbama apie problemas; ir dar daugybė puikių temų, kurias panagrinėti turi kiekvienas savimi besirūpinantis žmogus.

Suaugusiems tokią laidą pažiūrėti privaloma. Neapsimeskite, kad viską žinote. Aš išgirdau naujų dalykų, nors paauglystėje esu perskaitęs labai nuobodžią knygą „Sexikonas“. O jei dar abejojate, ar paaugliams (ir jūsų vaikams) vertėtų žiūrėti tokią laidą – atkreipkite dėmesį, kad:
* Britanijoje per dieną pastoja 21 nepilnametė;
* 1 iš 10 britų nepilnamečių turi chlamidijų – tai viena baisiausių lytiškai plintančių ligų;
* Kas ketvirta britė paauglė nori silikoninių krūtų implantų;
* Trečdalis britų nepilnamečių apie seksą mokosi iš porno filmų;
* Vidutinis britų nepilnametis per savaitę pažiūri bent vieną porno filmą;
* 90% nepilnamečių pornografiją pamato atsitiktinai – dažniausiai internete;
* Pornografija vaikai pradeda domėtis nuo 11 metų – o ji pasiekiama labai lengvai.

Manote Lietuvoje kitaip? Manote, kad lietuvių vaikai elgiasi nors truputį kitaip? Galiu garantuoti – ne. Dabar pornografija pasiekiama keliais pelės paspaudimais ir tam nepadės jokie interneto filtrai. O ir ne filtruose esmė. Svarbiausia, kad vaikai neturėtų progos mokytis iš porno filmų – o galėtų apie seksą gauti žinių iš savo tėvų ar tokių laidų, kaip Sex Education Show. Kai buvau paauglys (ir apie seksą daug ką sužinojau iš porno filmų), porno filmai dar buvo visai normalūs – vyras ir moteris, eilinis seksas įvairiomis pozomis, viskas pusėtinai natūralu. Ar žinote, kaip tai atrodo šiais laikais? Visi filmai kupini žiauraus krušimosi, moterys žiaukčioja nuo penių, filmuose vaidina pagyvenusios moterys (atseit, mamos), grupinis moters dulkinimas – įprastas vaizdas. Ką jau kalbėti apie šlykštybes, kai pereinama prie zoofilijos (lytinis potraukis gyvūnams) arba kaprofilijos (lytinis potraukis išmatoms). Tokie vaizdo įrašai – kiekvienam interneto kampe, tereikia įvesti kelis paieškos žodžius. O zoofilinius ir kaprofilinius vaizdelius vaikai vieni kitiems siuntinėja kaip bajerius. Ar norėtumėte, kad toks būtų pirmasis jūsų vaiko susipažinimas su seksu? Kokį įspūdį vaikas gali susiformuoti ir kiek tai pakenks asmenybei? Niekas į tokį klausimą atsakyti negali, tačiau prevencijos galima imtis – lytinis švietimas.

Kas vyksta mūsų mokyklose? Pamenu, kad į mano mokyklą buvo atėjusi kažkokia moteriškė ir direktorius tam paskyrė visą pamoką. Kol anoniminiai klausimai buvo apie mėnesines, moteriškė kalbėjo, tačiau kai kažkas atsiuntė klausimą apie oralinį seksą, moteriškė nebeturėjo ką pasakyti. Ar čia yra lytinis švietimas? Tačiau kai kuriose mokyklose net tokių moteriškių nebūna. Vaikams ir paaugliams tiesiog nėra galimybių padoriai išmokti tų svarbių dalykų apie lytiškai plintančias ligas, apie saugų seksą (nesvarbu, kokios jis rūšies), apie higieną, apie savo kūną ir t.t.

Taigi, nebesiplėsiu ir rekomenduoju šią laidą kiekvienam. Jei esate paauglys (-ė), norintis gerų žinių ir šiek tiek realybės, kad silikonas nėra svarbiausias dalykas – būtinai žiūrėkite. Jei esate vyras, kuris galvoja, jog pas urologus vaikšto tik durniai ir iškrypėliai – pažiūrėkite šią laidą. Jei esate moteris, kuriai nerūpi savo sveikata – pažiūrėkite šią laidą. Jei tiesiog turite lytinių problemų – pažiūrėkite šią laidą. Jei esate konservatyvus katalikas, kuris neleis savo vaikams mylėtis iki vestuvių ir mokys juos dievo meilės – atsikvošėkite ir pažiūrėkite šią laidą. Nes jūsų vaikas irgi pamatys pornografiją, kad ir kaip to nenorėtumėte. Galų gale, kaip minėjau pradžioje – jei bijote su savo vaiku kalbėtis apie seksualinius dalykus – „netyčiukais“ palikite kompiuteryje šią laidą, kad vaikas ją užtiktų. Smalsumas turėtų nugalėti :)

Labai norėčiau, kad toks edukacinis lobis būtų ir Lietuvoje. Deja, spėju, kad tam mūsų šalis dar nesubrendusi. Tačiau pradėkime nuo savęs ir taip ligų mažės, vaikai gims sveikesni, 12-mečių motinų nebebus, o viltis, kad jaunoji karta neužaugs iškrypėliais – neišblės :)

Laida turi labai puikų savo puslapį, kuriame galima pasisemti daug gerų ir teisingų žinių. Bei sužinoti, kaip apsaugoti vaikus nuo pornografijos. O taip pat tai puiki vieta tėvams, norintiems pasiruošti pokalbiui su vaiku apie lytinius dalykus. Sėkmės tobulėjant!

- Gerai, mes nusivilkome drabužius, aš užlipau ant tavęs… Kada pradėsime jaustis maloniai?
- Nežinau, bet man jau skauda galvą!

|| The Sex Education Show ||

… tada jau nebesistebi, kodėl filmų tinklelis toks prastas, o talentų šou formatas visiškai sugadinamas. Tik man įdomu – ar čia turėta omenyje žmogaus pažinojimą, ar butelio pažindimą? :)

P.S.: klaidų darome visi, tačiau visuomenės informavimo priemonės jų daryti neturėtų. Ypač tokių.

|| kai televizijose dirba beraščiai ||

Amerikos talentus ir Britanijos talentus žiūriu nuo pat pirmų jų sezonų. Atsižiūrėjęs į sveikatą. Kai sužinojau, jog Samas (hehe :)) ) organizuoja Lietuvos talentus, žiūrėjau labai skeptiškai. Šiandien pamačiau pirmąją laidą ir galiu drąsiai teigti – nieko ten blogo! Visai nebloga laidelė, nenuobodi, įdomumu nenusileidžia ir anoms laidoms. Be to, juk savos šalies piliečiai linksminasi, tai dar smagiau žiūrėti. Tikrai neblogai.

Tačiau vienas klausimas man neduoda ramybės. Koks durnius sugalvojo, jog į komisijos kėdę reikia pasodinti Ščiaegioliovaitę?? Kam susišvietė, kad ji apskritai kam nors tinka?? Man nesuvokiama, kaip galima išvis į ją žiūrėti ir jos klausytis, kai ji praveria burną. Tokios tuščios, bevertės ir neįdomios asmenybės Lietuvoje dar paieškoti reiktų… Jei galėčiau, iškart jai užpypinčiau didelį X ant galvos, kaip ji daro visiems lipantiems ant scenos.

O juokingiausia yra tai, kad mūsų žvaigždė labai puikiai pasiruošė šitam šou. Tikriausiai ilgai stengėsi ir žiūrėjo visas iš eilės Britanijos ir Amerikos talentų laidas. Kodėl taip sakau? Kadangi mačiau visus tų laidų sezonus, todėl brangios komisijos narės elgesyje matau visišką užsieniečių komisijos elgesio kopijavimą. Vos ne iki pirštelio pajudinimo daro tai, ką daro ana, daug populiaresnė komisija. Bet nepamirškim, kad prie viso to garbi komisijos narė dar prideda ir visišką panieką ir skleidžiamą nepasitenkinimą dalyvių pusėn. Jai ant snukio matosi ta neapykanta ir tas šlykštus lietuviškas mentalitetas, kuris tik pabrėžia, kaip ji visų nekenčia. Ar tai yra gražu? Tai yra apgailėtinai žema.

Nebegaliu tos laidos daugiau žiūrėti. Ir kaip keista, kad viską sugadina viena neįdomi ir nuobodi persona ekrane.

P.S.: pasikartosiu dar kartą – visi marš žiūrėti TV3 laidos „Dar pažiūrėsim“! Kuo toliau, tuo jie labiau džiugina ir grąžina tikėjimą televizijomis! :))

|| Lietuvos talentai su netalentais ||

Pagaliau turiu ką žiūrėti per Lietuvos televizijas! Vakar išmėginome naują laidą – „Dar pažiūrėsim…“ – šviežutėlis jaunų Lietuvos aktorių projektėlis. Ir kaip palengvėjo ant širdies – visgi lietuviai dar turi humoro jausmą ir gali padaryti kažką tikrai subtiliai juokingo. Krizenom visą laidą. Tokio gero pasišaipymo iš įvairių lietuviškų laidų, iš vištos-Grinevičiūtės, žvejybos laidų ir iš šiuolaikinės „žurnalistikos“ jau seniai nemačiau :) Pamenu, pakrizendavom ir per Humoro Klubą – bet stand-up žanro humoras man niekada nebuvo prie širdies, o ir laidos kuo toliau, tuo buvo nuobodesnės.

Puikūs aktoriai ir puikiai „pervaidintos“ situacijos. Gal vietomis ir perspaudė, tačiau bendras vaizdas paliko labai malonų įspūdį ir todėl nesulaukiu kitų laidų. Aišku, vis dvejoju, ar sugebės jie netapti banaliais ir toliau išlaikyti visai neblogą humoro lygį, bet viltis dedu :) Kas nematė, siūlau pasižiūrėti (torrentų trackeriuose rasite pirmą laidos seriją). Nors humoras yra labai skonio reikalas, bet pabandykite – gal patiks :)

Ir antra įrašo dalis. Apie kitą lietuvišką humoro laidą, skambiu pavadinimu NCL.

Štai ką randu prasčiausios Lietuvos televizijos – Lryto televizijos puslapyje: „Nacionalinė Comedy Lyga – tai naujas Lietuvos ryto TV projektas, vienijantis gerą humoro jausmą turinčius žmones ir kviečiantis prisijungti visus, kuriems jau nusibodo gyventi niūriai ir liūdnai“.

O jetau, kaip graudu. Tikriausiai aš, kaip ir daugelis kitų žmonių, humoro jausmo neturim ir gyvenam niūriai ir liūdnai. Bet apie viską nuo pradžių. Sugalvojau pasižiūrėti, kas per daiktas ta Nacionalinė Comedy Lyga. Manau daug kam užklius pavadinimas – galėjo gi ir rusišką kokį žodį įmest, būtų Nacionalnaja Comedy Lyga.  Žiūrėjau ir baisėjausi – negi čia lietuvių humoro viršūnė? Negi tik tai galima pasiūlyti? Aišku, tai visiškai skonio reikalas – vieni žiūri rusiškas humoro laidas, kiti mėgsta Humoro Klubą, treti šią laidą. Bet negaliu nekreipti dėmesio, kai pamatau tokią… atsiprašau, bet apgailėtiną laidą. Žinau, kad kažkoks blogeris ten dalyvavo, tai atsiprašau jo, bet nesudirbti tokio prasto lygio laidos neįmanoma.

Brangūs dalyviai! Girtų žmonių vaidyba, gėjai, vyrai vaidinantys kuklias mergaites, įvairūs iš organų pavadinimų sukurti vardai – tai nebėra juokinga nuo gūdžių 1997-ųjų metų. Kokias nesąmones šnekėdavom su klasiokais 5 klasėje, tokie bajeriai dabar naudojami šioje laidoje. Žiūrint susidaro toks jausmas, kad dalyviai visiškai neturi apie ką juokauti, todėl pradedama juokauti apie pimpalus, pizes ir kitus organus. Žiūrėjau šią laidą ir į galvą atėjo palyginimas – žinot, kai randat internete kokios nors provincijos mokyklėlės šimtadienio vaizdo įrašą, žiūrit jį ir suprantat: viskas, kas ten vyksta, yra visiškas šūdas ir žemo lygio briedas, bet dalyviams ten labai linksma ir smagu. Atsiminkime savo šimtadienius ar panašius renginius – patiems tikriausiai buvo linksma, bet pažiūrėjus iš šono – nesąmonė. Štai tokio lygio yra ši laida – dalyviams gal ir linksma, bet iš šono… vaikų darželis su lėkštais bajeriais.

Liūdna man, kai toks absurdas vadinamas nacionaliniu humoru. Visos laidos net nesugebėjau peržiūrėti – kai dalyviai pradėjo tragiškais balsais dainuoti dar baisiau, negu užsienietiškuose talentų šou pasirodančios lietuvės ar kiti bebalsiai klounai, jungiau lauk šitą nesąmonę.

|| Dar pažiūrėsim, NCL ir kitas humoras ||

.

Noriu pranešti, kad šiame įraše nežinomo turinio atskleidimo (spoiler’ių) NEBUS. Todėl ir nematę šių serialų, drąsiai galite skaityti.

Nors televizijos paskutiniu metu (ypač TV3) labai mėgsta visus savo serialus vadinti kultiniais ir legendiniais, nepabijosiu serialų Lost ir Heroes tokiais ir pavadinti. Lost pradėjau žiūrėti jau įsibėgėjus trečiam jų sezonui, o Heroes sekiau nuo pat pradžios.

Nepabijosiu Lost pavadinti geriausiu serialu pasaulyje. Aišku, tai skonio reikalas, tačiau serialas, kuriame visko yra po truputį – fantastikos, laiko kelionių, šizofreniškų minčių šokinėjimų, humoro, trilerio, tokio kiekio užslėptų dalykų ir visko kito – negali nebūti geriausias. Tuo tarpu Heroes yra labai smagus serialas, pagamintas fantastiškai kokybiškai, ir kurį labai malonu žiūrėti ir svajoti apie panašias galias kaip seriale. Bet yra bet.

Lost turėjo būti 4 sezonai. Viskas buvo ištempta iki 6. Atvirai pasakius, ketvirto sezono pirma pusė buvo tokia neįdomi… Viskas buvo nuspėjama, vos ne veiksmas veiksman su sese buvom viską numatę ir žinojom, kas įvyks. Penktas sezonas šiek tiek įdomesnis, yra netikėtų dalykų, tačiau jis po truputį tampa tokia nuobodybe… Pavyzdžiui, paskutinės dvi serijos – nieko iš jų nesužinojau, viską jau buvau nuspėjęs ir nieko įdomaus nepamačiau. Na tikrai. Serialo kokybė krenta nežmoniškai, lygiai taip pat kaip ir reitingai.

Heroes pirmasis sezonas (skyrius (chapter)) buvo visai įdomus. Antras sezonas (skyrius) buvo visiškas šlamštas, bet tai holivudinio streiko pasekmė. Trečias sezonas (skyrius) buvo nežemiškai geras ir įdomus – geriausas Heroes skyrius, su daugybe veiksmo ir įdomybių. Na, ir paskutinis, ketvirtas skyrius (trečio sezono antra pusė), vykstantis dabar, yra tokia nuobodybė… Ne ką prastesnė nuobodybė nei dabartinis Lost sezonas.

Ką aš noriu pasakyti šiomis ilgomis rašliavomis? Ogi tai, kad šių nuostabių serialų kokybė krenta, smalsumo jie nebesužadina, kartais net sunervina, kai visą seriją pamatai vien neįdomų šlamštą, kurį prieš savaitę lengvai išmąstei. Mano sesuo išvis nusivylusi Lost’ais, nes jai jie visiškai nebeįdomūs. Prieš porą savaičių aš buvau nusiteikęs lygiai taip pat, tačiau neseniai pakeičiau nuomonę.

O jei šių serialų nebūtų? Ką žiūrėtume? Skaitytume knygas? Knygos gerai, tačiau norisi ir kokybiškų televizijos serialų. Dabar pamąstau, kad gal net gerai, jog Lost buvo pailginti iki 6 sezonų, o Heroes dar nesiruošia baigtis. Juk turėsim ką žiūrėti! Nors serijos dažnai ir neįdomios, nors nieko ypatingo neparodo – bet tai juk mūsų išpuikimas! Tiek prisisvaigęs apie Lost, tiek nagrinėjęs kas ten vyksta, valandų valandas diskutavęs aš nebepasitenkinu paprastais nuotykiais ir noriu kažko sudėtingesnio. Taigi, tai supratęs bandau susivaldyti ir mėgautis šiais serialais, nes gi kaip būtų nuobodu, jei jų neberodytų. Ką žiūrėtume? Nuobodžiausius kalėjimo bėglius ar besikartojantį daktarą namą? Jau geriau aš pasitenkinsiu nebe tokiais (kaip anksčiau) įdomiais Lost ar Heroes, o ne kažkokiais eiliniais nuobodžiais serialais.

Norėjau palinkėti savo seseriai mėgautis Lost’ais, nes jie jau greit baigsis, ir garantuoju, bus šiek tiek liūdna :) Kaip ir sakiau, nors ir nuobodokos serijos dabar rodomos, tačiau jos nėra prastos. Už bet kokį kitą serialą daug kartų geriau :) Manau, kad laimės abu serialai, nes Heroes dar žiūrėsim ilgai ir laimingai, o Lost reikės žiūrėti antrą kartą, kad suprasčiau visą serialą iki smulkmenų.

|| Lost ir Heroes: kas laimės? ||

Kai eteryje pasirodė Broniaus šou, net pasibaisėjau. Tikėjausi visai kitokio dalyko, todėl negalėjau peržiūrėti nei vienos laidos. Tačiau prasidėjus rinkimų karštinei kažkaip užtaikiau, pažiūrėjau ir užsikabinau. Tikrai nebloga laida. Žiūrėjau ją iki šios dienos.

Jau prieš kelias dienas sužinojau, kad LNK patyliukais atsisakė Broniaus laidos ir ji daugiau nebebus rodoma. Labai nustebau. Ir tik po kelių dienų pradėjau apie tai galvoti ir daug ką supratau.

Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad LNK televizija myli Paksą. Ypač Rūta Grinevičiūtė, kuri tikriausiai bet ką padarytų, kad tik jos mylimas paksiukas būtų apgintas. Net juoką kelia. Aš tai jos vietoj po vestuvių būčiau pavardę pakeitęs, bent ne taip gėda gyventi būtų. Na, bet čia ne apie ją. Daug kur sklandė gandai, kuriais yra pagrindo tikėti, kad LNK televiziją jau seniai papirko Paksas. Nežinau, kas nupirkę kitas televizijas (TV3 lygtais LEO), tačiau LNK nupirkimo tendencijas pradėjau matyti nuo pirmųjų Grinevičiūtės laidų, o po to visa tai pasimatydavo ir žiniose. Tai kuo kaltas Bronius? Ogi tuo, kad beveik kiekvienoje laidoje jis riebiai ir stipriai tėkšdavo ką nors apie Paksių. Nelabai gražaus.

Ką mąstyti šia tema nėra daug. Spręsti kiekvienam žmogui. Tačiau man, asmeniškai, pikta. Vis galvojau, gal yra kitos atsisakymo priežastys? Gal laida buvo per daug ištvirkėliška, per daug nešvanki, netinkanti „plačiajai auditorijai“? Gal buvo labai daug skundų dėl šios laidos (o dėl kokios nebūna?). Tačiau nei viena versija man neatrodo realesnė, negu mano pateiktoji. Paskambinęs į LNK ir paklausęs, kodėl nebebus rodoma Broniaus laida, jokio padoraus atsakymo neišgirdau. Vien tik tradicines blevyzgas.

Jei aš teisus, tai gaila ir liūdna. Televizijų laisve tai vadinama.

|| bronius užčiauptas ||

Ne, nebeužtenka žmonėms tiesiog pažiūrėti televizoriaus. Neužtenka paspoksoti kokį filmą ir eit miegot.

Atsidarau savo tinklaraščio lankomumo statistiką ir išsižioju! Mano įrašą apie Oskarą Šindlerį, t.y. apie knygą apie jį, šiandien netikėtai aplankė virš 200 unikalių lankytojų! Pirma mintis buvo ta, kad kažkas blogai, statistika sukvailiojo, arba kas nors pajuokavo.

Bet pasirodo ne. Pamąstęs sugalvojau atsidaryti šiandienos televizijos programas. Ir ką gi aš ten matau – LTV Sk 11.02 21:15 Šindlerio sąrašas (Schindler‘s List).

Aišku, suprantu, kodėl žmonės puolė ieškoti informacijos pažiūrėję filmą. Apie tokį nuostabų žmogų norisi žinoti kuo daugiau ir neužtenka tik pamatyti filmą :)

Beje, ar minėjau, kad jau treti metai kaip gyvenu be televizoriaus? Ir žinot ką – esu dėl to labai laimingas :)

|| išjunk tevelizorių, įsijunk internetą ||

Visą gyvenimą galvojau, kad Anime stilius yra šlamštas. Stebėdavausi draugais, kurie sirgdavo Anime liga, o kai kurie nieko gyvenime be Anime ir nebematydavo. Visada maniau, kad Anime pradžia buvo kažkas panašaus į „Anė iš Žaliųjų mansardų“ (nėmėgau šio serialo) ir visokie šlamštiški songokai (nekenčiau šio serialo ir dabar nekenčiu), o pats Anime stilius yra arba verkšlenantys berniukai, visokie emo ligoniai ir kitos nesąmonės, arba kvaila pieštinė pornografija su nenatūraliomis jaunuolių figūromis. O ir šiaip, kiek buvau matęs Anime, tai visur būdavo kišama erotika, berniukai, spoksantys į mergaičių krūtis ir užpakalius ir sprogdinantys akis. Visas Anime stilius atrodė labai iškrypėliškas.

Bet vieną dieną galutinai pasiryžau pasidomėti šiuo animacijos stiliumi, sukūriau temą Linkomanijos forume ir prisigaudžiau patarimų ką žiūrėti. Ir pradėjau.

Pirmasis pažiūrėtas serialas buvo Serial Experiments Lain. Žiūrėdamas pirmą seriją net nustebau – viskas atrodo rimta, jokių erotinių elementų, jokių nesąmonių. Bet tada pamačiau pabaigą, kai pradedamas rodyti kūrėjų ir aktorių sąrašas – na vis tiek reikėjo pagrindinę veikėją parodyti nuogą… Dar nepaminėjau, kad pagrindinė veikėja yra kokių 12-14 metų. Tačiau nekreipiau į tai dėmesio ir žiūrėjau toliau. Pats serialas pasirodė visiškai šizovas, sunkiai suprantamas, tačiau sesuo dar prieš žiūrint minėjo, kad Anime kartais labai sunku suprasti. Todėl buvau nusiteikęs tam, įdėmiai žiūrėjau ir gilinausi. Pirmą serialo pusę suvalgiau labai greitai ir smalsiai. Tačiau antra serialo pusė jau buvo sunkiau suprantama. Prasidėjo visokios nesąmonės ir sunkiai suprantami dalykai, kuriuos tikrai buvo sunkoka suprasti. Galutinai visą serialą ir jo esmę supratau, išsiaiškinau, kas vyko ir kas tiksliai buvo, tačiau vis tiek liko neaiškių klausimų. Iš tiesų, pabaigęs žiūrėti serialą pagalvojau: „Tai ką, čia tas nuostabusis Anime, kuriuo serga milijonai žmonių?“ Serialas truputį nuvylė, tačiau susidomėjimas neišblėso ir aš įsijungiau antrą rekomenduotą Anime serialą.

Tai buvo Neon Genesis Evangelion. Vau. Jau pirmoji serija sužavėjo ir įtraukė. Tą vakarą iškart pažiūrėjau gal kokias 10 serijų – taip buvo įdomu. Istorija vystoma nepriekaištingai, piešimas geras, siužetas superinis. Mačiusiems šį serialą gal net nereikia pasakoti, koks jis geras, o nemačiusiems – pažiūrėkite. Nenusivilsite. Aišku, šioks toks nusivylimas užplūdo žiūrint paskutines serijas – tokios nesąmonės, tokios pasąmonės idiotybės. Tiesą sakant, paskutinių dviejų serijų net nesupratau – 50 minučių pasąmonės klejonių ir haliucinacijų. Tada šiek tiek susinervinau, bet tai nesugadino viso serialo įspūdžio – serialas tikrai patiko. Be to, manęs dar laukė du filmai, užbaigiantys serialą – Death and Rebirth ir End of Evangelion. Pirmasis gi niekuo neypatingas – tiesiog visų serijų atkartojimas, santrauka, kad galima būtų prisiminti viską, kas įvyko, ir kad galima būtų sužinoti kelias papildomas smulkmenas. O antrasis – visos istorijos pabaiga. Ir labai nebloga. Šis filmas ištaisė kūrėjų klaidą, kurią jie padarė sukurdami paskutines dvi serialo serijas – tas klejones. Filme papasakojama viso epo pabaiga, kaip baigėsi su visais Angelais ir Evomis. Nėra ką pasakoti – reikia pamatyti.

Aišku, šis serialas visgi užtvirtino mano kritiką – seriale pilna apnuogintų krūtų, praskėstų kojų, raudonuojančių berniukų, dviprasmiškų užuominų ir kitokių erotikos elementų. Padariau tik vieną išvadą – visi Anime kūrėjai yra šiek tiek iškrypėliai, serialuose išpildantys savo vaikystės svajones. Aš, būdamas pagrindinio veikėjo vietoje (kokių 14 metų berniukas), nuprotėčiau – prisiminęs tą amžių, bandžiau įsivaizduoti, kokia kančia būtų gyventi tarp tiek pusnuogių merginų paauglystės pradžioje :) Tas labai nepatiko, trikdė visą serialo įdomumą ir bendrą vaizdą. Tačiau viskas buvo normos ribose, todėl nuomonės labai nesugadino :)

Na ir paskutinis pažintinis Anime kūrinys, kurį rekomendavo sesuo – Appleseed filmas. Jeigu apie aną Anime sakiau „Vau“, tai apie šitą – wawawyva! Greit sakses! Nerealus fantastinis animacinis filmas, kuris užvėžė nuo pat pirmų kadrų. Piešimas – super, siužetas – dar geriau, o bendras vaizdas – nerealu. Ir šiaip mėgstu futuristinius filmus, tačiau niekada negalvojau, kad Anime stiliaus kūrėjai kepa tiek pat gerus animacinius filmus. Nėra ką komentuoti – reikia būtinai pamatyti. Labai geras filmas, nenuvylė nė kiek.

Tokia buvo mano pažintis. Po šios pažinties (virš 20-ties valandų) daugiau Anime ir nepažiūrėjau. Gal niekas labai nerekomendavo, o gal tiesiog aprašymai nesudomino. O ir šiaip pavargau nuo vientiso, pieštinio stiliaus (juk visi Anime savotiškai panašūs).

Kaip pasikeitė mano nuomonė? Pradinės nuomonės (apie tik emo arba porno Anime) neliko nė kiek. Supratau, kad yra tikrai gerų ir įdomių Anime stiliaus kūrinių. Tačiau nusivylimas kūrėjų iškrypėliškumu tapo dar didesnis – kaip ir minėjau, visi tie krūtų, praskėstų kojų, raudonuojančių berniukų, erotinių užuominų, seksualių vaizdų intarpai serialų nepuošia. Būtų nieko, jei visa tai vyktų tarp suaugusiųjų – tačiau Anime stiliuje visi šie dalykai dažniausiai vyksta tarp vaikų, jaunuolių arba prie jų. Su seserimi kažkada kalbėjom, kad daugybė paauglių Anime dėl to ir žiūri – kiek papų, kiek gražių užpakaliukų, kiek neįgyvendinamų svajonių! :) Tas tikrai serialų nepuošia ir nesuteikia jiems žavesio – kaip tik šiek tiek pagadina.

Taigi, kukli ne Anime fanatiko nuomonė – gražūs serialai, geri siužetai ir įdomios istorijos. Pakeičiau nuomonę ir nebesakysiu, kad „Tas Anime tai šlamštas“. Supratau, kad gerų Anime yra ir jie dažnai pralenkia net kitokius animacinius serialus.

これは私の意見で! Arigato! :)

|| mano pažintis su Anime ||

Televizija ABC turi ne tik Lost ir kitų gerų serialų – jie turi ir fantastiškai gerą laidą Extreme Makeover – Home Edition. Kaip geriausiai panaudoti televizijos (reklamos) pinigus? Jie tai daro puikiai – suteikia žmonėms pagalbą, kurios jiems tikrai reikia.

Daug kas iš tokių laidų juokiasi. Lygiai taip pat ir mano sesuo, kuri pamatė, kad kiekvieną savaitę žiūriu šitą laidą. Atėjo juokdamasi ir sakydama “Tu žiūri šitą šlamštą??” Kai paklausiau, kodėl tai yra šlamštas, ji atsakė “Taigi pažiūrėk ką jie padaro su jų namais!” Bet šią laidą žiūriu tikrai ne dėl namų išvaizdos, architektūros ir dizaino sprendimų. Šią laidą žiūriu dėl to, kad man patinka matyti, kaip padedama žmonėms.

Na taip, labai dažnai jie pastato tikrai šlykščius (mūsų supratimu) namus, prikimštus kičo, nesiderinančių daiktų ir nepatogaus šlamšto. Labai dažnai padaro nesąmoningus vaikų kambarius, kurie po poros metų turėtų greitai atsibosti. Ir šiaip pridaro daug mums nesuprantamų dalykų. Tačiau, koks skirtumas? Juk amerikiečiams visa tai patinka. Jiems patinka šlykščios svetainės, jiems patinka idiotiški vaikų kambariai, dirbtinės gėlės ir fontanėliai, plastmasiniai medžiai. Tai tegu ir džiaugiasi tuo. Man ši laida patinka tuo, kad tai viena iš tų retų laidų, kai jie tikrai padeda žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Tai laida, kuri skatina bendruomenės gyvenimą, bendradarbiavimą ir pagalbą. Tai laida, kuri parodo, kad žmonės gali būti vieningi ir geranoriški.

Na ir kas, kad pusė emocijų laidoje yra dirbtinos. Na ir kas, kad jie perdėtai suasmenina daiktus ir juos garbina. Bet juk viskas dėl gero tiklso. O tų, kurie gauna dovanų sau namus, ašaros būna tikrai nesuvaidintos. Dažnai žiūrėdamas visokias laidas truputį pavydžiu dalyviams – pavyzdžiui, žiūrėdamas Pimp my Ride, dažnai pavydėdavau jiems automobilių, kuriuos padaro praktiškai iš nieko (aišku, kai neišsidirbinėdavo ir padarydavo normalius automobilius). Tačiau Extreme Makeover Home Edition – pirma laida, kurią žiūrėdamas visiškai nepavydžiu jos dalyviams, o už juos džiaugiuosi. Labai dažnai jie pasirenka tikrai nelaimingus žmones, kurie vos sukasi ir išgyvena. Jie pastato jiems namus, šiuolaikinius, tvarkingus, saugius, jie nuperka jiems automobilių, padovanoja krūvą žaislų, apmoka skolas, surenka pinigų koledžams. Galų gale išpildo vaikų svajones pamatyti savo mylimas muzikos/kino/etc žvaigždes, ko kitu atveju jie niekada negalėtų padaryti. Ir dėl ko jie visa tai daro? Dėl šou. Tai reiškia, kad televizija irgi gali daryti gerus darbus.

Kritikai sako daug ką, bet aš galiu ir atsakyti:

Jų pastatyti namai bjaurūs – kaip ir minėjau, tų kraštų gyventojams tai patinka, be to, laidos esmė ne namų dizainas.

Yra ir nelaimingesnių šeimų, kodėl joms nepadeda – tai ką, dabar išvis nieko nedaryti? Džiaukimės, kad jie padeda nors keliems žmonėms. O tie keli yra visos 113 šeimų. O tai yra vidutiniškai 450-500 žmonių.

Jie garbina buržujišką ir besaikį gyvenimo stilių – aš sakyčiau, kad jie tiesiog padaro patogius namus, kuriuose galima rasti visko, ko tik gali prireikti.

Iš žmonių nelaimių jie darosi sau pinigus – taip, o po to pusę tų pinigų išleidžia tam, kad padėtų kitiems nelaimingiems žmonėms. Daug geriau, nei darytis pinigus ir niekam nepadėti.

Viskas ten dirbtina, šypsenos netikros, o emocijos suvaidintos – na jau tikrai ne visos emocijos suvaidintos, ypač tų, kuriems statomi namai. Apie aplinkinius žmones, vedėjus, pašalinius darbininkus – taip, dažnai viskas suvaidinta, bet praktiškai visose televizijos laidose viskas suvaidinama ir yra dirbtina. Labai nesunku į tai nekreipti dėmesio.

Jie daro šou, susikviečia žmonės ir viską suvaidina – žmonės, kaimynai ir visokie aplinkiniai ateina patys. Aišku, iš viso to daromas šou, bet iš šio šou ir uždirbami pinigai namams. Todėl viskas pateisinama. Tačiau bedarydami šou, jie skatina padėti vienas kitam, jie reklamuoja tokias organizacijas kaip Better Community ir šiaip skatina gerumą.

Jei dar sugalvojate kritiką – parašykite komentare. Nors iš tiesų nesuvokiu, kodėl žmonės keikia dalykus, kurie yra geri. Juk pagalba žmonėms, kad ir kokiais būdais ji teikiama, niekada neturėtų būti peikiama. O kas juokingiausia, kad atsiranda tokių šeimų, kurioms pastato namus, bet jie vis tiek paduoda televiziją į teismą – už tai, kad nepadovanojo kiekvienam vaikui automobilio. Absurdas, o ne žmonės. Bet visko būna, visko reikia.

|| Laida, kuri verčia išspausti ašarą ||