Nors ir muzika labai nebloga. Noriu būtinai pasidalinti šiandien atrastais vaizdo klipais. Ir noriu paraginti juos pažiūrėti, nes mane jie nustebino neapsakomai. Grupę OK Go jau šiek tiek laiko žinojau, bet nebuvau nieko girdėjęs apie jų sugebėjimus kurti įspūdingus vaizdo klipus. Pirmasis, ir naujausias, tik vakar pasirodęs White Knuckles įspūdingas tuo, jog jame daug šunų (ir ožka). Tačiau įspūdingesnis jis būtent tuo, kad buvo nufilmuotas vienu kartu, t.y., vaizdai nebuvo karpyti, klijuoti ar kitaip montuoti, viskas atlikta be sustojimo:

Visus šiuos šunis iš gyvūnų prieglaudų ištraukė ir išdresavo kažkokia tai kompanija „Talented Animals“. Visi šunys atskirų trenerių buvo treniruojami 2 savaites, o iš visų jų atsiliepimo matyti, kad jiems buvo labai smagu dirbti. Iš viso buvo nufilmuoti 124 bandymai! Iš grupės dešimties atrinktų buvo išrinktas šis vienintelis.

Kitas jų šedevras, tai su didžiuliu orkestru ir krūva vaikų atliktas This Too Shall Pass. Šis klipas irgi atliktas vienu kartu! Kai žiūrėjau, negalėjau patikėti. Muzika jame atliekama gyvai:

Po kiek laiko pasirodė ir ne ką mažiau įspūdingas antrasis šios dainos vaizdo klipas, kuriame panaudotas Rube Goldberg aparato tipo modelis. Neaiškinsiu kas tai, tiesiog pažiūrėkite, nes žiūrint žandikaulis atvėpsta ir negali atsistebėti:

Šito įspūdingo dydžio aparato konstravimas užtruko daugiau nei pusantro mėnesio, o jis užėmė du sandėlio aukštus ir buvo sudarytas iš daugiau nei 700 objektų. Kiek kartų buvo bandoma filmuoti, neaišku, nes kam nors nepavykus, aparatą reikdavo iš naujo reguliuoti, kad jis atitiktų muzikos ritmą. Aparatą kiekvienam filmavimui iš naujo atstatydavo apie 30 žmonių. Jo veikimui įtakos turėjo netgi oro temperatūra, todėl karštesnėmis dienomis reikėdavo perreguliuoti visą aparatą. Tai niekas ir neskaičiavo. Jiems pavyko nufilmuoti tik tris pavykusius klipus, o iš jų išrinko sėkmingiausią. Net nenoriu įsivaizduot FFFFUUU veido, kai filmuojant kas nors nepasisekdavo ir reikėdavo pradėti viską iš naujo… :) (Beje, reiktų paminėti, kad yra montažo tuo metu, kai prasiskleidžia užuolaida viduryje klipo – taip ir neaišku, ar šioje vietoje sujungti du klipo variantai, ar toje vietoje buvo iškirptos kelios sekundės dėl sinchronizacijos su muzika. Tikslios informacijos neradau.)

Na ir paskutinis, originalus savo filmavimo būdu ir šiaip labai smagus klipas – End Love. Filmuotas 18 valandų, montuotas naudojant sustabdyto kadro techniką. Režisierius teigė, jog iš viso nufilmavo apie milijoną kadrų, iš kurių sudėliojo šį klipą (atkreipkite dėmesį į žąsį):

Ta žąsis – vietinė parko gyventoja, kuri susidomėjo grupės darbu, o vėliau visą likusį filmavimą juos lydėjo. Nuprotėjusi grupė, nuprotėjusi ir žąsis :)

*

Jei dar neužteko, su šiuo klipu, Here It Goes Again, grupė 2006 metais išgarsėjo ir taip pradėjo savo puikių klipų karjerą:

Klipas vėlgi nufilmuotas vienu kartu, o tam prireikė tik 17-os bandymų. Po klipo pasirodymo šis šokis tapo labai populiarus, grupė ypatingai išpopuliarėjo, pradėjo pyktis su savo įrašų kompanija, tad dabar yra nepriklausomi, o jų buvusi įrašų kompanija (EMI) šį vaizdo klipą iš visur nuolatos panaikina. Jeigu bus dingęs, praneškite, paieškosiu kitur :)

Džiaugiuosi atradęs šiuos meno kūrinius. Made my day.

Apie grupę OK Go wikipedijoj.
Kiti grupės vaizdo klipai svetainėje vimeo.com.
Grupės youtube kanalas, kuriame yra įvairių „Behind The Scenes“ ir t.t.

|| OK Go: kai vaizdas pralenkia muziką ||

Gal jau būsite girdėję ir atsiklausę, bet:

Pagaliau kažkas tikrai tikrai gero iš M. Mikutavičiaus repertuaro po nesenstančios jo dainos „Velnias, man patinka Kalėdos“. Sukurta labai laiku. Per kovo 11-osios koncertą tai skambėjo labai nuostabiai.

Būtinai įsiklausykite į visus žodžius – jie genialūs. O pati daina sukelia labai gerus jausmus. Oficialiai tai dabar geriausia Mikutavičiaus daina man.

|| aš tikrai myliu Lietuvą ||

Klaidų galima surasti, bet čia juk tik perklausa!

Tik po pasirodymo neklausykit komisijos nusipezėjimų :|

P.S.: prieš akimirką atradau dar du instrumentinius Lietuvos talentus.

|| Lietuva visgi turi talentų ||

Negaliu nepasidalinti. Jon Lajoie, pagarsėjęs savo hitais „Show Me Your Genitals“, „Alone in the Universe“ ir „I Kill People“, šįkart pataiko tiesiai į dešimtuką ir gauną visišką respektą. Šįkart daina apie šiuo metu labiausiai skalambyjamą temą, pralenkusia net tokias baisybes kaip Irano rinkimai – apie Maiklo Džeksono mirtį.

Daina anglų kalba, tad jei jos nesuprantate – užjaučiu :)

Visiškai puikiai. Žiniasklaida tikrai yra „two-faced fuckers“. Pagarba Jon’ui.

Dainos žodžiai:

Oh my god, did you hear about Michael Jackson / Yeah, I heard about Michael Jackson / It’s crazy, right / Yeah, I can’t believe it / All of a sudden the media is on his side / I know, it’s crazy, right

Michael Jackson is dead / Don’t pretend you give a shit / You motherfucking hypocrites / Remember what you said he did / Michael Jackson is dead / No, you never gave a shit / So why are you pretending you motherfucking hypocrites

Michael Jackson’s such a freak / He’d hear it a thousand times a week / On every fucking TV screen and every fucking magazine / Yeah, sure, we liked him for a while / For a few years when he was in style / Then someone said he’s a pedophile / And fucking boys is what makes him smile / There was a punch line every day / About his Skeletor-like face / And how he loved twelve year-old balls / We didn’t care if it was true or false / So don’t pretend that you give a fuck / Keep talking about how he sucked twelve year-old cock / And went from skinny cute little black kid / And died as a white skeleton robot

Michael Jackson is dead / Don’t pretend you give a shit / You motherfucking hypocrites / Remember what you said he did / Michael Jackson is dead / No, you never gave a shit / So why are you pretending you motherfucking hypocrites

Remember when he dangled his kid from the balcony / I wasn’t hearing you calling him legendary / And when we heard this shit about the Culkin kid / Then “Oh my God, Jacko’s motherfucking sick / He likes fucking kids / He likes fucking kids” / Nobody was talking about his music / Now if I say he died choking on a kid’s dick / You say “Oh my God that’s so offensive” / Well fuck you, you motherfucking cunt-ass bitch / Every one in the news you hypo-motherfucking-crites / On your high horse saying that I’m a demon / ‘Cause I say he overdosed on a boy’s semen

Michael Jackson is dead / Don’t pretend you give a shit / You motherfucking hypocrites / Remember what you said he did / Michael Jackson is dead / No, you never gave a shit / So why are you pretending you motherfucking hypocrites

Oh, we’re so sad that Michael passed away / We loved him so much / Really, really, did you love him / ‘Cause from where I’m standing it kinda looked like you hated him / And that you called him a freak / And that you wanted him to die / But now that he’s dead, you love him / And he’s a legend and he’s amazing / Oh, we love Michael Jackson / How about you go fuck yourself / You big bunch of fucking hypocrites / Yeah, I’m gonna do this for you, I’m gonna do this for you / Billie Jean was not his lover / Of course she wasn’t, she had a vagina / And she was older than twelve years old / Fuck you, hypocrites

|| Jon Lajoie apie M. Jacksoną: visiškai į dešimtuką! ||

Kadangi visokios mano nešvenčiamos šventės labai susijusios su religija, tai štai jums religinė dovanėlė:

Kai prieš savaitę pamačiau šį klipą, negalėjau nustot juoktis. Peržiūrėjau visus susijusius klipus po 20 kartų ir dar neatsibodo :) Niekada negalvojau, kad du nesuderinamus dalykus taip nuostabiai galima sujungti į vieną :)

Nors ir nemėgstu visokių maniakiškų tikėjimų, tačiau pažiūrėjęs tokius nuostabius tūsus, užsimaniau pats į jų bažnyčią :) Ir pagalvojau, kad šie klipai – vienintelis geras dalykas, kurį man davė religijos.

O štai ir dar vienas šedevras, netgi geresnis už pirmąjį:

Gero žiūrėjimo! Nors šventės – ne man, tačiau vis tiek savo skaitytojus pasveikinsiu „Su persirijimo ir nenumaldomo bezdėjimo švente!“ ir būsiu atlikęs pareigą :)

Ir vos nepamiršau „Kūšių stalo frazės Nr.1“ – brolis, atvežęs sesutei prižiūrėti savo gyvūnus, sako: „Tu žiūrėk, jei mano burundukai šiąnakt kalbės, tai tu tik neklausyk, o tai mano visus PIN kodus išplepės!“

|| nors vienas geras religinis dalykas ||

Audiosurf nebūčiau pastebėjęs, jei ne mano jaunesnis brolis. Parodė, susidomėjau. Žaidimas visiškai paprastas – skrendate su lėktuvėliu ir renkate įvairių spalvų kubus. Surenkate tris – jie išnyksta ir gaunate taškų. Tačiau pats įdomumas yra tai, kad visa aplinka, efektai, kubai, lėktuvėlio spalvos ir uodega juda, pulsuoja ir kitaip reaguoja į pasirinktą garso takelį.

Kaip viskas vyksta – pasirenkate garso takelį, programa jį apdoroja ir pateikia jums trasą. Pagrindinis ritmas jaučiamas take, kuriuo skrenda lėktuvėlis, ir kubuose, kurie išdėstyti atsižvelgiant į kiekvieną išsiskiriantį garsą. Taip pat kinta ir judėjimo greitis, trajektorija ir kiti smulkūs dalykai.

Bandžiau žaidimą su daugybe muzikos. Geriausiai apdorojamos ritminio rock‘o, alternative rock‘o grupių dainos (Arctic Monkeys, Interpol, The Hives, RHCP, etc). Tačiau labiausiai patiko žaisti pagal Kelpe albumą Ex-Aquarium (stilius downtempo/electronic/experimental).

Išbandžiau ir kitus stilius – drum’n'bass stiliaus žaidimas dažnai nesupranta, nes tikriausiai užfiksuoja per daug ritmų, bet kartais pagal šį stilių pažaisti labai smagu. Su IDM dažniausiai būna labai prastai, nors su Aphex Twin kai kuriais kūriniais susitvarkė neblogai. Labai puikiai apdorojama Jamiroquai muziką – tiesiog smagu žaisti. Daft Punk muzika kartais netinkama žaidimui, nes garsų mažai, todėl žaidimas atrodo labai lėtas ir tuštokas :) Apie POP muziką net nėra ką kalbėti – žaidimas būna visiškai neįdomus. Trumpai tariant, žaidimui geriausia rinktis nesudėtingą elektroniką arba alternatyvųjį rock‘ą.

Žaidimą galima žaisti renkant taškus, tačiau aš dažniau pavažiuoju į šoną ir stebiu, kaip programa susitvarko su parinkta daina. Kaip ir minėjau pavadinime – pamatykite savo muziką :) Dažnai rinkdamas taškus nepajaučiu viso „muzikos judesio“, o tik stebėdamas pajaučiu jį labai gerai.

Labai smagus laisvo laiko praleidimas. Daug geriau nei Solitaire arba Minesweeper :) Išbandykite!

Pats gazas prasideda 01:15 :)

|| Audiosurf – pamatykite savo muziką ||

Dabar, praėjus jau 4 valandom, net neatrodo, kad buvau koncerte. Patyriau tokį katarsį, tokią euforiją, tokį milžinišką malonumą, kad 2 valandos operos ir baleto teatre atrodo kaip vakar dienos sapnas.

Net nekreipiau dėmesio, kad žiauriai norėjau myžt. Tualetas palaukė. Net nerūpėjo, kad priešais sėdėjo aukštas berniokas – kai gavau tokią garsų dozę, vaizdo net nebereikėjo. Bet pripažįstu, teatrą jie padarė tikrai gerą. Tikras spektaklis su nepakartojamais ritmais.

Vos įėjęs ir pamatęs dekoracijas (tiksliau instrumentus) supratau, kad vyrai ir moteros duos garo. Pradėjo aišku šepečiais (juk nuo šepečių ir prasidėjo visa Stomp karjera) – vaizdo ar garso įrašas, palyginus su tuo ką girdėjau, yra visiškai juokinga. Net nesulyginama. Po to begalė trepsėjimų ir plojimų, kurių metu mano ausys, jei sugebėtų, būtų susikryžiavusios. Tada naujas stebuklas – kažkada nustebau, kad jie sugeba valgydami obuolį sukurti muziką. Tačiau tai nublanko prieš degtukų dėžučių kvartetą… Tuo neįmanoma nesižavėti. Po to sekė stulbinanti įprasta programa – buteliai, šluotos, lazdos, guminiai vamzdžiai, kibirai, kamuoliai, šiukšlės, kėdės ir t.t.t.t. Aš net rišliai minčių dėlioti negaliu, nes vaizdiniai mintyse perrėkia vienas kitą. Tačiau viso vakaro vinis buvo tai, ko laukiau nuo pat tos akimirkos, kai pamačiau dekoracijas – to kūrinio, kuris skamba filmo pradžioje, kai jie visi pasikabinę ant lynų groja bele kuo. Tai galima rasti ir jutūbėj:

Tai buvo žvėriška akimirka. Bijojau net kvėpuoti, kad nepraleisčiau nei vieno garso. Kūrinys trunka 4 minutes, tačiau viskas prabėgo žaibiškai – prasidėjo ir… tuoj pat pasibaigė. Staigiai pralėkė, nes net šiurpas krėtė, kaip nerealiai jie tai atlieka gyvai. Tik užgęsus šviesoms nesusilaikiau ir pradėjau rėkti ir švilpti. Paprastai niekada per jokius renginius neploju (kita tema), tačiau šiandien net rankos nutirpo. Tai nepakartojama.

Nesveikai fantastika. Finalas pribaigė visus. Mačiau įvairiausių žmonių publikoje, ir pagyvenusių, ir jaunų, tačiau visa salė kaukė, stojosi ir plojo. Visi išėjo švytinčiais veidais. Vėliau koridoriuose galėjai matyti mušančius ritmą, spragsinčius pirštais – visi dalinosi įspūdžiais, o santūriesiems lietuviams tai dažnai nebūdinga. Nuostabusis finalas buvo beveik toks:

Visas dešimtis kartų, kiek žiūrėjau Stomp filmą, net šiurpas krėsdavo. Bet filmo nė per kur net nesulyginsi su tuo, ką pamačiau ir išgirdau šįvakar. Net rašydamas negaliu nulaikyti jausmų, kuriuos man sukėlė šis koncertas. Tai buvo kažkas tokio, ką ilgai prisiminsiu, bet vis tiek galvosiu, kad tai tebuvo sapnas. Nes tai buvo visiškas kosmosas, galaktika ir blackout‘as. Tai buvo nerealu. :)

|| Stomp dėjo iš širdies ||

Taip, tai jau patvirtinta, kad nuostabioji Björk iš nuostabiosios Islandijos liepos 13 dieną koncertuos Lietuvoje! Apie bilietus dar kol kas niekas neaišku. Sklando gandai, kai Björk gros su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Liūdniausia, kad šis koncertas, į kurį privalu nueiti, kertasi su irgi nerealiu renginiu – LS tautine stovykla. Reikės kažką aukoti. Gaila.

|| Björk Lietuvoje! ||

Prieš kelias savaites kažkuriame Lietuvos tinklaraštyje pamačiau naują subkultūrų terminą – „Scene“. Iškart susidomėjau, kas tai per dalykas. Kažkokiame internetiniame terminų žodyne susiradau, kad tai Emo subkultūros atšaka. Taigi, šiame straipsnyje pabandysiu aptarti Emo, senųjų Emo ir Scene subkultūras.

Emo. Tikriausiai niekam nereikia pasakoti, kas yra Emo. Tereikia atsidaryti Google vaizdų paiešką ir įrašyti ten „emo“. Tačiau bandant juos apibūdinti, kyla sunkumų. Dažnai Emo yra turtingų tėvų vaikai, kurie buvo lepinami, todėl dėl išlepimo ir neturėjimo ką veikti ieškojo saviraiškos būdo. Gotai tokiems per prasta – purvina, baisu, juoda. Pankai netinka – tėvai neleidžia nei gerti, nei rūkyti, darytis skiauterių. Todėl tokie jaunuoliai dažnai tampa Emo. Daug kas nežino, tačiau Emo galima skirstyti į dvi grupes – senoji karta ir naujoji karta. Aš priklausiau senajai Emo kartai, kurios jau beveik nebeliko, todėl šiais dalykais ir domiuosi.

Kartų skirtumai. Kuo skiriasi senieji Emo nuo naujųjų? Pirmiausia tuo, kad mums nebūdavo svarbu mūsų apranga ir išvaizda, kas yra svarbiausia dabartiniams Emo. Antra, mūsų klausoma muzika visiškai skiriasi nuo naujosios kartos Emo muzikos. Mes klausėmės muzikos, kurios žodžiai turi prasmę, muzikos, kur iš tikro yra emocionali, o ne prikimšta dirbtinių emocijų ir seiliojimusį apie meilę. Jei norite išgirsti skirtumą, štai geras pavyzdys senosios kartos Emo-Hardcore (dar vadinamos Screamo) muzikos, o štai populiariausia naujosios kartos Emo-Rock grupė Tokio Hotel. Visų pirma, senosios ir naujosios kartų mėgstama muzika skirasi stiliumi – tarp Emo-Hardcore/Screamo ir Emo-Rock didžiulis skirtumas. Emo- Hardcore muzika jums gali iš pradžių pasirodyti tik visko daužymas ir kriokimas, tačiau tuo ji ir ypatinga :) Į smulkmenas nesigilinsiu, to norint reiktų bent kelis kartus pamatyti tikrus Emo-Hardcore koncertus. Kodėl mes nemėgome ir nemėgstame naujosios kartos Emo? Labiausiai todėl, kad jie visada vaidindavo drąsuolius, o kai į koncertus ateidavo nazi-skinai, tai Emo pirmieji bėgdavo ir slėpdavosi. Todėl, kad jų dėka terminas „Emo“ tapo pašaipos objektu. Todėl, kad, kaip ir visas žalias jaunimėlis, iškreipė ideologiją. Ir šiaip, tai buvo verkiančių paauglių kompanija :)

Lietuva. Emo sužibėjimas Lietuvoje buvo 2006 metų pradžia. Nuo tada jie pradėjo perėtis masiškai. Pradžioje jų dauguma atsirado iš buvusių „šūdpankių“ – išsišokančių paauglių, kurie dar patys nesuprasdavo, ar nori būti pankais, ar hardkorčikais, ar ska. Nuo tada aš viešai savęs ir nebevadinu Emo, ir, kaip dauguma senųjų Emo, arba paskendome darbuose, arba tiesiog tapome „neautraliais koncertų lankytojais“. Nuo tada keitėsi ir visuomenės supratimas apie Emo – dabar Emo įvaizdis yra TIK toks, kokį galime rasti Google vaizdų paieškoje, o žmonės, išgirdę frazę „emo“, pradeda juoktis ir pasakoti anekdotus. Taigi, Lietuvoje Emo žiba jau trejus metus. Jau trejus metus ir mūsų šalies jaunimo tarpe visas gyvenimas atiduodamas savo išvaizdai, kuriami grupių garbinimo kultai, išsidirbinėjama su savo išvaizda ir lytimi (taip taip, Tokio Hotel vokalistas yra vyras!). Ar tai blogai/gerai/įprasta? Čia jau kitas klausimas, kuris gali sukelti begalę diskusijų.

Kas tas Scene? Kodėl aš taip susidomėjau Scene subkultūra? Ogi todėl, kad tai yra pirmoji elektroninėje erdvėje gimusi subkultūra. Galime ją vadinti e-subkultūra. Kai Skype tapo prieinama kiekvienam pienburniui, o kas antras žmogus pasaulyje susikūrė MySpace profilį, jaunimui, daugumą laiko praleidžiančiam prie kompiuterio, t.y. Skype‘ėje ir MySpace puslapyje, irgi kažko prisireikė. Tuo metu po pasaulį trankėsi ir garsėjo Emo subkultūra. Ir ji buvo visai žavinti – gražūs, saldūs, iščiustyti berniukai, netradiciškai ir iššaukiančiai apsirengusios mergaitės – ar ne to reikia jaunimui? Taip elektroninėje erdvėje susikūrė subkultūra, kuri pavadino save Scene. Kodėl jie taip pasivadino nežinau, tik galiu spėti: paprastai pogrindiniame gyvenime visa kultūra, bendruomenė, renginiai ir visa kita vadinama „scena“. Citata: „Pankroko scena dar nenyksta, nes joje yra daug aktyvistų ir grupių, kurie neišduoda savo idėjų“. Gal todėl ši naujoji subkultūra ir pasivadino tokiu pavadinimu – nes jie vaikšto į pogrindinius hc/punk koncertus ir laiko save labai reikšmingais ir svarbiais (kaip jaunimui įprasta) hc/punk scenos nariais.

Prie ko čia Emo? Jei gatvėje pamatysite Scene subkultūros atstovą, jį tikriausiai palaikysite Emo. Scene ir Emo yra beveik identiškai atrodančios subkultūros, skiriasi tik jų požiūris į gyvenimą. Jie rengiasi tokiu pačiu stiliumi, mėgsta tokias pačias šukuosenas ir aprangos atributus, tik į pasaulį žiūri kitaip. Emo požiūris į pasaulį dažniausiai yra beviltiškas ir nihilistinis – Emo nekenčia šio pasaulio, nori mirti, visada kalba apie savižudybę, labai dažnai visiems pasakoja kiek verkia ir šiaip yra visapusiškai liūdni žmonės. Tuo tarpu Scene elgiasi visiškai atvirkščiai – jie džiaugiasi gyvenimu, yra laimingi, VISADA myli kokį nors fantastiškai gražų (-ią) vaikiną/merginą ir apskritai yra labai laimingi ir saldūs jaunuoliai. Labai daug gyvenimo jie praleidžia internete – bendrauja pokalbių kambariuose, ieško draugų socialiniuose tinkluose ir pan. Juos galima pažinti pagal daugybę rašomų šypsenėlių, pavyzdžiui, :)~~~, ::))*@*@~~~, ;***@, ir panašiai. Taip pat jie dažnai naudoja visokius išsireiškimus kaip „Rrrrr, mergyte“ arba „Waw, kokia tju esi fajnULka“. Dar galima juos pažinti pagal daugybę nuotraukų savo socialinių tinklų profiliuose, kuriuose jie nusifotografavę įvairiomis pozomis, su įvairiu makiažu ir įvairiais saldžiais vaikinais/merginomis, su kuriais jie susitikinėjo. Kita jų gyvenimo dalis yra su tokiais pačiais draugais eiti į kiną, koncertus, susitikinėti su saldainiukais berniukais arba mergaitėmis ir pan. Scene labai dažnai keikia Emo – sako, kad tai kvaila subkultūra, kurios jie nekenčia. Kas juokingiausia, kad Scene subkultūra yra kilusi iš Emo. Tačiau daugelis Scene atstovų nesupranta, iš kur kilusi jų subkultūra, nes tingi pasidomėti idėjomis ir istorija.

Kaip atskirti Emo nuo Scene? Scene sako: „Aš nebenoriu šito sumuštinio“; Emo sako: „Aš nebenoriu šito prakeikto sumuštinio, nes nekenčiu savo gyvenimo ir nebenoriu valgyti, nes man galvoje tik savižudybė“. Jei sutiksite Scene gatvėje, jie dažniausiai šlaistosi ne po vieną, o gaujomis. Tuo tarpu gatvėje dažnai galima pamatyti vienišus Emo. Didžiausias jų skirtumas yra požiūris į gyvenimą, kurį jau aptariau. Bet nemanau, kad paprastam žmogui labai rupės žinoti, ar čia Emo, ar čia Scene. Vis tiek iš šių nesąmonių išaugama :)

O dabar šiek tiek linksmybių apie Scene:

• 90% Scene turi MySpace profilį.
• Scene sunaudoja trigubai daugiau makiažo, nei jų mamos. Ypač Scene vaikinai.

Kadangi subkultūra visai šviežia, bajerių apie juos nėra daug. Tačiau yra apie Emo:

• Kas bus jei 5 Emo uždarysime viename kambaryje? Vienas nusižudys, nes neras kampo išsiverkti.
• Kiek Emo reikia įsukti vienai lemputei? Nė kiek. Nes kad ir kiek jų bus, vis tiek visi sėdės tamsoj ir verks.
• Kodėl Emo vaikšto užmerkę vieną akį? Nes per staigiai netektų visų kūno skysčių ir dehidratuotų.
• Jei ant pasaulio numestume Emo bombą, tai ji perpjautų visiems venas.
• Juokingi Emo vaizdai čia, čia, čia ir čia. Dar daugybė tokių – Google.

Pabaigai noriu pasakyti tik tiek, kad atminkime, jog Lietuvoje dauguma subkultūrų apsiriboja tik alkoholiu ir rūkymu. Jaunimas Lietuvoje subkultūras dažniausiai pasirenka todėl, kad turėtų panašiai mąstančių draugų, su kuriais galėtų liuobti alkoholį arba rūkyti pasislėpus kokiam kiemelyje. Deja, bet idėjinio subkultūrų jaunimo Lietuvoje mažai. O jei gatvėje sutiksite tam tikras idėjas palaikantį hardkorčiką arba senąjį Emo – tikriausiai jų net neatskirsite nuo paprastų žmonių, nes tokiems žmonės išvaizda ir stilius nėra svarbiausias dalykas.

Geriau vidinis apsisprendimas ir žinojimas, ko nori ir sieki gyvenime, negu išorinis dirbtinumas ir idėjų, kurių nesupranti, priskyrimas sau.

P.S.: Čia galite paskaityti ir pamatyti, kaip atrodė pirmieji Emo. Siaubas, į ką tai išsigimė.

*** Redaguoju (2009-02-21) – lietuviškoje padangėje pasirodė dar vienas labai puikus įrašas apie Emo subkultūrą (aš vis tiek linkęs juos vadinti subkultūra :) ). Įrašas šimtą kartų informatyvesnis ir geresnis už šį mano ilgą sapaliojimą :)

|| Scene vs Emo arba pirmoji elektroninė subkultūra ||

Geriausias girdėtas jų apibūdinimas – nežinomi rock stiliaus muzikantai ir trys talentingi santechnikai. Kodėl santechnikai? Nes pagrindinis jų instrumentas – PVC vamzdžiai, naudojami kanalizacijose. Jau beveik 20 metų ši trijulė su papildomais muzikantais linksmina žmones ir kuria neįtikėtinus teatro ir muzikos pasirodymus. Grupė nė kiek nenusileidžia garsiesiems Stomp. Tačiau jie turi tikrai savitą stilių, naudoja nekasdieniškus instrumentus ir savo pasirodymus padaro tokiais spektakliais, kad publika net klykia. Pradžiai vienas įrašas, kuriame pagrindinis instrumentas – vamzdis:

Grupė stebina savo idėjomis. Per visus pasirodymus jie bendrauja su publika (aišku be žodžių). Visada atrodo kaip ne šios žemės gyventojai, nes vien ko vertos išraiškos, kai jiems reikia pasirašyti ar atlikti kitą paprastą veiksmą. Tačiau, šiais laikais madinga pasisakyti už ekologiją, todėl tą padarė ir jie. Tiesa, labai originaliai:

Ir pabaigai, labai įdomus įrašas, kadangi jame naudojami ne tik vamzdžiai:

Tai viena iš grupių, kurių pasirodymą privaloma pamatyti. Nesulaukiu savo progos :) O tiems, kurie šios grupės nežinojo, tikiuosi, kad padėjau atrasti dar vieną papildomą pomėgį :)

|| Blue Man Group ||