Bet praleidęs tikrai gerą savaitgalį merginos ir šuns draugijoje, pižoniškuose namuose, kur visi patogumai aplink tave, kur gera ir šilta, jautiesi gerai, ir galima sakyti net nuostabiai, tada grįžti namo, ten nuobodu, nėra merginos, nėra šuns, nėra ramybės, nėra džiaugsmo, nėra nieko, tiesiog tuščia, tada pasidaro nyku, tada skauda pilvą, skauda diafragmą, tada atsikeli pirmadienį, išeini iš namų, parūkai šąlančiais pirštais, klausai radioheadų, tada susijabalini koją, kad vos gali paeiti, tada rašai anglų egzaminą, tada dedi skersą, bėgi nuo mokytojos, apsimeti kad tu ligoninėj, neklausai pamokų, redaguoji knygą, “muši bybį”, spardai baltas sienas, bėgi kur negali sustoti, stebi žmones, vėl važiuoji namo, vėl nuobodu, tau įkanda žiurkė, išbėgi iš namų, randi 10 litų, bėgi kuo toliau, nulauži seną medį, nusitreški į purvyną, pameti batą, krenti nuo kalno, rėki iš skausmo, klyki iš džiaugsmo, juokiesi iš durnumo, pameti 10 litų, bėgi nuo šunų, bėgi nuo forsų, metai akmenis į langus, susipjaustai koją, užsiknisi nuo visko, aaargh!! Visai mėgstu šitą kvailą ir jauną gyvenimą. Aš juk ne senis. Įdomu, kiek tai dar tęsis.

Vieną dieną reklamų vietose kabo socialiniai reklamų plakatai
apie tai, kad mylėtis blogai ir taip NEDARYK.

Kitą dieną reklamų vietose kabo socialiniai reklamų plakatai
apie tai, kad mylėkis su prezervatyvu, nes kitaip susirgsi AIDS.

Tai negaliu apsispręst. Ar negalima mylėtis, ar, po velnių, galima?

stay in bed.

„Tu gotas?“ – paklausia manęs.
„Kodėl?“ – klausiu.
„Nu juodi marškiniai.“

stay goth.

Na va, reikia sukelti keletą neblogų įrašų iš seno mano blogo :) Buvau dar jaunas ir kvailas, bet visai linksma :) Taigi:

Jei kam neįdomu mano kelionės nuotykiai, sukit tiesiai iki 23 dienos, kai prasidėjo Fluff‘as. Enjoy.

Liepos 19
Apie 12 valandą sužinojau, kad keliauju vienas. Elenai parkės su tėvais.
Ką padarysi. Buvau ant trasos, tai ir pradėjau kelionę.
Pats Vilnius, strigau 2h. Mėšlas.
Sutikau pažįstamą. Su juo ištranzavau iki Kauno.
Kaune iki Marijampolės trasos dar sutikom nemažai gobnikų. Tvarka.
Pavėžė iki Marijampolės. Paleido. Mašinų nėra.
Netoli sienos pavėžė panevėžietis forsas.
Šiaip ne taip nusigavau link sienos.
Apie 18h pagriebė lenkai, nutysė į Suvalkus.
Važiuojant pro sieną, lenkai pasieniečiai žvengia iš manęs.
Lenkai pasieniečiai…

Suvalkai.
“Do you speak english?” ir skardus fifučių žvengas.
Nubėgo. Gezotrones.
Nusivilkau iki trasos per visus Suwalkus pėsčiom.
Susitranzuoju greitai.
Patenku į Augustowe .

Lenkija pasitinka kaip reikia – audra.
Sėdžiu stotelėj ir keikiuosi. Jau apie 22h.
Pirma cigaretė – Northern star Lights. Sutrešta iš žvejo.
Lyja.

Mulatas nurodo kelią!! English!!! Pagaliau nors su vienu pakalbėjau.
Tranzuoju. Porelė paveža iki Grajowe.
Jau naktis, tamsu. Nusivelku iki miesto galo.
Nusprendžiau nebetranzuoti.
Įveikiau daugiau nei planavau.
Pirmas toks didelis mano tranzavimas.
Nugriuvau į krūmus šalia kelio.
Miegu.
Neramus miegas su pririštais daiktais prie rankos.
Vis saugiau.

Rytas. Liepos 20 ~10h
Viskas kūl, išsimiegojau.
Arbata, šiltas oras. Džiovinu drėgnus daiktus.
Naktinis lietus neišgąsdino, kad ir be palatkės.
Reikia nusigaut iki sienos.

Warszawa. Apie 14h.
Pasėdžiu Varšuvoj. Juk niekur neskubu.
Ten biznismenas su nerealia anglų kalba paaiškina, kaip nuvažiuoti iki trasos.
Super. Pakalbėjau.
Iš Varšuvos pagriebia lenkas, tačiau gyvenęs visam pasauly.
Afrika, Šiaurės Europa, Amerika.
Nusuka 150km i šoną, kad pavežtų mane iki Vroclavo.
Labai fainas. Dar nuveža iki trasos Vroclave.

Vroclavas.
Pravažiuojant gražus.
Nusprendžiau pamiegot, jau naktis, todėl netranzavau.
Apsistojau kažkokiuose krūmuose, apsistatęs šakomis, kad niekas nematytų.
Gan pavojinga vieta.
Pririšti daiktai prie rankos, artėjanti audra.

Liepos 21
Atsikėliau. Šūdas. Remontuojamas kelias prie Vroclavo.
Penki kilometrai iki normalaus kelio. Šūdas.
Nueinu, nusibaigiu ir pasirodo, kad pasukau ne į tą kelią. Šūdas!
Iš ten statybininkas paveža iki degalinės už 20km.
Tada šalia Legnicos kelias link Jelenios Gooros.
Vėliau Jelenia Goora, su labai kūl vairuotoju. Paplepėjom.
Kuo arčiau Čekijos, tuo labiau visi moka anglų.
Tada su baisiu, į skiną panašiu, vyruku, kuris paklausė “Nebijai?” ir viskas. :)
Vėliau moteriškė, kuri neima tranzuotoju, bet paėmė mane, nes pamatė didelę kuprinę.
Tiesiai netoli sienos.
Iki sienos lieka keli km.

~16h
Pagriebia lenkas, važiuojantis į Čekiją.
Daug kalbam.
Harrachov. Sėdim autobusų stoty. Pasiūlė varyt su autiku, nes pigu.
Nusigaunu iki Jablonec, tačiau apsigalvoju.
Vėl tenka pereiti visą miestelį.
Mašina pasigaunu vos spėjęs nusiimti kuprinę.
Tiesiai į Prahą.
Taip pat kalba angliškai.

21h. Praha.
Trinuosi aplink, nes nepavyko susitikt su Elena. Neturiu mob.
Apie 23h stoviu prie žemėlapio gatvėje.
Priėjusios neblogos vokietės nori padėti, po to nori su manim pasitūsint :).
Aš per daug pavargęs, kad suprasčiau, ko jos nori.
Išvarau į Plzeną.
Apie pusę pirmos paima fūra.
Spėjau pastovėti 20 minučių.
Važiuodamas fūra suvokiu, ko norėjo vokietės ir ką praleidau :))
Aš gezotronas.

Plzen.
Degalinėj vyrukai pasisiūlo nuvežti iki Bolevecky rybniko.
Duodu 50 kronų (apie 5lt).
Kažkokie electro vyrukai, klauso drum‘o.
Nuveža į Ostende. Nikuja nerandu Fluff‘o.
Tenka miegoti krūmuose. Eilinį kartą.
Prieš užmigdamas keikiuosi dėl vokietaičių.
Debilas.

Liepos 22 rytas.
Blia, atsiguliau i erkių lizdą. Nesimato daiktų per erkes.
Iškart varau i miestą, interneto.
Pasižiūriu Fluff‘o žemėlapiuką. Aišku.
Nusigaunu ten.
Sėdžiu, ilsiuosi.
Pasirodo tie du. Wantedas ir Guzaz.
Košmaras.

Sėdim ant suoliuko.
Ateina čekės į paplūdimį.
Be jokių parkių nusirengia ir guli.
O mums jau net liūdna, nes taip norisi.
Einam kariauti šyškom.
Nebegalim ten tverti žiūrėdami :)

Liepos 23
Pasirodo Elena, Maraja ir Liosha.
Džiugu.
Prasideda koncertas, savininkas pašika reikalą.
Išsigandęs policijos, nebesilaiko sudarytos sutarties sąlygų.
Nuvaro visus į oficialų camping‘ą.
Prašo dar babkių.
Lietuviai, aišku, nemoka.
Dar surandam Sigurdą su Andriuku. Šaunu.

FLUFF MUSIC FESTIVAL 2004
Taigis.
Liepos 23.
Prasideda festivalis.
Pirmą dieną beveik net nežiūriu grupių.
Per Analena sugebu prisiversti nueiti prie scenos.
Visai užveža. Kaip visada.
Nušoku nuo scenos ant rankų. Čia tau ne Lietuva – bent pusę dainos nešioja ant rankų.
Norėsi – nenulipsi vis tiek. :)
Tada Risen. Priot vyrukai, man patiko.
O tada Entstand… Pačių jų neklausau, tačiau…
Patirti pogo, mosho, stage divingo, vaikščiojimo galvomis ir šiaip nesveikumo mišinį buvo gera.
Tiesiog mišrainė.
Nesupranti kur kieno koja, ranka ir ar esi žemyn galva, ar ne.
Užšoki ant vieno nešamo žmogaus, ant tavęs užšoka dar vienas ir visus tris neša ant rankų.
Visi krenta, vaikšto galvom, lipa per nugaras.
Grupės nesimato per žmones.
Scenos apsauga susinervinus.
Scena dreba, žiūrint iš šono atrodo, kad viskas vyksta trim aukštais.
Kažka panašaus mačiau kompe, per Hellfest 2002 festivalyje grupės Bane pasirodymą.
Žiauru. Bet nerealu.
Jausmas neapsakomas.

Organizavimas festivalyje gaidys. Maistas pusė velnio, tačiau pasirinkimas tik vegetaramas ir veganams.
SxE madų demonstravimai.
Distro – mėšlas.
Arba geras distro, bet tik vegan SxE, arba distro – mėšlas.
Toks pasirinkimas.
Žmones labai keisti. Nedraugiški.
Sxe ir veganai – atskira tauta. Kažkaip lieva.

Liepos 24
Izraeliečiai tikrai nerealu. Labai šaunu. Nuoširdžiai ir su ašarom akyse.
SxE HC ir šiaip HC (aka Hatebreed) diena.
Aš pavargęs ir truputį sergantis, tai tik stebiu arba valgau.
Niekas nesikeičia. Activities – nulis.
Mėšlas.

Liepos 25
Bla bla bla. Jau tos muzikos per akis.
Neįmanoma klausyt.
Carahter‘iu paklausiau. Super. Neblogai.
O tada…
From monument to masses…
Nusprendžiau, kad The Best Band in Fluff.
Nerealu.
Kažkas tokio… Experimental emo-hc. Be vokalo.
Nereali technika. Garso operatorius juokiasi.
Gitaristas vienas, tačiau atrodo, kad groja trim gitarom.
Bosistas išprotėjęs.
Visi profesionaliai ir nuostabiai. Matosi, moka groti.
Vėliau liūdna nuotaika per Yage.
Nesuprantu, kaip tokios grupės gali skirtis.
Nu nerealiai vyrukai užsivežę.
Groja nuoširdžiai.
Visi basi.
Ir taip liūdnai, taip gražiai.
Vos ne ašarom trykšta…

Po jų poilsis. Skerso dėjimas, arbatos virimas Anai iš Analenos.
Valgymas, maudynės. Distro peržiūrėjimas (gal ką rasiu?)
Vėliau organizatorius praneša, kad savininkas prašo babkių, todėl visi keliamės gyventi į paplūdimį. Lietuviai aišku lieka ten.
Kelia revoliucijas.
Laužai, „kurrrrva“ šaukimu ieškom draugų.
Šiukšlės mėtosi, griūna namukai, plyšta stogai, dūžta langai.
Vienžo, griūna VISKAS.
Ne veltui lietuviai atvažiavę.
;)
Stovi mentai, o lietuviai šalia dainuoja, kad jie lochai.
Gera kalbėti kita kalba.
Paskutine naktis.

Fluff fest reziumė:
Dabar grįžęs manau, kad buvo nerealu.
Man patiko.
Šiaip viskas gan neblogai.
Kadangi nebuvau Tabuns‘e, tai man fapšie gerai.
Muzika super.
Iš alaus bonkių visgi pragyvenom.
Ir šiaip. 8 balai.

Liepos 26
Atsikeliam.
Išeidami dar matom, kaip savininkas žiūri nuostolius.
Hehe, kerštas!!!
Deganti tvora (metalinė :)
Varom į Prahą.
Vienoj mašinoj kalbėjimasis su vairuotoju tėra džointo rūkymas.
Nu nemoka kitų kalbų jis :)
Ten apsistojam pas vieną vyruką, priima maloniai.
Vėliau tūsas Prahoje.

Liepos 27
Vėl tūsinamės Prahoje, gaunu babkių.
Nieko ypatingo.
Nusprendžiam su Elena tranzuoti į Bratislavą, Slovakijoj.
Dar spėjam Prahoj parduot keletą lietuviškų našyfkių.

Liepos 28
Vakarop mes Bratislavoj.
Pirmas dalykas pasitikęs ten – reklama su dideliais papais iš vandens burbuliukų.
„Najlepse po sexe“, vandens reklama. :)
Malonus žmonės iš grupės Sika.
Nusitempia į tūsą, ten gaunu pūst kažkokio gero šūdo.
Po to miegot.

Liepos 29
Apsistojam pas kitą grupės narį, neblogas namukas prie pat kalnuotų vietovių.
Pas juos nepopuliaru CD.
Vien Cass ir LP. Nebloga muzika.
Vakare patraukiam į koncertą.
Italų grupės neatvažiavo, todėl koncertuoja tik vietiniai John Ball.
Emo-HC. Gražu.
Koncertas vyksta taip: iš garažo pusiau išlindę muzikantai, o žmonės stovi aplinkui.
Keista, nes aplink vaikšto praeiviai, važiuoja mašinos.
Bet gražu.

Liepos 30
Patraukiam į Lenkiją.
Prie sienos pasigaunam fūristą. Susikalbam rusiškai.
Vežant per Čekijos sieną (kirtom Čekijos kampą, taip greičiau), pasienietis dėl trijų asmenų fūroje paprašo alaus.
Gauna bonke. Gaidys.
Vėliau lenkas pasienietis klausia mano metų.
Užrašau ant lapuko, o tas gezotronas vis tiek nepatenkintas.
Praleidžia.
Su furistu nulekiam iki degalinės, po to jam reikia ilsėtis.
Jau naktis. Tamsu.
Bet porelė paveža Varšuvos kryptim, tačiau dar 250 km.
Ten pagauna furistas lenkas.
Nemoka jokių kalbų.
Tada ir supratau, kad žiauriai gerai suprantu lenkiškai.
Taip ir kalbamės, jis kažką sako, o aš linksiu, arba „nie, nie“.
Pasnaudžiam.
Tada sprogsta fūros padanga.
Pakeisti ratą, tau ne ant šuns prišikt.
Kol vieną varžtą atsuki, gali spėt ir visos lengvosios mašinos ratus pakeist.
Krušamės su tuo ratu apie 1,5 valandos.
Naktis, Elena miega.
Varom toliau.
Liko 50km iki Varšuvos, ir tai buvo baisiausi kilometrai mano gyvenime.
Fūristas miega, o mašina važiuoja.
Budinau, šnekėjau, daviau gumos.
Šikau į kelnes kaip niekada.
Bet nuvažiavom iki Varšuvos.
Įdomu, kaip jam sekėsi, nes jis dar turėjo nuvažiuoti 150km…
Tikiuosi gyvas.

Taigi jau
Liepos 31
Apie 6 ryto nusigaunam į tą parką, kur vyks Open Hardcore festivalis.
Ten randam lietuvių, zik’as su Monika prisidėjo. taip pat Guzaz su Wantedu.
Prasideda muzika.
Garso operatorius prisikišęs šūdo į ausis.
Visiškas mėšlas.
Grupės šūdas.
Po to vaizdas pagerėja, bet garsas ne.
Nusprendžiu pamiegot.
Deja, taip ir pramiegojau iki festivalio galo.
Vis tiek dvi iš visų padoriausių grupių mačiau Fluff‘e.
Paplepam vyriškoj kompanijoj ir einam miegot.
Dar gaunam nemokamų žurnalų :)

Rugpjūčio 1
Tranzuojam namolio.
Kol persigaunam per Varšuvą, praeina 2 valandos.
Nuo Varšuvos pagriebia porelė iki kažkokio kaimo.
Po to ilgai laukiam, sustoja lenkas, gyvenantis Suomijoj.
Nuostabi anglų kalba.
Nuveža beveik iki pat sienos.
Prie sienos pagauna pagaliau lietuvis!!!!!
Pirmasis!!!!
Paveža prie pat sienos ir paleidžia, nes fūroj tik viena vieta.
Kertam sieną, nusiperkam valgyt, lietuvė pardavėja net nuleidžia kainą 10 centų.
Jė!!!!
Lietuva!
Tranzuojam už sienos gan ilgai, mašinų nėra, o fūroms sekmadienį važiuot negalima.
Apie 23 valandą prasideda…
Paleidžia visas fūras.
Iš Lietuvos pusės jų pradeda važiuoti dešimtim.
Staigiai susidaro milžiniškos eilės.
Gražu žiūrėt į visas tas žybsinčias eiles.
Tada sustoja lenkas fūristas.
Susikalbam vokiškai.
Paveža iki Kauno, 9 forto.
Nuo ten pėsti iki kalniečių trasos.
Apie 4h jau būnam trasoj.
Laukiam kol prašvis, nes Kaune niekas tamsoj nestoja.
Aš spėjau ir numigt, po to lietaus sulaukt.
Grįžtu į Vilnių. 7h ryto.
Vilniuj siurprizas – jau rugpjūtis, o nuolatinį turiu tik liepos.
10 litukų. Ir dar cigaretę davė, nes normaliai elgiausi, tik sakiau kad negražiai jie elgiasi.
Namai. Žiurkė išprotėja iš džiaugsmo kai paleidžiu iš narvo.
Duodasi kaip nesveika. Man gera.
Dušas. Lova. Miegas.

O po to, tai, ko laukiau visą tranzavimo laiką.

TAIGI: dvi savaitės.

• Nerealių kelionių.
• Paprieštarausiu Andreliui – tranzuot vienam labai kūl.
• Aišku ir ne vienam gerai.
• Pirmas mano toks rimtas tranzavimas.
• Ir tikrai nusisekęs.
• Malonūs prisiminimai. Nebloga patirtis. Šiokia tokia.
• Supratimas, kad pasauly pilna net tokių žmonių, kokių nesitiki, kad yra.
• Gerų ir blogų. Neatsakingų. Keistų.
• Pasitikėjimo patirtis.
• Nuostabus pogo, stage divingas.

Kitais metais grįšiu į Fluff fest.

Bet gera ir namie…

stay alive!