Kaip jau kai kas suprato ar sužinojo, gavau darbą! O darbe buvau taip susikaupęs ir pasinėręs į jį, jog pražiopsojau savo tinklaraščio trečią (3) gimtadienį, kuris buvo prieš mėnesį :) Gimtadienio proga neturiu ką pasakyti, gal tik tai, kad daug lankomumo skaičių, daug gerbėjų, krūvą naujų pažįstamų ir dar nemirę mano rašinėliai. Tuo ir pasidžiaugsiu.

Įsidarbinau srityje, kurioje niekada negalvojau, kad dirbsiu, o ir patirties neturiu jokios (išskyrus tai, kad gyvenau ir gyvenu internetuose). Tai darbas visą šių dviejų mėnesių laiką ir suvalgė – vis mokytis, mokytis, pratintis, perprasti. Per kokią pietų pertrauką ar savaitgalį parašau greit trumpą įrašą ir tiek tų pašalinių užsiėmimų. O darbo sritį, anksčiau ar vėliau, suprasite iš būsimų mano įrašų. Kaip išsireiškė brolio draugė – „mėšlelio kvapas jaučiamas iš toli“ :)))

Aj tiesa, trečias dalykas: feisbuko puslapį šiam tinklaraščiui sukūriau. Tad prašom apsilankyti ir laikinti mane, kad galėčiau kiekvieną dieną jus palaižyti (iš meilės) arba nenumaldomai už’poke’inti (iš neapykantos). Live long and prosper!!1!

|| pražiopsojau gimtadienį, nes dirbau ir vartojau feisbuką ||

Taigi, dėka valdžios politikos ir noro apmokestinti mokesčiais bedarbius žmones, teko ir man patraukti į darbo biržą. Kodėl nesiregistravau anksčiau? Informacijos stoka, nemačiau tikslo, tingėjau, nenorėjau rinkti visokių pažymų. Dėka šiuolaikinių technologijų, į darbo biržą galima registruotis internetu! Viskas labai paprasta – susikuriate vartotoją jų elektroninėse paslaugose ir suvedate CV – beveik tokia pati sistema, kaip bet kuriame CV portale. Primygtinai siūlau pasinaudoti registracija internetu. Priežastis paprasta: žymus laiko taupymas.

Taigi, užsiregistravęs turėjau per penkias dienas pasirodyti darbo biržoje. Atvykau į darbo biržą, įžengiau, ir mane pasitiko sodrus šlapimo kvapas ir 200 chronių koridoriuje. Visgi pasirodė, kad internetas yra mano geriausias draugas! Internetu užsiregistravę priimami atskirame kabinete, o prie to kabineto eilėje buvo tik vienas žmogus. Toliau egzekucija paprasta – pasiklausia kai kurių duomenų ir duoda padėti 6 parašus. Dar duoda kortelę su nurodyta data, kada apsilankyti vėl. Viskas. Darbo biržoje užtrukau lygiai 8 minutes :) Tik, aišku, gaila, jog teko gaišti kad ir tokį trumpą laiką važinėjant į darbo biržą. Keista, kad kelių parašiukų padėjimui negaliu naudoti e-bankininkystės arba e-paso. Lėtai vystosi tos technologijos Lietuvoje…

Antras apsilankymas jau buvo pas man paskirtą specialistę. Prieš eidamas pas ją įsivaizdavau, ką ji man papasakos, gal pasiūlys kokių kursų (darbo birža turi tokią paslaugą). Galvojau, ką norėčiau pasimokyti ar kur pagilinti žinias. Prie kabineto „gyvoje eilėje“ vėl tebuvo pora žmonių, todėl greit atėjo mano eilė. Atėjau pas pikto veido moteriškę, kuri dėbtelėjo į mane ir net nepasisveikino. Per visą mano apsilankymą iš jos išgirdau tik kelis žodžius. Pasitikslino, ar nestudijuoju, ar nebuvau išvažiavęs ir pasakė, kad reikės ateiti po trijų mėnesių. Dar turėjau pasirašyti ant lapo, kad išklausiau begalę paaiškinimų apie darbo biržą, galimybes, kursus ir t.t. Bandžiau kažko jos klausti, bet greitai supratau, kad geriau nerizikuoti. Štai tau ir darbo biržos galimybės. Nepatiko man, kad aš turiu važinėti, gaišti laiką vien tik dėl to, kad padėliočiau kelis parašiukus. Manęs ten nekenčia, nieko man nepasiūlo ir apskritai visi kažkokie niurnos – visiškai nematau darbo biržoje jokios prasmės. O dar be visų šių nuotykių netikėtai atsirado keli su birža nesusiję darbo pasiūlymai. Viename pokalbyje jau buvau, visai smagu :)

Ima juokas iš mūsų valstybės politikos. Suprantu, kad norima surinkti daugiau pinigų į biudžetą, bet situacija gavosi atvirkštinė: kol nesiregistravau į biržą, nieko neprašiau iš valstybės, nieko man ji nedavė, jei būčiau sirgęs – būčiau tik mokėjęs savo pinigus. Tuo tarpu dabar jie už mane mokės PSD, būsiu visaip socialiai aprūpintas, ir man tai nekainuos nė lito :) Kol valdžia nesugalvojo šių nesąmonių, išsilaikiau pats – dabar mane išlaikysite jūs, dirbantys asmenys :) Juokinga. Dar kitiems ir pašalpą moka, tai dar daugiau pinigų praranda. Nesuprantu šio bandymo visus suvaryti į biržą – juk biudžeto nuostoliai dabar bus daug didesni.

***
Pabaigai noriu pasakyti, kad nekenčiu, kai visokie „karštakošiai“ dėl šitų PSD įmokų absurdo kaltina tik Kubilių ir jo vyriausybę. Na taip, tai yra vyriausybė, kuri šį įstatymą užsinorėjo taikyti atbuline data, tai dėl to galima juos pavadinti nutolusiais nuo realybės ir žmonių. Peza apie kažkokį solidarumą, kai pinigų neturintiems dabar reiktų sumokėti už tai, ko jie negavo ir neturėjo. Šukys, aiškinantis kažką apie teises ir pareigas, Degutienė viešai mąstanti, jog visi valstybės bedarbiai yra potencialūs nusikaltėliai. Puikus požiūris į rinkėjus. Bet! Įstatymą visgi priėmė ne dabartinė vyriausybė ir koalicija. Įstatymą priėmė socialdemokratai su savo koalicija 2002 metų pabaigoje. O didysis šiandieninis „įstatymo priešininkas Butkevičius“ pats balsavo už šį PSD įstatymą. Kubiliaus, rodos, per įstatymo priėmimą net Seime nebuvo. Taigi, neieškokime atpirkimo ožio ir būkime racionalūs – dėl įstatymo, jo netobulumo, jo neteisingumo kalta yra visa valdžia, o ne tik keli garsesni veidai.

|| darbo birža, ką ten veikti ir kaip švaistomi pinigai ||

Šiandien atsiminiau, kad viešai taip ir nepaskelbiau, kodėl likau bedarbiu. Tikriausiai to daryti nenorėjau, nes tuo metu visiškai netraukė prisidėti prie tos visos bandos, kuri pylė visas srutas ant valdžios (dirbančios tik mėnesį) ir dėl visko kaltino tik juos. Ir dėl didelių mokesčių, ir dėl bankrotų, ir dėl pinigų nebuvimo, tikriausiai net dėl to, kad prisiėmus 63 paskolas turtui, kurio esi nevertas ir tau jo nereikia, labai sunku jas apmokėti… Nenorėjau būti vienas iš tų, kurie niekada nepamąsto, ką galima būtų daryti kitaip, o ne kur ieškoti atpirkimo ožio.

Tačiau atėjo laikas paburbėti ir man, nes šiandien pagaliau gavau atsakymą iš darbo biržos. Kadangi valstybės dėka likau bedarbis, norėjau dar truputį iš jų pagyventi – kelis mėnesius paplėšti bedarbio pašalpą. Tačiau sužinojau, kad dirbantys pagal individualios veiklos pažymą, nėra draudžiami nedarbo draudimu ir mano 2,5 metų stažas yra niekas. Tuščia vieta.

Taigi, dabar įsivaizduokite situaciją, kaip nuo šių metų pradžios gyvena individualistai:

Darbo niekur nėra, bedarbių daugėja. Žmogus sugalvoja verstis individualia veikla ir taip sukurti darbo vietą. Už šią darbo vietą niekam nereikia mokėti, jos niekam nereikia paruošti ar kitaip leisti pinigų. Žmogus pats susikurią darbo vietą už savo pinigus, t.y. naudoja savo elektrą, naudoja savo kompiuterį, automobilį t.t. Be to, kad žmogus toks geras ir naudoja savo turtą, žmogus dirba kiek tik išgali. O dirbdamas kiek tik išgali, labai nuvargsta. Tada nuvargęs jis eina į visokias inspekcijas ir sodras ir ten palieka lygiai pusę (šiais metais trečdalį, 2010 – beveik pusę, 2011 daugiau nei pusę) savo uždirbtų pinigų – ketvirtadalį pusę trečdalio vieniems, ketvirtadalį pusę trečdalio kitiems. Atidavęs tiek pinigų, žmogus visai susinervija ir suserga. Tada eina į polikliniką ar ligoninę – bet ten jo niekas nenori priimti! Žmogus nustebęs – kas čia per dyvai, juk sveikatos draudimą moku, o manęs niekas priimti nenori! Tada sirgdamas eina per visokias instancijas ir pusę dienos vargsta, kol pagaliau priverčia daktariūkščius jį gydyti. Ir daktariūkščiai net neatsiprašo dėl savo įstatymų neišmanymo. Vėliau žmogus nebepakelia tokio gyvenimo tempo ir nusprendžia, kad nebeišgali dirbti, o galbūt ir darbo galimybė dingsta – tampa bedarbiu. Nueina žmogus į darbo biržą užsiregistuoti, kad galėtų nors truputį pragyventi iš bedarbio pašalpos ir kad galbūt susirastų lengvesnį ir racionaliau apmokestintą darbą, tačiau gauna tik špygą – nei darbo jam duoda, nei bedarbio pašalpos. Juk jis vertėsi individualia veikla – ir nemokėjo mokesčių kaip visi!

Taigi, tokia istorija. Dar netgi gražesnė, nei yra iš tikrųjų. Mano ne visiškai tokia, bet panaši – pasikeitus įstatymams, kai vietoj 23-26% mokesčių užkrovė 50% (tiek buvo, pakeitė į 32% pereinamąjį laikotarpį), paprasčiausiai nebeapsimokėjo dirbti. Šimtai žmonių nutraukė individualią veiklą. Stengiuosi dėl viso balagano mūsų valstybės nekaltinti, nes dėl krizės kalta ne mūsų valdžia, o dabartinė vyriausybė tikrai nori mums padėti (gal kartais ir kreivais įstatymais, bet ką darysi, visi darom klaidų). Tačiau negaliu nepapykti, kai asmenims, kurie patys sukuria darbo vietą, dirba individualiai ir taip didina pinigų apyvartą valstybėje (pavyzdžiui, aš tuos pinigus net iš užsienio gaudavau, o ne iš Lietuvos), jiems užkraunami tokie mokesčiai, kad net dirbantys pagal darbo sutartį tampa laimingiausi… O turėtų būti atvirkščiai. Liūdna, kad mūsuose nevertinami individualistai ir juos bandoma išnaikinti žiauriausiais būdais – nepakeliamais mokesčiais. Nesupranta visokie šemetos, kad visas pasaulis stovi ant patentininkų ir individualistų – pavyzdžiui, Kanadoj, jei uždirbi iki 100 tūkst., net nelabai reikia jų deklaruoti – vis tiek valstybė žino, kad tuos pinigus išleisi ir jie pateks į apyvartą, o ne bus kažkur užslėpti. Juk kartais daug svarbiau yra apyvarta, o ne mokesčiai – kaip ir dabar turėtų būti, kad išvengtume krizės, bet daug kas to nesupranta. Mokesčius didina, akcizus krauna, o ant apyvartos visiems nusispjaut.

Ir dar nepamirškime juokingiausio fakto – ari, dirbi, moki žiaurius, praktiškai dvigubai didesnius nei pagal darbo sutartį mokesčius, o tavęs net nedraudžia nedarbo draudimu… Isterinis juokas gali sukilti :) Tu tiesiog neegzistuoji ir tavęs niekam nereikia :)

Štai todėl nuo naujų metų mano tinklaraštyje atsirado antraštė „Sutinku gauti atlyginimą vokelyje“. Turėtų jau greit ir dingti, nes pabodo :) Ir visiškai šios frazės nesigėdyjau, nors mano motina bandė didelį moralą atskaityti. Paprasčiausiai buvo taip pikta, toks nusivylimas sukilo, kad net nenoriu prisiminti – tada ir nusprendžiau, kad spjoviau aš ant valstybės, kuriai kas metus sąžiningai palikdavau po didžiulę krūvą pinigų, ir dabar stengsiuosi gyventi tik dėl savęs. Kad išgyvenčiau. Šešėlinė ekonomika yra jėga.

O bet tačiau, baigdamas noriu pasakyti, kad vis tiek į viską žiūriu teigiamai. Spjoviau ant visokių krizių, ant sunkesnio gyvenimo – niekada jis nebuvo pasakiškas, todėl nesunku buvo pradėti labiau taupyti ir pirkti mažiau nereikalingo šlamšto. Jei neprisipirkai butų/automobilių/kompiuterių ir kito šlamšto prisiimdamas krūvą paskolų, tai gyventi labai sunku nebus. O jei neturėjai saiko ir uždirbdamas vidutinį atlyginimą bandei gyventi kaip turtuolis ir bandei vaizduoti apsiperdusį buržujų – pats kaltas. O tokių pseudo-turtuolių Lietuvoje apstu. Dauguma jų dabar ir kūkčioja, kad nebeišgali susimokėti savo juokingų paskolų. Įpratome per gerai gyventi, brangieji – dabar išmoksime gyventi normaliai!

P.S.: visai neblogas tinklaraščio Auksinė varpa (puikus pavadinimas :) ) straipsnelis apie krizę, minimalų atlyginimą ir kitus absurdus. Daug tiesos.

|| kaip valstybė mane myli ||

Nelaukiau, vis atidėdinėdavau. Bet įvyko. Parašiau darbdaviui laišką, kad man atsibodo dirbti „veltui“ ir nebedirbsiu iki tol, kol man nesumokės visų skolingų pinigų. Atsibodo „palaukti ir tikėtis“. Kai skola tampa penkiais ženklais, nuotaika ir motyvacija dirbti tampa vienu ženklu – nuliu. O mokesčiams susimokėti juk teliko pora savaičių.

Užtat dabar nedirbsiu, atostogausiu ir mušiu bimbirį! Ir tik išaušus rytui pūkštelsiu internetan, įvesiu gūglėj „CV“ ir užpildysiu CV visuose įmanomuose lietuviškuose darbo portaluose. O gal atsiras kokia aukso kasykla :)

Ta proga tikriausiai pailsėsiu ir nuo tinklaraščio. Nežiūrint to, kad savaitgalį išvažiuoju į gamtą :)

P.S.: tėvuk, jei skaitai, žinok galiu greitai ateit skolintis pinigų :)

|| kai darbas tampa nebemalonus ||

Šiandien vėl užėjau į tą pačią kompiuterių parduotuvėlę, nes apliejau savo klaviatūras arbata. Tas pats kompiuterastas šįkart sėdėjo už stalo, bet toks užtinęs, toks girtas… Žagsėjo kaip užsuktas :) Jei tai būtų kokia nors gėlių ar bandelių parduotuvė, tikriausiai būčiau išėjęs. Tikriausiai vėl suveikė profesinis solidarumas, nes neišėjau.

Bet kai pagalvoju, mes IT skyriuje tai tik penktadieniais sau taip leisdavom. O čia vidury savaitės…

Kita tema - hail to blogas.lt! Pagaliau jie pakeitė komentavimo sistemą! Sveikinu jus, nes pagaliau taip kvailai nebelaikote savo vartotojų tik savo puslapyje ir leidžiate palikti nuorodą į savo tinklaraštį! Ačiū, kad supratote, jog komentarai blogeriui – kasdienė duona. O blogas.lt tinklaraščių man labai nesinorėdavo komentuoti :)

Aišku, sistema dar netobula, vis tiek reikia įvedinėti tą nuobodų kodą. Geriau jau būtų aritmetinis veiksmas, vis smagiau komentuoti :) Bet vis tiek – you made my day. Ačiū blogas.lt staffui, kad pagaliau mane ir daugybę komentuotojų nudžiuginote patogesne komentavimo sistema. Jūsų tobulėjimas labai sveikintinas!

|| vėl profesinis solidarumas / blogas.lt ||

Vakar užėjau į mažytę kompiuterių parduotuvėlę, diskelio prireikė. Iš už krūvos dėžių išlindo jaunas, paliegęs kompiuterastas-pardavėjas. Nevalingai ištiesau ranką pasisveikinti. Tikriausiai profesinis solidarumas suveikė.

|| profesinis solidarumas ||

REDAGUOJU (2010-06-15): DĖMESIO – ši informacija jau pasenusi, mokesčių skaičiukai jau visai kitokie, nei pateikti čia.

Iškart pateiksiu informaciją, kurios gali prireikti dirbantiems pagal individualią veiklą. Toliau parašysiu savo istoriją, kaip sužinojau apie šiuos mokesčius.

Dirbantys pagal individualią veiklą žino, kad turi mokėti 15% pajamų mokesčių inspekcijai. Taip pat tikriausiai žino, kad kas ketvirtį turi mokėti bazinės pensijos įmokas, apie 1200-1400 LTL per metus. Tačiau daugybei individualiai dirbančių žmonių neaiškiausias arba nežinomas dalykas yra papildomos pensijos įmokos. Ši įmoka taip pat yra 15% nuo gautų pajamų, tačiau ji mokama sodrai. Jei uždirbate daug ir mokate 15% nuo viso uždarbio, tai senatvėj turėsit didelę pensiją. Tačiau jeigu nenorite mokėti šios įmokos, galite mokėti tik minimalią įmoką, kuri skaičiuojama nuo dvylikos (12 mėnesių) minimalių atlyginimų (MMA) sumos. Šiais metais tai buvo 7800 (650*12) LTL, taigi įmoka yra 1170 LTL. Ši minimali įmoka yra privaloma, jeigu jūsų uždarbis per metus VIRŠYJO 7800 LTL sumą. Jeigu uždirbote mažiau – įmokos galite nemokėti. Taigi, individualiai dirbantys turi mokėti ne tik 15% VMI ir bazinės pensijos įmokas – nepamirškite ir šių 15% sodrai. Kąsnis vienam monstrui ir kąsnis kitam.

Su draugu galvojom, kad jis gali mane įdarbinti už minimalų atlyginimą pagal paprastą darbo sutartį ir už mane mokės mokesčius (aišku, tuos mokesčius aš jam grąžinsiu). Paskaičiavus paaiškėjo, kad taip man bus pigiau. Tačiau monstriukas sodra nuo tokių kaip mes turi saugiklį: jei dirbate pagal paprastą darbo sutartį ir tuo pat metu verčiatės individualia veikla, ir individualios veiklos pajamos viršyja tų 12 MMA sumą (7800 LTL), jums VIS TIEK reikia susimokėti visus šiuos bazinės ir papildomos pensijos mokesčius. Todėl neapsigaukite!

Ir paskutinė informacija: nors sodra visur rašydavo, kad įsidarbinus pagal paprastą darbo sutartį reikia sodrai apie tai pranešti, dabar to daryti nebereikia. Jie patys automatiškai pamato ir pažymi, kad įmokas už jus moka darbdavys. Tikriausiai išmoko naudotis kompiuterinėmis sistemomis.

Jeigu dar turite klausimų, rašykite komentarą, pabandysiu atsakyti. Taigi, o dabar mano istorija.

Penktadienio vakare nusprendžiau patikrinti savo deklaracijas, pažiūrėti, ar VMI turi visus duomenis apie mano pajamas. Atrodė viskas tvarkingai, apskaičiavau 15% nuo deklaruojamos sumos, pasižiūrėjau, ar vis dar yra pinigai, skirti mokesčiams. O tada tarp visokio popierizmo pamačiau mažą lapelį – nuo sodros…

Jau vien žodis SODRA man kelia pasišlykštėjimą – jau kaip nekenčiu šios įmonės, tai net baisu. Nesiruošiu išgyventi iki pensijos, o jei ir išgyvensiu – tikrai išlaikysiu save ne iš sodros pensijos. Bet nors ir nenoriu jokių pensijų, vis tiek privalau tam monstriukui mokėti įmokas už pensiją. O jausmas toks, kad atiduodu savo pinigus NIEKAM. Išmetu į šiukšliadėžę.

Kas ketvirtį moku įmokas už bazinę pensiją, t.y. ~1200-1400 LTL per metus. Bet staiga perskaičiau stebuklingą terminą “įmokos už papildomą pensijos dalį”… Nukrėtė šiurpas pagalvojus apie dar 15% pajamų, pakirto kojas ir galvoje iškart pradėjo suktis mintis: “kur staigiai gauti tiek pinigų?” Aišku, šioje situacijoje galiu kaltinti tik save, kad sugebu pusantrų metų dirbti pagal individualią veiklą ir nepasidomiu, kokius mokesčius man reikės mokėti. Tačiau labai mėgstu pavaryt ant sodros, todėl kaltinsiu ir sodrą, kad jie nesugeba normaliai informuoti žmonių.

Pagalvojus apie jų pateikiamą informaciją, darosi baisu – visą naktį skaičiau visą internetą, visą sodros puslapį ir dar bet kur, bet normalios informacijos taip ir neradau. Ryte paskambinau sodros informacijos telefonu ir pasiklausiau ten. Iškart pasakiau, kad nieko nesuprantu ir tegu man ŽMONIŲ kalba paaiškina kas ir kaip. Tai išgirdau lygiai tą pačią paukščių kalbą, kokią mačiau daugybėje dokumentų. Tai vadinama pagalbos ir informacijos telefonu?

Tada nuvažiavau į sodrą. Ten mane pasiuntinėjo nuo vieno langelio prie kito, kol baisiausiai pikta bobutė mane nusiuntė pas mano inspektorę. Nekenčiu jų aptarnavimo. Bet mano inspektorė buvo labai mandagi. Ačiū Alinai Žvinienei :) Atėjęs pas ją iškart pasakiau: man nerūpi pensija, iki tiek neišgyvensiu, ar galiu nemokėti papildomų įmokų. Nusijuokusi ji paaiškino, kad jei nenoriu didesnės pensijos senatvėje, galiu mokėti tik minimalią įmoką, t.y. 15% nuo dvylikos MMA (7800 LTL). Iškart sutikau, bet dar pasitikslinau, ar negaliu mokėti dar mažiau :)

Ponia Alina buvo labai paslaugi, atspausdino visas paraiškas, padėjo jas užpildyti ir šiaip eikvojo savo laiką dėl manęs. Pasirašęs visą krūvą popierių padėkojau ir išėjau. Išėjęs iš sodros tikriausiai atrodžiau juokingai – išsišiepęs, patinusiais paakiais (beveik nemiegojau) ir palaimingu veidu – visgi reikės mokėti tik 1170 LTL, o ne penkiskart didesnę sumą.

Štai dar viena mano gyvenimo istorija apie sodrą. Nesiseka man su ja. Tačiau džiaugiuosi, kad viskas gan laiku išaiškėjo ir išsisprendė.

|| individuali veikla: mokesčiai ||

Kadangi sukuosi vertimų pasaulyje, labai smagu paskaityti vertimų perliukus. Apie Antipremiją: Siekdama atkreipti leidėjų ir skaitytojų dėmesį į vertimo kokybę ir vertėjo darbą, ginti literatūros vertėjo profesijos prestižą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2007 m. įsteigė Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą per pastaruosius 3 metus: už nevykusius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus (už originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, aklą sekimą kitu to kūrinio vertimu), už vertėjo autorinių teisių pažeidimą (vertėjo pavardės neminėjimą, vertimų kartotinius leidimus be sutarties etc.), už netikusį redagavimą.

Negaliu į savo tinklaraštį neįsidėti labiausiai, mano nuomone, nusipelniusios vertėjos:

9. Audronė Mulevičiūtė už „Alma litteros“ palaimintą vertimų plejadą, įteisinusią vertimo absurdų žanrą.

Pažvelgus į šios jaunos vertėjos darbų sąrašą (11 knygų per 3 metus), būtų galima visus kitus, vyresnius, nors ir labiau patyrusius, net premijuotus, bet nežinia kodėl vis tiek tik vieną ar dvi knygas per metus sugebančius išversti vertėjus išleisti į pensiją. Juk išaugo leidėjų išsvajota nauja, šiuolaikinė vertėjų karta, įstengianti dirbti antžmogišku greičiu, mokanti bent kelias kalbas (šiuo atveju – italų, ispanų ir katalonų). Ir sukūrusi naują, savitą kalbą.

Štai keli tos naujos kalbos pavyzdžiai iš Audronės Mulevičiūtės verstos M. Mazzantini knygos „Nejudėk“ (redaktorė Beata Gervickaitė. Alma littera, 2005):

Ji sėdėjo prieš šviesą, neužteko išsipešusių plaukų kuokšto jos atsikišusiai, palyginti su visu veidu, surinktu į grimasą, vagoje tarp nosies ir lūpdažiu padidintu lūpų, kaktai uždengti.

Sekiau tą liūdesį juodu šešėlyje esančiu kaklo taku iki kaulų, kur atšoko krūtys.

Iškepė savo vištų kiaušinių kiaušinienės, išplovė ir išlygino mano marškinius, o dabar drebėjo, kol ją bučiavau, kol sukau jos nugarą.

Kambarinė išeina su kibiru valymo priemonių ir susukta patalyne po pažastimi. Kita moteris su jos kvapu ir jos naktiniais, nusirengianti prieš kitą vyrą, ir ji mylisi, ir jos viduriai sukasi.

Degtinė grąžino man stačiokišką galvą.

Neatsakau, nes mano lūpos jau tupi ant jos kojų.

Atsiklaupęs patryniau veidą į tamsą.

Dėmėti žandai, ant dantų suspaustos lūpos.

Ištiesė ranką virš staktos, bet raktas nukrito jai į plaukus. Kol ji krapštėsi po galvą, prilipau prie sienos.

Balsas skambėjo tvirtai, kaip ir jos burna be lūpdažių.

Pastumiu jos žandikaulius, lašinu į ausį. Mano seilės nubėga jos nugara, kol judu jos kaulų krepšyje tarsi grobuonis užgrobtame lizde.

Gilios, suprakaitavę nuo grimo akys.

Gramatikos ir stiliaus nevaržoma vertėjos vaizduotė paprasčiausią sakinį paverčia poetinių parafrazių gelme, iš kurios nelengva iškilti ir patyrusiam žodžių gėrovui. Užuot vertusi, jog herojus savaitgaliais nesiskuto, A. Mulevičiūtė verčia barzda savaitgaliais augo laisvai; užuot pasitenkinusi kukliu prozišku jis atsikosėjo, taisydamas balsą, ji sutaurina sakinį iki pakeitė balso toną, išvalė jį nuo skreplių.

Visą straipsnį galite rasti štai čia: http://www.llvs.lt/?item=272&lang=lt. Gerų vertimų!

|| ANTIPREMIJA 2008 ||

SVARBUS PRANEŠIMAS VISIEMS MANO SKAITYTOJAMS!

Išsikraustau iš šio mažo WordPress pasaulėlio į savo atskirą puslapį. Niekas nesikeis, tiesiog šiuo adresu, šio blogo nebepildysiu, o jį tęsiu kitame puslapyje. Nuo šiol mano tinklaraštį galėsite rasti adresu http://www.kleckas.lt/blog/ . Taigi, kviečiu visus persikrausyti tenai, čia NEBEKOMENTUOTI, o palikti savo mintis naujame puslapyje. Lauksiu ten jūsų išskėstomis rankomis :)

SVARBI INFORMACIJA skaitantiems mane per RSS skaitymo programas!

Dabartinis RSS adresas liks šio tinklaraščio RSS adresas, todėl juo nieko naujo nebesužinosite. Jeigu ir toliau norite skaityti mano blevyzgas, kviečiu jūsų RSS programose užregistruoti mano naują RSS adresą – http://feeds.feedburner.com/kleckas . Senąjį galite ir ištrinti, nes visus šio tinklaraščio įrašus perkelsiu į naująjį puslapį.

Gero vakaro, ir susitiksim naujame puslapyje! :)

P.S.: jeigu norite ką gero pasakyti po šiuo įrašu, tą padarykite naujame puslapyje – nenoriu, kad jūsų komentarai pasimestų :) Ačiū :)

|| KRAUSTAUSI į naują vietą ||

Nepykite, mielieji skaitytojai, bet kelias dienas galėsite pasiilsėti nuo mano bezabrazijų :)

Dėka paprasto žmogiško nesusikalbėjimo prisirinko labai daug darbo, todėl dirbsiu ir paliksiu tinklaraštį miegoti. O darbas bjaurokas – 550 failiukų, kuriuose po 1-2 sakinius. Atsibosta junginėti :)

Jei neturite ką veikti, kviečiu paskaitinėti senesnius įrašus :) Už poros dienų grįšiu, pažadu!

|| trumpos atostogos ||