SAVAIČIŲ FILMAS:
Into The Wild (2007) – labai trumpai – sukrečia. Sukrėtė taip, jog filmo pabaigoje pradėjo tvenktis ašaros. Tai tikra istorija apie Christopher McCandless gyvenimą. Nuostabi ekranizacija. Viršuje matote garsiąją jo nuotrauką prie jo autobuso. Pažiūrėjus šį filmą, man ši nuotrauka tapo viena jausmingiausių pasaulyje. Nematei šio filmo – nematei nieko.
SAVAIČIŲ MENAS:
Watchmen (2009) – 2007 metais pripažinau, kad geriausių tų metų man filmas buvo 300. Tiesiog dievinu tas estetiškas sulėtintas kovos scenas, kuriose kiekvienas piršto pajudinimas padarytas kaip meno kūrinys, kuriose kraujas tykšta kaip dailininko dažai, o pavydėtini vyrų raumenys spurda kaip kiaulės lašiniai. Fantastiškas grožis. To filmo kiekvieną sceną moku vos ne mintinai. Bet čia ne apie jį. To filmo režisierius ir kino muštynių menininkas Zack Snyder grįžta su dar vienu estetiškai nuostabiu šedevru, pastatytu pagal komiksą. Įsivaizduokite alternatyvų pasaulį, kuriame nuo seno sugyvenama su galių turinčiais herojais. Nuo pat pirmos filmo minutės buvau įsiurbtas į ekraną ir negalėjau numalšinti net šiurpo, kuris kilo žiūrint tas gražias scenas. Dar niekad nemačiau tokių gražių scenų rodant aktorių ir kt. sąrašą filmo pradžioje. Estetiškos, plastiškos ir nuostabios kovos scenos – režisieriaus vizitinė kortelė. Niekas kitas nesugeba sukurti tokio grožio iš muštynių. Komikso neskaičiau, tačiau personažai, jų įkūnijimas – oh, kaip nuostabu. Kiekvienas su savais „pričiūdais“, kiekvienas ypatingas. Dr. Manhattan prieš akis maskatuojantis pimpalas – puikus sprendimas, vis prajuokindavo. Bandžiau atsekti, nuo kurios filmo vietos jis pasirodo, taip nelabai ir supratau. O kiek filme užslėptų bajeriukų! Pavyzdžiui, visokie pakeisti istoriniai faktai, Niksono žaidimas (jo perrinkimas ir t.t.), Kenedžio mirtis, skrydis į mėnulį… Ir begalė kitų. Vien ko verta frazė filmo gale: „This is still America. Who wants a cowboy in White House?“. Siužetas tikrai įdomus, ypač kai nesi skaitęs komikso. Visą filmą įtemptas (o filmas trunka beveik 3 valandas!), nė kiek nenuobodus ir labai įtraukiantis. Zack Snyder mėgsta žaisti žiūrovų jausmais pateikdamas daug žiaurumo, tačiau tą žiaurumą pateikia visiškai neįprastai. Žiūri ir gražu, malonu, o pasigėrėjimas filmu tik kyla. Eh. Nėra žodžių apie šį filmą. Aišku, bus tų, kuriems šis filmas visai nepatiks, manau ir tarp mano skaitytojų toks vienas kitas pasitaikys. Bet man tai vienas geriausių šių metų filmų – net drįstu teigti, kad pretenduoja į geriausiojo vardą. Tokia jau tiesa, nežmoniškai laukiu kito Zack Snyder šedevro.
SAVAIČIŲ JUOKAS:
Forrest Gump (1994) – vau. Tikrai maloniai nustebino. Negalvojau, kad dar yra tokių nuostabių nematytų filmų. Tom Hanks šiame filme, mano nuomone – absoliutus sužibėjimas. Moka jis vaidinti tokius paplaukusius vaidmenis :) Elvio Preslio šokis – „nužudė“ :) Visi tie jo susitikimai su prezidentais (o kaip puikiai tai buvo padaryta!), jo elgesys viešose vietose, kalba per hipių protestą… Visas tas jo kvailumas kiekvienoje akimirkoje – toks nuoširdus ir pralinksminantis! Tai filmas, kurį žiūrėdamas visą laiką šypsaisi. Nesijuoki, neliūdi, bet tik šypsaisi. Nes tai labai gražu. Gražu net filmo pabaigoje, kai turėtų būti liūdna – tos scenos labai puikios. Labiausiai pritrenkė scena su John Lenon. Negalėjau patikėti, kad tai nufilmuota ne kartu su juo, todėl datas net pasitikrinau internete. Pasirodo, tai tik tobulai iš kelių gabalų sudėta scena – ir dar su visai reikšmingu užslėptu tekstu :) Tiesą sakant, nelabai galiu ką pasakyti apie šį filmą, nes tiesiog nėra žodžių jį apibūdinti. Tikiu, kad daug kas jį jau matę – dabar ir aš toks būsiu. Ir labai džiaugiuosi tuo :)
SAVAIČIŲ GROŽIS:
Paris, je t’aime (Paris, I Love You) (2006) – žiauriai gražus filmas, susidedantis iš krūvos mažų filmų. Labai gražios kiekvieno žmogaus istorijos. Net nežinau, kuri istorija man gražiausia – visos savotiškai nuostabios. Buvo šiek tiek nuobodesnių, viena net neįdomi, bet pasirinkimas tai didelis :) Net nežinau, ką rinktis, nes viena už kitą geresnės. O gal rinktis ir nereikia – mėgautis galima visu filmu, galima žiūrėti jį dalimis, galima po pusę – vis tiek jis bus puikus. Kaip žmonės sako, kad tik Paryžiuj surasi tikrą meilę, tai aš galiu pasakyti, kad šitas filmas buvo tas „tikras filmas“ apie meilę man – filmas, kuris nekelia šleikštulio, nors yra apie vieną banaliausių ir nuobodžiausių kine temų. Visi epizodai pastatyti taip puikiai, taip gražiai, taip išraiškingai, kad net gražu žiūrėti. Lyg geras teatro spektaklis. Tobula meilė iš ekrano (nors kai kuriuose epizoduose – visai ir netobula, bet visgi tikra meilė). Net iš aprašymo matosi, kad ten vien meilė, meilė, meilė. Visas filmas apie tai ir daugiau apie nieką. Meilę žmogui, meilę vaikui, meilę miestui, meilę iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog gražu, ir tiek. Absoliučiai privaloma pažiūrėti. Net ne vieną kartą.
The Good Shepherd (2006) – neįveikiau, žinokite. Na, labai įdomu filmo pradžioje buvo, bet per vidurį – užmigau. Bandžiau dar nemiegoti, bet nuobodulys įveikė. G. žiūrėjo, tai sakė, jog kai pažiūri visą filmą, tai labai įdomu, bet jis tikrai ištęstas ir nuobodus. Girdėjau, kad šis filmas labai daug kam patiko, bet negaliu vertinti, nes vidurys man buvo absoliuti nuobodybė, nes nemačiau pabaigos ir visų faktų suvedimo. Nemanau, kad žiūrėsiu dar kartą – gera filmo pabaiga nėra visas filmas, todėl gaila vėl aukoti laiką. Bus tų filmų :)
Promise Me This (2007) – Kusturica vėl žavi savo paprastumu, gražumu ir geru humoro jausmu. Gražus kraštovaizdis, nuoširdus kaimas, tikros moterys ir labai keista meilė – kaip ir visuose jo filmuose. Nepamirškime ir labai neįprastos, bet krizenti verčiančios paprastų aktorių vaidybos. Niekaip nesuprantu, ar jie taip puikiai vaidina tokius personažus, ar tiesiog tokie yra – pavyzdžiui, senelio vaidmuo yra fantastiškas. Iš tiesų tai šį filmą reiktų žiūrėti be jokio išankstinio nusistatymo – jis šiek tiek skiriasi nuo Kusturicos šedevrų, todėl galite ir šiek tiek nusivilti. Šį filmą reikia žiūrėti kaip paprastą gerą komediją, ir nesvarbu, kas ją pastatė. Tuomet atsiskleis visas filmo grožis. Man, kaip pažįstančiam daug kaimo žmonių, šitas filmas – fantastika. Skaniai suvalgomas Balkanų šedevras. Būtinas pažiūrėti, kaip ir kiti Kusturicos filmai.
P.S. I Love You (2007) – visiškai standartinis romantinis filmas. Su šiek tiek nestandartiniu siužetu. Paprastai nuo saldžiai romantinių filmų nelieku laimingas, tačiau šis visai neblogai susižiūrėjo. Istorija gan graži, aktoriai vaidino net perdėm puikiai. Filme jaučiama ir šiek tiek britiško humoro, o filme parodytos airiškos laidotuvės – fantastika. Taip visada turi būti – ašaros žmogaus neprikels. Istorija dėstoma labai gražiai. Jei norite labai gražaus romantinio filmo, ir ypač, jei norite parodyti tikrai patiksiantį filmą savo merginai/žmonai – šitas tiks puikiai. Kažkaip truputį priverčia susimąstyti, jog reikia tam tikrus dalykus labiau vertinti.
Matchstick Men (2003) – o štai čia tai Nicolas Cage vaidmuo! Jam tik paprotėjusius individus ir vaidinti. Filmas gan paprastas, siužetas dalinai matytas – žmones apgaudinėjantis ir iš to gyvenantis vienišas vyras staiga atranda savo dukrą ir tada prasideda linksmybės. Kaip bebūtų keista, bet filmo pabaiga man tikrai buvo netikėta ir nustebino – gal dėl to, kad filmą žiūrėjau visiškai atsipalaidavęs ir net nelabai įdėmiai jį sekdamas. Pavargęs buvau. Tačiau bendras filmo vaizdas patiko labai – ta nejauki namų atmosfera pagrindinio personažo bute, tas jo keistas elgesys. Tiesiog buvo gražu žiūrėti, kai supranti, ką kine reiškia geras apšvietimas. Visas tas personažo nejaukumas filme tikrai kaustė dėmesį. Be to suteikė man džiaugsmo, kad nesu aš joks pedantas ir man iki to dar toli :) Nežinau, kaip vertinčiau filmą – jis toks vidutiniškas, bet tikrai įdomus. O ir N. Cage vaidmuo gražus pažiūrėti. Tad verta žiūrėt filmą, nors būna ir geresnių.
The Departed (2006) – geras, stiprus, įdomus filmas, nepriekaištingas siužetas, puikūs aktoriai, dar puikesnė jų vaidyba ir nepriekaištingai suklijuotas filmas. Ko daugiau reikia? Vertinimai ir Oskarai kalba patys už save, todėl šiam filmui komentarų nereikia. Žiūrėjau jį antrą kartą, ir antrą kartą jis man patiko nemažiau, nei anksčiau. Labai stiprus ir rimtas kriminalinis-psichologinis-bajavykas. Yra nemačiusių – marš žiūrėti!
The Spiderwick Chronicles (2008) – labai smagi ir graži pasakaitė vaikams. Bet mums irgi visai patiko. Paprastas ir įdomus filmas. Labai gražūs sutvėrimai, nebloga autoriaus fantazija. Filmas susuktas profesionaliai, žiūri ir nematai, prie ko prikibti. Tiesiog puikus filmas žiūrėjimui kino teatre su vaikais (tokių neturiu). Jei norite stebuklingos pasakos apie visokiausius mistinius gyvūnus – pirmyn.
Enemy at the Gates (2001) – niekaip nesuprantu, kodėl panašiu metu išėjęs Saving Private Ryan (jį aprašysiu vėliau) įvertintas daug geriau už šį filmą. Šitie filmai nesulyginami! Tas – gražių efektų pilnas šlamštiškas filmas. Šis – puikus, ramus, rimtas, įtemptas ir dėmesį prikaustantis kūrinys. Žiauriai geras. Kažkuo priminė Full Metal Jacket (geriausią filmą apie karą), tačiau tik mažomis smulkmenomis. Aišku, Rusijos „garbingumas“ čia perspaustas, tačiau istorija visai graži ir papasakota visai kitomis akimis, nei tomis, pro kurias pasaulis žiūri į pasaulinius karus. Puikus pagrindinis aktorius – paprasto kareivio vaidmeniui jis puikiai tinka. Trumpai sakant – geras filmas apie karą, kurį verta pamatyti vien dėl įdomumo, kokia taktika būdavo naudojama kare. Personažai vienas už kitą gudresni. Pabaiga šiek tiek banali, bet tebūnie. Juk holivudas. Tačiau visai neblogas holivudas.
Coraline (2009) – neišvengs šitas filmas lyginimo su Nightmare Before Christmas. Tačiau, mano nuomone, čia ir nėra ką lyginti! Pastarasis filmas buvo visų laikų geriausiai „lėlinis“ šedevras, už kurį geresnio tikriausiai niekada nebus sukurto. Tuo tarpu Coraline – labai, netgi ypatingai geras „lėlinis“ filmas, kurį ne tik malonu žiūrėti, bet po to dar ilgai galvoji, kiek reikia fantazijos, kad tokį dalyką sukurtum. Filmo personažai – fantastiški. Kiekvienas jų turi savybių, apie kurias galvoji – kiek reikia fantazijos, kad tai sugalvotum? :) Po filmo daug apie jį galvoji – nes jis labai geras. Ir labai gražiai padarytas. Siužetas tai man pasirodė šiek tiek nuobodokas. Bet tai nė kiek nepagadino bendro vaizdo. Be to, manau, vaikams bet kuriuo atveju šitas filmas turėtų patikti (jei, aišku, vaikas nenupezėjęs su visokiais pokemonais ir betmenais). Labai graži pasakaitė, kurios net Tim Burton‘ui turėtų būti ne gėda. Būtinai žiūrėtina.
Crank: High Voltage (2009) – ir vėl daugybė kritikų šnekėjo, kad ši, antra Crank dalis yra daug prastesnė už pirmąją. Na, jei tikitės iš šio filmo superinio meno kūrinio, tai gal net nežiūrėkite jo :) Taigi čia absurdo komedija-bajavykas! Man ši dalis patiko ne ką mažiau, nei pirmoji – lygiai tokie pat kokybiški pasilakstymai, muštynės, smagūs „pasikrovimo“ būdai. O dar kai pagalvoji, kad filmas juokingas tuo, jog pusė aktorių – porno žvaigždės :) Jei rimtai, tai pusę filmo prakrizenau iš to, kad jis toks nuostabiai absurdiškas. Čia kaip su Shoot ‘Em Up – daug kas visiškai nesuprato, kad tas filmas specialiai sukurtas absurdiškas ir nerealistiškas, nes toks režisieriaus stilius. Todėl daug kam filmas ir nepatiko. O čia dar vienas puikus Jason Statham vaidmuo – tipinis mušeika psichopatas :) Labai smagus filmas, puikiai praleidome laiką.
Harry Potter and the Half-Blood Prince (2009) – ak, Hari Poteri. Graži gi ši istorija, kurios ekranizacijos jau eina į pabaigą. Pagal įvykių svarbumą, knyga, pagal kurią šis filmas buvo pastatytas, man buvo įdomiausia. Juk iš tiesų tiek visko įvyko! Nebijokite, turinio neskaičiusiems ir nemačiusiems neišduosiu. Pirmos dvi knygos buvo labai įdomios, vėliau viskas tekėjo nuobodoka vaga, o ši knyga viską apvertė aukštyn kojom ir davė įžangą paskutinei knygai. Pamenu, buvo tikrai įdomu ją skaityti, nes tiek veiksmo ir tiek svarbių dalykų. Tačiau… ne filme. Nesuvokiu, kodėl jie iškirpo daug neatskiriamų siužeto vietų? Kodėl buvo palikta tiek meilės ir briedo scenų, o svarbių dalykų – ne? A, tiesa, meilė. Jau vimdyt vidury filmo pradėjo nuo tos meilės ir to visiškai nenatūralaus kuklaus berniuko elgesio su mergaitėmis. Ko nesuprantu, tai kodėl tie aktoriai taip prastai vaidina? Tas nenatūralumas tikrai nepuošia filmo, bet ką darysi. Ir apskritai šis filmas gan nuvylė, nors vaizdų gražių prisižiūrėjom. Tačiau tarp tų vaizdų – krūva nereikšmingų dialogų ir kitokių nesąmonių. Čia blogoji pusė. O geroji pusė yra tai, kad tai Haris Poteris! Nors filmas ir nėra geriausias sekstologijoje, bet žiūrėti vis vien smagu. Seniai pažinoti personažai, ta pati didžioji burtininkų istorija. Laukiu paskutinio filmo (kuris, beje, bus padalintas į dvi dalis). Turėtų būt geras kino kūrinėlis.
Race To Witch Mountain (2009) – paprastas ir juokingas holivudiškas šlamštelis. Neblogas toks, galima iš bėdos žiūrėti, bet kažko ypatingo nėra. Žemei kyla pavojus, ateiviai vaikai, didvyris taksistas. Bla bla. Vaikams skirtas bajavykas. Pažiūrėjom ir pamiršom. Aišku, nebuvo gaila prarasto laiko, nes filmas ne iš blogųjų. Šiaip paprastas. Per televizijas savaitgalį tokius rodo ir išsidrėbus ant sofos galima pasižiūrėti.
X-Men Origins: Wolverine (2009) – kuo šis filmas ypatingas kino istorijai? Piratavimu. Visai netikėtai dar prieš jo premjerą internete pasirodė jo kopija – workprint. Tai reiškia, kad filmas jau susuktas, tačiau dar be daugumos efektų. Filmo studija pamišo – ieškojo kaltų ir nekaltų, išmėtė kelis žmones iš darbo. O po filmo premjeros pareiškė, kad tos kopijos nutekėjimas jiems atnešė daaaug nuostolio (vėlgi to mistinio nuostolio, kurį jie vadina „neuždirbtais pinigais“). Kokia tiesa? Tokia, kad šis filmas surinko daugiausiai pinigų iš visų X-men’ų filmų, lygtais trečdaliu daugiau nei daugiausiai uždirbęs iki tol. Ar tai rodiklis, kad patirta daug kažkokio mistinio nuostolio, ar tai rodiklis, kad nutekinti nebaigtą filmo kopiją į internetą visai apsimoka, nes jei tai geras filmas, žmonės vis tiek nueis į kiną jo pasižiūrėti? Ir dar jų nueis daugiau, nes juos filmas„užkabins“? Jau seniai laikas filmų ir muzikos kompanijoms pradėti kitaip žvelgti į internetą ir galvoti, kaip pasidaryti pinigų iš jo. Nes piratavimo niekas nesustabdys. Taigi, o dabar apie filmą – man jis netgi gal prasčiausias iš visų X-men’ų filmų. Kažkoks nuobodokas. Aišku viskas ten neblogai, graži istorija, suklijuoja po anų filmų likusius neaiškumus. Pagrindinis aktorius smagiai vaidina. Ramesnis filmas, nei ankstesni – tikriausiai bandyta padaryti labiau psichologiniu aspektu, nei veiksmo. Bet kažko trūko. Mažo cinkelio, kuris priverstų pasakyti „vau“. Jei žiūrėjote visus X-men’ų filmus, tai šio jokiu būdu nepraleiskite. Tačiau jei nei vienas X-men’ų filmas nepatiko – šis tuo labiau nepatiks. Beje, paskutinė kova tai išties juokinga. Kažkaip prastai labai susukta.
Snatch (2000) – nežinau, nei kodėl, nei kada aš pražiopsojau šį filmą ir jo nepažiūrėjau. Dar vienas vizitinis Guy Ritchie šedevras, niekuo nenusileidžiantis kitiems savo geriems filmams. Šiaip gal ir gerai, kad šį filmą pažiūrėjau tik dabar – malonu mėgautis tobulais veiksmo filmais po vieną, palengva, su dideliais laiko tarpais tarp jų. Tuomet pajauti kiekvieno jų skonį. Kaip ir daugelį kitų šio režisieriaus filmų, šį laisvai galima žiūrėti antrą kartą – net praėjus mažai laiko. Tai lyg kintantis filmas, kuriame kiekvieną kartą žiūrėdamas atrandi vis ką nors naujo ir gali stebėti visai kitokius filmo aspektus. O apie ką viskas? Vėlgi apie pinigus, kvailus vagis, mafiją, namelį ant ratų, rusą ir nerealius čigonus su Brad Pitt priešakyje. O šis vėl tekštelėjo nesveikai gerą personažą (iš kur jis moka tiek anglų kalbos dialektų??). Meno kūrinys, o ne filmas. Neįmanoma atplėšti akių.
Big Stan (2007) – o ne, pagrindinis kaktorius – Rob Schneider. Lėkštų ir nuobodžių komedijų aktorius. Tačiau kaip bebūtų keista, bet šitas filmas man patiko! Gal nuotaika tokia buvo? Bet rimtai – krizenau, pakikenau, net pasijuokiau. Buvo visiškai banalių ir nuobodžių scenų, tačiau visą filmą lydėję bajeriukai – puikūs. Pažiūrėjau šį filmą su malonumu. Todėl, kad gal personažas toks visai smagus – mažas vyrukas, kuris tuoj pateks į kalėjimą, išmoksta už save kovot. Labiausiai juokino visi tie kalinių pasikeitimai (nors visiškai suprantu, kad jie yra nė kiek realiai neįmanomi). Tačiau kartais krizenimo negalėjau sulaikyti – jau taip absurdiškai juokingai parodyti visi tie didžiuliai, raumeningi, baisūs ir kuklūs homoseksualūs vyrai :) Labai neblogas filmas. Banali, šiek tiek absurdiška, nuspėjama, tuštoka, be išliekamosios vertės, bet užtat labai smagi komedija.
Seabiscuit (2003) – skeptiškai galvojau apie šį filmą, tačiau iš tiesų – jis žiauriai gražus! Vien filmo pradžia, kai parodomas tas arklių užkalbėtojas ar kaip jį ten vadina. Arba scena, kai jis neleidžia užmigdyti žirgo ir jį pasiima – tas žiaurus faktas, kad arkliui vos nikstelėjus koją ar susiskaldžius kanopą – iškart jį žudo. Nereikalingas daiktas. Fui kaip bjauru. Tačiau vėliau filmas pasukamas gražesne linkme ir telieka gerėjimasis siužetu ir malonus atsipalaidavimas. Taip, filmas labai paprastas ir nesukantis galvos. Jei mėgstate arklius – filmas jums puikiai tiks, jei jums arkliai didelių jausmų nesukelia, bet norite ramaus ir lengvo filmo – irgi tiks. Man patiko. Labai graži istorija, labai puikiai parinktas aktorius, puiki vaidyba kartu su arkliu. Filmas sudėliotas vos ne kaip pasaka. Graži ir su laiminga pabaiga. Net keista, tačiau išgyvenau vos ne kiekvieną jausmą kartu su filmo personažais (keista, nes paprastai būnu šaltas visokioms dramoms :) ). Gražus filmas, geras filmas, teisingas filmas. Vertas akių.
Twelve Monkeys (1995) – pamenu, jog kai pirmą kartą pamačiau šitą filmą per televiziją, man buvo dar gan mažai metų. Kokių 13-14. Tuomet filmų dar nebuvau daug matęs (ypač gerų), todėl šis filmas paliko neišdildomą įspūdį. Buvau apšalęs. Todėl pagaliau prisiverčiau pažiūrėti jį dar kartą. Po šio filmo man pradėjo patikti Bruce Willis – ir iki šiol manau, kad jis visiškai puikus aktorius, kuris vaidina ne tik bajavykuose, bet sugeba atlikti ir puikius vaidmenis rimtuose filmuose. Brad Pitt šiame filme atliko neišdildomą įspūdį paliekantį psichopato vaidmenį. Toks tikras psichas. Tiesiog verčia grožėtis aktorių sugebėjimais. Pats filmas tai tikrai įdomus, jei yra nemačiusių, būtinai pažiūrėkite. Siužetas fantastinis, suraizgytas, tačiau tikrai nustebinantis ir priverčiantis pamąstyti. Trumpai tariant – labai geras fantastinis filmas su puikiais aktoriais. Ar daugiau reikia komentaro tam?
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
Smagu skaityt tavo apžvalgas :) nors nuomonė kartkartėm ir nesutampa, o ir tavo aikčiojimai kai kiekvienas sekantis filmas yra pats geriausias, nors tai sakei apie visus prieš tai buvusius, ima erzint :) dabar būtinai Watchmem pažiūrėsiu, nes 300 ir man yra filmas kurį galėčiau žiūrėt ir žiūrėt. Iš Paris je’taime išskirčiau istorijas su aklu vaikinu ir metro stotimi. Užtai Twelwe Monkeys aš nesupratau.
.. pavydėtini vyrų raumenys spurda kaip kiaulės lašiniai.. Genialu. Jei galima, pacituosiu rasyk.lt svetainėj :)
Tadai, tikriausiai gyvenu kokioje nors kylančioje progresijoje, nes pats suprantu, kad kaskart vis filmų “gerumas” kyla kyla kyla, ir kaskart vis kiekvienas geresnis už prieš tai buvusį :) Na bet taip jau yra. Gal tiesiog stengiuosi kiekvienam aprašyme teigiamai nusiteikti, taip ir gaunasi. Plius, kaip ir minėjau anksčiau, man šitie aprašymai labai padeda susigaudyti, ką mačiau ir ko vertas filmas, o toks pradinis šių kinoteatrų rašymo tikslas ir buvo. Beje, Watchmen, mano nuomone, iki 300 dar toli, nes 300 man yra visiškas šedevras. Bet tikrai turbo filmas, kurį dar žiūrėsiu (jau spėjau 2 kartus :) ). Twelve Monkeys aš pirmą kartą irgi nesupratau, tačiau antrą kartą sužavėjo absoliučiai. Reikia tik įdėmiai žiūrėti, ten yra labai smagių siužeto vingių, kuriuos žiūrovas pats turi susivesti – filme to nepadaroma :) (P.S.: palauk paskutinio mano įrašo (rytoj) – ten apskritai bus vien tik filmų aukštinimas ir garbinimas, nes žiūrėjom tuo metu tik labai gerus :) ).
Eimantai, mielai, cituok, dar jie nuorodą įdėsi – būsi draugas :)) Kokiu slapyvardžiu rašai?
Watchmen paliko beveik priešingą įspūdį. Sužiūrėjom gal per tris kartus – arba aš, arba žmona vis užmigdavom kurioj nors vietoj (turim paprotį žiūrėti filmus prieš miegą), ir į 300 man nė kiek neužnešė.
Bet va kas labai patiko – taikliai ir žmogiškai gyvai atspindėti originalūs komikso personažai, kažkoks savotiškas kompromisas tarp originalaus komikso ir (fiktyvios) dokumentikos.
Forrest Gump – jo, čia savotiškas kultas :) Gal kiek per jausmingas, kaip mano skoniui, bet idėja ir atmosfera – super. Tiesa, su knyga kažkaip sunkokai siejasi, bet gal tai ir neblogai.
Spiderwick – atsimenu, žiūrėjom kai tik pasirodė, tai paliko kažkokį nesusipratimo įspūdį. Lyg biudžetinis Haris Poteris, lyg kažkas specialiai silpnesnio… Aišku, vizualiai smagių vietų buvo (kažkokios ten tetulės namas virš bedugnės – veža!), bet antrąkart (ar galimo tęsinio?) tikrai nežiūrėsiu.
Coraline – visų pirma, reikia turėti galvoj, kad čia Neil Gaiman’o ekranizacija. Antroji. Ir kiek nevykęs buvo “Stardust”, tiek pavyko su “Coraline”. Skirtumų nuo knygos – pakankamai, bet a) jie ne tokie jau ir esminiai b) jie vis dar Gaimaniškai skoningi (t.y. nėra jokių gėjų piratų :).
Šiaip LABAI rekomenduočiau suskaityti knygelę. O ir šiaip visą Gaimano kūrybą, pradžiai, bent jau kas yra lietuvių kalba – “Amercian Gods”, “Stardust” ir “Coraline”.
Crank 2 – toks pats “4P” (pamačiau-pakramčiau-popkorno-pamiršau), kaip ir pirma dalis. Pažiūrėt, jei tinkama nuotaika ir yra laiko – galima, bet nieko daugiau. Tiesą sakant, Shoot ‘Em Up pralinksmino labiau – gal kad buvo didesnis netikėtumo faktorius.
Paskutinysis (kol kas) Potteris. Kuo toliau, tuo blogiau. Išties nemažos apimties knyga sukišta į kelias valandas, tai gavosi visko po truputį, bet apie nieką. Jei nebūčiau skaitęs knygos, išvis nieko nesuprasčiau, tik kad kažkas kažką įsimyli ir kažkam kažkodėl dėl to problemos, dar kažkokiam barzdotam seniokui prasideda senatvinis marzmas ir jis visur pradeda matyti sąmokslus bei prisiminti senas dieneles, o kodėl visa tai sukišta į vieną ganėtinai ilgą juostą – paslaptis…
Kuo toliau, tuo labiau suprantu J.R.R. Tolkieną, kuris kol buvo gyvas, tol priešinosi bet kokioms LoTR ekranizacijoms… Mąstai su Rowling, aišku, nesulyginami, bet esmė – panaši…
Beje, pirma pora Potterio filmų man visai patiko. Bent jau atmosfera jautėsi.
X-Men Wolverine – įdomiausia buvo tai, kad žiūrėjom pavogtą/iki galo nesumontuotą versiją, tai vietomis matėsi bluescreenai, modelių meshai ir kitas kompiuterinis gėris. Deja, tai ir buvo įdomiausia peržiūros dalis…
Tiesa, pirmos minutės lyg ir pakankamai daug žadėjo, bet kuo toliau, tuo labiau virto eiliniu n-tuoju pelningos juostos pratęsimu…
Snatch – neblogai, bet “Lock, Stock” man patiko labiau. Gal vėlgi – buvo kažkas sąlyginai naujo, o “Snatch” – akivaizdus “antrasis spaudimas”.
Beždžionės – yeah, neblogai, neblogai. Skaniai neigiamos emocijos, įdomus ir gerai perteiktas settingas – toks komplektukas net ir Bruce’o Willis’o amplua šleifą permuša ;)
Kitų nemačiau ar nepaliko jokio įsimintinesnio įspūdžio. Bet su “Into the Wild” sudominai, ačiū.
Adi, ačiū už tokią apžvalgėlę!!! :) Mano įrašo papildymas :)
Watchmen – gal neįsižiūrėjot į režisieriaus braižą? Nes vien pirmos muštynių scenos yra tipiška sulėtiniama-pagreitinama ir labai žiauri kova. Nuo tų pirmų kadrų mane tai ir užbūrė. Kaip 300 trūko siužeto, taip šiame filme jo man pakako iki kaklo. Ilga ir įdomi istorija. Bet kaip ir sakiau – visiems savas skonis :)
Spiderwick – tetulės namas virš bedugnės? AR kalbam apie filmą, kur vaikai atrado slaptą visokių fantastinių gyvūnų pasaulį ir saugojo nuo jų knygą apie juos? Nepamenu ten jokios tetulės namo :) Gal atmintis trumpa…
Coraline – geras, geras filmas, nors Stardust man irgi labai patiko. Graži pasaka.
Crank 2 – kaip ir minėjau, absurdiškas paprastas bajavykas :) Kad Shoot Em Up šimtą kartų geresnis – tai tikrai. Jis daug originalesnis ir kaip pats sakei – netikėtas. Crank’as šiaip pramogai skirtas, bet ne dvasiniam penui.
Snatch – realiai visi senesni Guy Ritchie filmai yra lyg vienas kito tęsinys :) Visi panašūs, bet tuo pačiu ir labai originalūs. Man patiko abu. Ir visi kiti, kurių neminim dabar :)
Into the Wild – aš net netikėjau, kad šis filmas taip mane paveiks. Buvau apie jį girdėjęs, bet tikrai nemaniau, kad jis bus toks PILNAVERTIŠKAS filmas.
Dar kartą ačiū už komentarą :) Tokie komentarai labai pakelia nuotaiką :)
Dėl 300 vs Watchmen – va va, dėl siužeto man turbūt viskas ir kliūna. Šimtuose siužetas buvo “kaip trys šimtai graikų kovojo su persais”, ir šitą sakinį reikėjo išplėsti į porą valandų. O stebėtojuose buvo krūva visko, ir tą viską – neblogą istoriją, gilius ir spalvingus charakterius, alternatyvius pasaulio istorijos kampus, dramą ir vizualistiką – reikėjo sukišti į varganas pora valandų, dėl to visko ir neišėjo tolygiai paskirstyti :)
Dėl Gaiman’o Stardust – jei patiko juosta, ITIN rekomenduoju suskaityti pačią knygą. Dar galima rasti knygynuose. Jei filmas buvo pasaka vaikams/visai šeimai, tai knyga – sakyčiau, _jau_ suaugusiems, bet _dar_ vaikams :)
Dėl Spiderwick – atsiprašau, supainiojau su Lemony Snicket’u… :) Spiderwickas tada iš tų, kurie neįstrigo, nors tikrai mačiau. Beje, iš panašios serijos dar sukasi pavadinimas “The Seeker”…
filme “Into the wild” reikšmingą vietą užima garso takelis. Bet tu, buržujau, atsigauk po to filmo ;] milijonai žmonių dar įdomiau ir liūdniau gyvenimą.. eee gyveno :)
sveikinu ,kad Foresta Gump’ą pažiūrėjai ;] aš jį profilaktiškai pažiūriu kokį 10 kartų per metus. Ne filmas o kronika ;]
Adi, pasieškosiu knygos. Ačiū už pasiūlymą :) O Lemony net nežiūrėjau, nesuviliojo. Apie Seeker nieko negirdėjau :)
Giedre, žinau, kad buvo/yra/bus tokių. Kaip tik užvakar panašų žmogų (prasčiau gyvenusį) sutikau. Tačiau meno kūrinys (kad ir kino) tam ir skirtas, jog sukeltų jausmus ir sukrėstų žmones. Šitam filmui tas pavyko. Gal labiau sukrėtė ne jo “sunkus” gyvenimas, o gyvenimo įdomumas ir pasirinktas kelias. Tikrai ne milijonai pasirenka visišką vienatvę. O artimas filmas buvo tuo, kad kažkada rinkausi vienatvę (aišku, visiškai ne tokią), ir jį žiūrėdamas supratau, kaip aš to nebenoriu jokiais būdais.
galiu aš tau tuoj milijoną pririnkt ;] kinų vienuoliai, indai, dar kokie piligrimai, kurie būna su savim ir tyla nuolat ;]kur dar afrikiečių gentys su savo išbandymais…
bet taip taip, jo jo filmas tikrai sukėlė jausmus, nelyginant taifūnas koks
Na na – tyla vienuolynuose nė kiek neprilygstamas dalykas vienatvei. Vis tiek matai žmones, jauti jų buvimą :)
oi, taigi galima nuo banalių tylos įžadų prieiti prie vipasanos mokymo ir t.t. Filmo herojus taigi nebūtinai buvo vienas ar vienišas, jis gi kontempliavo mintimis. Budistai gi moka pasiekti tokį transą kad jo nuo akmens neatskirtum- va kur vienatvė ir vienišumas kartu ;]
Kalbu apie fizinį vienišumą. Man, asmeniškai, jis yra baisiausias dalykas, jei to ne(be)nori. Bet šiaip tai kontempliuojamės jau į aukštas materijas :))
..į baterijas :) jeigu tau baisus fizinis vienišumas, nemanau kad filmo esmė buvo apie tai, labiau apie dvasinį vienišumą. o šiaip fizinė priklausomybė nuo žmogaus yra “liga” nuo kurios “gydo” Buda ir kolegos ;]
Na kaip. Dar pats personažas teigė, kaip jam sunku su niekuo nepasikalbėti ir būti vienam.
Man irgi Into the Wild labai patiko ir tikrai sukrete.
SPOILERIS!!!
Iskart perziurejus knyga nulekiau i knygyna ir susiradau knyga apie sita istorija, kuria aprase kazkoks rasytojas ir jo sesuo. Perskaiciau pabaiga :) Buvo labai keista suzinoti, kad ta salele kurioje jis gyveno nebuvo visai atskirta nuo pasaulio. Be to, vos pora myliu nuo jos buvo medziotoju namelis su daugybe maisto atsargu. Tiesa, panasu kad kazkas (greiciausiai laukiniai zverys) i ja buvo isilauze ir praktiskai nieko nebuvo like, BET neaisku kada konkreciai tas isilauzimas ivyko – visai gali buti, kad Kristoferis dar butu ten kazka rades.. Keista kad nebande kazkur kapstytis, o tiesiog susitaike su likimu ir numiro ramiai busiuke..
Rodos parašiau kilometrinį komentarą ir tavo sup*stas saitas jo neatspaudė!!!
Na, supistas tai tikrai ne mano saitas, nes komentarus bet kokius priima – ieškok problemos savo interneto ryšyje arba naršyklėje. Beje, todėl visuomet parašęs ilgą komentarą pirma pažymiu tekstą ir Ctrl+C.
mhhh. maciau ir as Into The Wild. visgi visi tokie filmai pakeicia dalele taves, nors ir labai maza.
Kažkaip taip jau nutiko, kad per RSS biški užsiskaičiau tamsos blogą ir atėjau iki vietos, kur pamačiau “Into the Wild”. Nerealus, nesveikas, nepakartojamas, veikiantis, nežinau kaip jį pavadinti. Žiūrėjau gal 6 kartus. Ir jei jau taip yra nutikę, kad kasnors jo yra nematęs, tai negaiškite laiko baigdami skaityti komentarą ir marš siūstis!!!!