2010 metų sausio 2 diena. Sergu skaičių pseudo-manija. Tokia švelnia. Labai mėgstu gražius skaičius. Aišku, šis nėra kažkoks ypatingas, eilinė graži data. Tačiau būdavo ir rimtesnių akimirkų, kai vaikydavausi gražaus mano sukurto įrašo/elemento skaičių kokiuose nors tinklapiuose ar forumuose arba atkreipdavau dėmesį į tam tikrus skaičių sutapimus tarp autobusų numerių ir jų maršrutų grafikų. Ką jau kalbėti apie laikrodžio skaitmenų sutapimus, kai 22 val. 22 minutės netyčia pažvelgdavau į laikrodį virtuvėje. O štai ir naujieji metai su savo gražiais skaičiais.
Hm, naujieji metai. Kuo toliau, tuo mažiau sureikšminu jų laukimo dieną. Galvojau, gal parašyti kokį sveikinimą ar metų apžvalgą – bet kad visi metai buvo tik didžiuliai nusivylimai savimi ir kitais, kuriuos sekė gėdingai mažas gerų naujienų ir sėkmingų įvykių skaičius. Tačiau kaip jaučiau nuo seno ir kaip visada tai pasitvirtina – kuo blogiau, tuo man lengviau. Prasidėjus neramumams ar užgriuvus nesėkmėms, pajaučiu gyvenimo skonį ir turiu apie ką pamąstyti. Sustiprėju.
Manęs neseniai paklausė: „Kodėl taip retai rašai tinklaraštį?“ Atsakiau paprastai – laiko nėra. Bet tai tik iš dalies tiesa. Didesnė tiesa yra kitokia. Nuo pat tinklaraščio sukūrimo pradžios sakiau, kad Buržujaus rašinėliai – puiki vieta man išsiburbėti. Juk taip lengva ir paprasta rašyti apie blogus dalykus. Tai buvo (ir yra) puiki vieta išsakyti savo nuomonei ir džiaugiausi, kai sutikdavau bendraminčių. Šie metai man buvo ne per maloniausi, todėl apie kitokius blogus dalykus mąstyti nebuvo laiko. Taigi, ir rašyti nesinorėjo. O negi rašysi apie gerus dalykus? Kartais mestelėdavau kokį įrašą apie labdarą ar kokį kitą smagų dalyką, kuris, mano nuomone, buvo geras. Tačiau paprastai daug lengviau rašyti apie piktus, keikiamus ir nervus keliančius dalykus, negu apie kažką gero, ypač jei tai nuveiki pats. Nes tada tai atrodo lyg ir pagyros, lyg ir nesinori sureikšminti tam tikrų poelgių. Dažnas toks įrašas turėdavo tik vieną tikslą – paskatinti kitus elgtis taip pat.
Tokia ta paprasta tiesa – kai užgriuvo mus „baisioji krizė“, kai sulaukiau krūvos nemalonių nuosmukių ir nusivylimų, pradėjau gyventi įdomiau, mažiau mąstydamas apie visokius šūdelius. Kartais kokia tema užkabina ausį, parašau savo nuomonę, bet tai tapo labiau pomėgiu, negu pareiga. Praradau tą stiprią pareigą paburbėti apie kiekvieną kokio debilo pirstelėjimą ir pakomentuoti jo durnumą. Bet nepamirškim – yra ir kitokie įrašai – kinoteatrai, nuotraukos ar kokie pastebėjimai iš interneto. Šie smagūs įpročiai liko ir liks dar ilgam. Todėl ir drąsiai sakau – šiais metais Buržujus dar kliedės ir niekur nedings. Nes tinklaraštis – mano gyvenimo dalis. Gal netgi gyvenimas palengvės, tai bus laiko išsamesnei šūdelių paieškai ir srutų pylimui :) Svarbiausia – pramoga. O diskusijos komentaruose – bene geriausia pramoga šiame tinklaraštyje, vien dėl to verta rašyti įrašus.
Važiuojam toliau. Po truputį, kelis kartus pirstelint, taip ir judėsim. Ir kolegoms linkiu nepasiduoti – nesmagu būna, kai tinklaraščiai visiškai numiršta ir nebepypteli nė karto. Juk net ir mirusieji kartkartėm išleidžia dujas ar sujudina raumenį.
dievaži, autistas, pagalvojau pamačius paveiksliuką, bet kai pradėjai vardint savo “keistenybes”, linkčiojau, nes į tokias nesąmones dėmesį kreipiu ir aš. Ir sveikinu, kad nusprendei pabūt jautresniu, nes paprastai, kai suformuoji tinklaraščio bruožą, kitokių įrašų žmonės “neperka”, bet taip ir realiam gyvenime…
šiaip nelinkėčiau pirstelt, smirdi ir žmones iš kambario veja :D
jėga gi, tu tik burbėk, o aš skaitysiu:)
Giedre, mano įrašų ir taip dažnai “neperka”. Bet tai kas man. Rašau, kas patinka, kas smagu. Aišku, su šiokiom tokiom ribom, atsakomybe – realybėj esu dar bjauresnis :))
O kas yra „pseudo-manija“? :)
Vaizdžiai pavadinau netikrą maniją :) Lyg simptomus ir galima įžvelgti, tačiau manija tikrai nesergu :)
haha, koks baisingai juokingas paveiksliukas tuos du veizolus pakeitė :D
Ja, kažkada užsukau į savo tinklaraštį ir pasibaisėjau, kas te per košmaras žvelgia :))
Ir jei ką, čia visai ne fotožopas :)
yo… gaila kad viso nematyti, specialiai kurtas šiuo tikslu. tai nori pasakyti ten planeta X ??????? >.<
Dar ir kaip matyti visas – http://www.kleckas.lt/blog/pro-zibinto-skylute :)
aš apie savo kalbėjau :D gaila, kad viso nematyti… nes apačioj dešinėje lavonėlis ant neštuvų turėjo gulėti
Blogai aną komentarą perskaitei :) Ten buvo “savo”, o ne “tavo” :)
mat kokia egoistė >.<
kai laikrodi pamatai rodant 22.22 ,11.11,15.15 ir tt.-reikia i ji pabelsti 3kartus ir sugalvot nora.issipildo daznai!
Tiki tokiais briedais? Žinok ir laimės laišką reikia išsiųsti 72 žmonėms.