Kartais giliai pasąmonėje pasijaučiu tikru anarchistu. Nuo pat paauglystės taip kartais pasijausdavau, nes moralinė anarchija – man labai priimtinas dalykas. Šią temą paliečiau ne dėl bet kokių priežasčių – juk Atėnai dega, o visa Graikija baigia sprogti nuo įniršio ir maištų.

Kai kažką nugirdau apie visą Graikijos skandalą, buvau kvailas ir patikėjau žiniasklaida – pagalvojau, kad durniai maištininkai vėl viską degina ir be reikalo viską niokoja. Tačiau ten sėdintis pažįstamas (virtualiai) žmogus man atvėrė akis.

Atėnuose yra toks rajonas – exarchija, kuriame gyvena anarchistai. Valdžia jų labai nemėgsta, todėl kasryt į tą rajoną atvažiuoja šarvuočiai ir išsilaipina dešimtys karinės policijos pareigūnų su skydais, šalmais ir t.t. Taip valdžia bando sudaryti įspūdį, kad tas rajonas labai pavojingas. O iš tiesų, tai tas rajonas tikriausiai geriausią santvarką Graikijoje turinti vieta. Ten gyvena ne idiotai anarchistai, kurie užsiima žmonių švietimu, imigrantų integracija ir įvairias kitais gražiais dalykais. Kai buvau Graikijoje, labai norėjau nuvažiuoti į exarchiją, nes jau ir anksčiau buvau apie šį rajoną girdėjęs, tačiau, deja, nepavyko.

Visų šitų maištų pretekstas buvo paprastas, bet labai liūdnas. Vienas iš pareigūnų, pavadinkime jį mentu-kiaule, nušovė penkiolikmetį vaiką. Nei iš šio, nei iš to, tiesiai į širdį. Jo paviešintame pasiaiškinime rašoma, kad juos užpuolė 50 vaikų su Molotovo kokteiliais ir jie gynėsi bei netyčia nušovė vaiką. Tačiau daugybė liudininkų teigia kitaip – keli vaikai apsirėkavo su mentais-kiaulėm, o vienas neapsikentęs paleido du šūvius į vaiką.

Žmonės supyko ir išėjo protestuoti. Viskas būtų gerai, tačiau atsirado maža dalis debilų komunistų, kurie sukėlė riaušes ir pradėjo viską deginti. Tačiau man tai patinka. Maištininkai Atėnuose sudegino vieną brangiausių pasaulio gatvių – nukentėjo viskas, kas joje buvo. Ir man tai patinka. Giliai širdyje visapusiškai palaikau juos. Tuo labiau, kai į draugišką protestą susirenka ir senukai, ir vaikai, o po kelių minučių juos išvaiko ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. Tai yra tikrai ne demokratija. Ne demokratija yra ir tai, kad valdžia, imdamasi neleistinų priemonių, kariškius ir fašius aprengia civiliais drabužiais ir paleidžia į minią. Taip fašiai jau nužudė kelis protestuotojus.

Tikiuosi Atėnai dar ilgai degs. Tikiuosi, kad nuo eilinių vagių privatus verslas ir gyventojai nukentės mažai, tačiau visi kiti Atėnai degs ir bus griaunami. Pavydžiu graikams jų vieningumo ir sugebėjimo protestuoti taip, KAIP REIKIA. Gailiuosi, kad gyvenu šalyje, kurioje visi piliečiai su „dulkinimu per užpakalį“ susitaiko tyliai ir nuolankiai. Visą gyvenimą norėjau sudalyvauti prasmingame maište prieš valdžią, nesvarbu kur, svarbu, kad tai man būtų svarbu. Nes visą gyvenimą kažkur giliai pasąmonėje buvau tas mažas moralinis pseudo-anarchistas ir dažnokai ta pasąmone vadovaudavausi. Ir tuo džiaugiuosi, nes dabar nė kiek ne gėda prieš save.

Daugiau lietuviškos informacijos liudininkės akimis: http://www.anarchija.lt/ .
Daugiau tiesioginių įspūdžių (įspėjimas: daug keiksmažodžių tekste):
http://www.rasyk.lt/dienorastis/atenai-dega-arba-atsiimu-savo-zodzius/323474.html ir
http://www.rasyk.lt/dienorastis/batzoi-gourounia-dolofonoi/323555.html