c
kleckas nebūtinai reiškia, kad kažkas blogo nutiko

Mėnesio archyvas: 2007 Gruodis

ar verta tęsti?

2007-12-23
02:11 Komentarų: 15 buržujus   |   Kategorijos: dayafteryesterday

Štai jau man du mėnesiai. Visus šiuos porą mėnesių galvojau, AR ištempsiu, ir KAIP ištempsiu. Dar gūdžiais 2004 metais blog.hardcore.lt buvau susikuręs blogą, kurį išlaikiau du mėnesius ir nebeištvėriau :) Buvau silpnas, neatlaikantys kritiškų komentarų ir šiaip visokių nesąmonių. Aišku, dabar pasiskaičiau, ką ten rašydavau, tai gal ir gerai, kad tokie dalykai išnyko iš interneto… Nes patekčiau ne į baisiuosius 99% – patekčiau į super baisiuosius 5% :) Tačiau šiek tiek įrašų atrinkau ir sukėliau į šį tinklaraštį su originaliomis jų datomis (nes yra ir smagių istorinių dalykų).

Kodėl nerašiau tokio įrašo prieš mėnesį? Todėl, kad manau, jog mėnesis – tinklaraščiui ne rodiklis. Turiu ne vieną pavyzdį, kai žmonės aktyviai rašė +- mėnesį ir po to užmigdavo. Be to, norėjau pasitikrinti, ar ištversiu savo “mirties liniją” :) Kaip matau ir jaučiu – ištvėriau ir netgi esu patenkintas – dar rašau, ką rašyti – turiu, o juodraščiuose išsaugoti 9 įrašai. Ateis laikas ir jiems :) Taip pat džiaugiuosi, kad nepaisant kelių komentarų, nepažįstamų skaitytojų ir šiaip visokių įvykių, vis dar laikausi savo tikslo – rašau SAU ir truputį kitiems. Man tiesiog būtų neįdomu rašyti kitiems, nes tai būtų lyg darbas, o darbų man ir taip užtenka. Todėl dabar tinklaraštis – man kaip pramoga ir poilsis :)

Lygiai ta pati problema kilo neseniai. Asmeniui nepatiko mano filmų aprašymai, nes jie yra prasti. Tai vėlgi pasikartosiu – rašau SAU. Šituos kinoteatro aprašymus pradėjau dėl to, kad pagalvojau, jog kai būsiu senis (melejonierius :) ) ir neturėsiu ką veikt, galėsiu pasiskaityti štai šiuos savo įrašus, ir žinosiu, kokį filmą verta pažiūrėti. Be to, yra žmonių (pažįstamų ir ne), kuriems šie mano kuklūs aprašymėliai irgi praverčia. Džiugu.

Vienas baisiausių dalykų, apie kurį ir noriu čia parašyti ir pabrėžti, yra tai, kad žmonės nemoka SKAITYTI. Bet tikriausiai tie, kuriuos šis pamąstymas turėtų pasiekti, vis tiek nemokės jo perskaityti ir supras jį blogai. Geriausias pavyzdys buvo po mano įrašu apie Family guy – tai buvo kol kas vienintelis komentaras, kurį redagavau visiškai. Tame įraše kelis kartus parašyta, kad visas pamąstymas apie serialą yra MANO asmeninė nuomonė ir ji gali skirtis nuo kitų nuomonės. Tačiau asmuo vis tiek “užpuliavo”, kad aš esu debilas, p***, b***, nxpx, nes Family guy ir kietas ir pats geriausias serialas. Štai tai ir YRA viena didžiausių problemų. Panašiai buvo ir po įrašų apie užsimokėjimą už muziką. Aiškiai parašiau – CD nevartoju. Gaunu komentarą “kvailystė :) verčiau nueik ir nusipirk originalų cd. toks puikus įrašas, kad nusikaltinas klausyt mp3“. Čia nieko baisaus ir gadinančio nuotaiką, bet tiesiog norisi, kad žmonės išmoktų SKAITYTI. Tai tiek to pamąstymo apie skaitymą.

Kita problema, su kuria irgi jau susidūriau – nuomonės nepripažinimas. (Aišku kartais su tuo ir man problemų būna, bet stengiuosi :) ). Aš parašau savo nuomonę apie plunksninius debesis, o atsiranda koks asmuo, kuris turi kitokią nuomonę – ir pasipila komentarai: “tu durnas, ne taip galvoji“, “gal pirma pasiskaityk apie tai, apie ką rašai“, “geriau patylėk nerašęs“. Kam to reikia? Aš suprantu, kad norisi vystyti diskusiją ir pasiginčyti, bet ar tokiais būdais tai reikia pradėti? Kol komentare nematau išdėstytų normalių minčių ir faktų, tol man diskutuoti nesinori. Prie to pačio galima pridurti ir tai, apie ką kažkuriam savo įraše rašė ir vienastoks - rašymas apie ką nors, apie ką jau rašė kitame tinklaraštyje. Negi kažkam skauda, kad aš parašysiu apie karvių auginimą, jei jau kažkas apie tai rašė? Ir kaip sakė vienastoks – kai yra panašūs straipsniai su skirtingomis nuomonėmis – gali kilti naudinga diskusija.

Dar prisiminiau trumpą mintį – gavau komentarą, kad žiūriu “senus kaip pasaulis filmus”. Koks skirtumas kada pažiūrėsiu filmą? Manau, jog nebūtina lėkti į kinoteatrą žiūrėt, kai tik filmas išleidžiamas. Filmas ir po penkių metų nepraras savo vertės, ir nė kiek nepasikeis. Todėl tarp mano žiūrimų filmų vyrauja ne šių metų filmai, o anksčiau išleisti.

Na, žiūriu, per daug čia išsiplėčiau, bet kam įdomu, tas paskaitys. Dabar apie smagius dalykus: GAUTI KOMENTARUS YRA OMG KAIP MALONU! Net jei jie kartais ir nepalaikantys, bet vis tiek – tu gauni kažkokį atsaką iš žmogaus, reiškia tave kažkas skaito, tu kažkam įdomus arba sukeli tam tikrus jausmus. O tai yra tam tikras virtualus bendravimas :) Apie komentarus net nėra ką ir kalbėti – komentarai yra gėris. Nebijokite komentuoti, komentuokite ir kalbėkime tinklaraščiuose :) Beje, komentuodami palikite savo tinklaraščio adresą – taip lengviau jus susirasti ir duoti atsaką :)

Ta proga labai noriu padėkot (aaaaačiū!) cukrusdruskai, kuri intensyviai skaito ir komentuoja mano rašinėlius, bemiegei, kuri nemiega kartu su manim ir nepatingi mestelt smagų komentarą, vienastokiam su savo blogoramomis, nes “blogoramos mūsų kasdienė duona” (ir ačiū už mėlyną juostelę ir šiaip SKAITYMĄ), motinai, kuri pradėjo skaityt mano blogą ir pamokyta dabar komentuoja :), awx, kuris kartais užsuka ir šiaip rašo apie teisingą muziką, kristinai, mestelėjančiai protingą mintį ir dar daugeliui kitų nepažįstamų, pažįstamų ir kitokių žmonių kurie kaip nors reaguoja į mano tinklaraštį:) Jahū! Taigi, ATSAKYMAS: Taip, tęsti VERTA.

Truputis statistikos ir baigsiu:
Rašinėliai: 82
Komentarai: 241
Peržiūros: 5130
Max peržiūrų per dieną: 275
Gera nuotaika: +++++
Susitvardymas: +
Joy: ++++++++
Planai: iki sausio vidurio su visu tinklaraščiu išsikelti į *.lt nuosavą svetainę ir ten papildomai sukurti mano fotografijų galeriją.

Tai tiek. Baigiu ir dar kartą dėkoju visiems skaitantiems ir savo klaviatūrai.

kaip mes mėgstame knygas

2007-12-21
04:12 Komentarų: 10 buržujus   |   Kategorijos: dayafteryesterday

Intro: deja, šiais vartojimo laikais daugybė žmonių išmeta daugybę knygų į šiukšlynus, atiduoda į makulatūrą arba šiaip kur sudegina. Anksčiau žmonės knygas gerbdavo ir tausodavo, aišku tada jie jų tiek ir neturėdavo. Aš tai taip negaliu – saugau kiekvieną knygą, kurią turiu, ir man jų vis negana! :) Kreipiuosi į visus savo skaitytojus – nemeskite knygų, geriau parašykite man ir aš atvyksiu jų pasiimti :) Praneškite tai ir savo draugams! Nesvarbu, ar tai bus senos knygos, ar naujos, vaikams, nevaikams, ar gulinčios rūsyje ir pelyjančios. Šis įrašas ir bus apie tokias – apipelijusias, įdrėkusias knygas ir apie tai, kaip jas sutvarkyti ir panaikinti pelėsį.

Su drauge nuvažiavom į jos senelių garažą ir susirinkom visas ten išmestas knygas (spėju kokius 300 knygų). Pragulėjo jos ten ne vienus metus, todėl visos buvo drėgnos, o dauguma – apipelyjusių. Gerai nors tiek, kad pelėsis neišsiplėtęs ir jo nedaug. Taigi, pradėjom nuo to, kad palikom knygas vėdintis ir džiūti (kadangi tuo metu ir laiko nelabai buvo jas tvarkyti :) ). Geriausia tai daryti negyvenamoje patalpoje, nes dulkės ir pelėsis – nelabai sveiki įkvėpiamo oro ingriedentai. Viskas pradžioje atrodė taip (jei norite pažiūrėti didesnę nuotrauką, paspauskite ant jos):

Ant stalo sudėtos knygos ir knygos išdėliotos eilėje – tai knygos, kurias tvarkyti reikės pirmiausia, nes jos geriausiai prasivėdina. Kitas knygas galima sukrauti į “skersai-išilgai” kruveles, kad tarp jų lengviau vaikščiotų oras:

.

Taigi knygas plauname taip: nusiperkame acto, praskiedžiame jį su vandeniu (stiklinė acto ir dvi stiklinės vandens) ir acto mišiniu sudrėkinta šluoste valome knygas. Aš nesismulkinau iki tiek, kad valyčiau kiekvieną puslapį, tačiau viršelius, kraštus ir vidinius viršelius nuvalyti reikėtų. Pelėsis dažniausiai kaupiasi ant nugarėlių ir vidiniuose viršeliuose, kur baigiasi knygos popierius ir lieka tas mažytis viršelio kraštelis. Knygoms plonais viršeliais tai negalioja :)

Išvalius knygas reiktų jas gerai pradžiovinti. Statom jas prie radiatoriaus:

Prieš dedant knygas galima jas “prapūsti”. Jau pavertę suimat už viršelių ir stipriai prapučiat puslapius, kad jie atliptų vienas nuo kito ir tarp jų vaikščiotų oras. Priklausomai nuo radiatoriaus karštumo, laikom knygas taip pusę paros arba parą. Aš laikiau, kad pilnai išsivėdintų acto kvapas. Kita procedūra nebūtina, bet aš norėjau būti garantuotas, kad knygos tikrai išdžius ir bus sausos: imam knygas ir pavertę žemyn (kaip stovi prie radiatoriaus) verčiam jų puslapius virš šildytuvo-ventiliatoriaus. Na, daug kas tokius turi, jei neturi, ši procedūra nebūtina. Taip kelis kartus pavarčius, šildytuvas prapučia visus puslapius ir knyga išyla. Tada vėl statom knygas prie radiatoriaus – prapučiam puslapius ir jau šįkart statom kita puse, nei stovėjo prieš tai. Per šį antrą stovėjimą iš knygų išsivaikščios stipri šiluma, gauta iš šildytuvo, ir bus padžiovinta kita jos pusė.

Ir paskutinis etapas – nuobodžiausias. Sėdim, žiūrim filmą ir praverčiam KIEKVIENĄ knygos puslapį. Galima greitai, bet reikia praversti būtent kiekvieną puslapį.

To reikia, kad kiekvienas puslapis “pakvėpuotų”, kad įsitikintume, jog knygos lapai nesulipę ir neišsilaikiusi drėgmė ir kad nepaliktume jokių nepastebėtų svetimkūnių (medžių lapai, gėlės – blogai!).

Outro: Jau sutvarkiau virš penkiasdešimt knygų. Pasiekimas: švarios, nesmirdančios pelėsiu ir drėgme knygos. Knygoms tokie džiovinimai, vartymai kenkia, tačiau vieną kitą įplyšimą ar susilankstymą atperka tai, kad turiu gerą, vartojamą knygą. Ir malonu žinoti, kad mano vaikai bus laimingi, turėdami daugybę išsaugotų vaikiškų knygų, kurias pats daug kartų skaičiau vaikystėje ir negalėjau atsidžiaugti :)

Actas laikomas geriausia medžiaga pelėsio naikinimui. Tačiau visada yra galimybė, kad ne visą pelėsį pastebėsite ir nuvalysite. Tokiu atveju bijoti nereikia – sausa knygų lentyna nesandariame kambaryje tikrai nėra gera terpė pelėsiui. Jeigu jo ir liks, jis tikrai nesiplės ir nepersimes į kitas knygas.

Ir dar kartą primenu – nemeskite knygų kaip šiukšlių! Jei jums jų nereikia, jų reikia man! :)

lietuvių vertimų skanumynai

2007-12-20
04:01 Komentarų: 5 buržujus   |   Kategorijos: darbelis

Skaitydamas internete pasipylusius pasipiktinimus ir šiaip pamąstymus apie techninius-kompiuterinius vertimus, atsiminiau, kad ir pats kažkada taip pat baisėdavausi visomis tomis kompiuterinių vertimų nesąmonėmis. Tačiau, kai pradėjau dirbti su vertimais – pripratau. Keletą vertimų jau buvau pateikęs, bet atradau dar kelis idiotiškus:

Data bearer – duomenų nešmena. Kas kas? Labai panašu į tešmenį :)

Short data burst – trumpasis duomenų prasiveržimas. Šiek tiek pošlai skamba :)

Editor – rengyklė. Absurdas.

Video sharing – rodytuvė. Be žodžių.

Ir t.t. Kasdien atrandu vis naujų grožybių.

Baisiausia tai, kad maikrosoftas (jų žodynu pasitikiu labiausiai – manau, pinigų į vertimus jie vis tiek sukiša daugiausiai) prašo naudoti vienokį žodyną. HP žodynas jau šiek tiek skiriasi, bet nelabai žymiai. Tada staiga atsiranda Nokia – jų žodynas skiriasi kardinaliai. Tai ir yra bjauriausia – štai per kelias savaites jau įpratau versti Nokia, naudotis jų žodynu, žinau, kada reikia pasitikrint terminą žodyne, o dabar vėl gaunu HP vertimą. Ir vėl reiks derintis prie kito žodyno, vėl reiks tikrintis terminus, ar jie tinka HP. Taip darbas daug ilgiau užtrunka. Kodėl visi kapitalistai negali paimt ir susitarti? Juk ir vartotojams būtų paprasčiau, kai visos programose ir instrukcijose vartojami terminai būtų visur vienodi, visiškai tos pačios reikšmės.

Tarkim, geras pavyzdys yra žodis “profile“. Microsoft pasiūlymas yra man labai priimtinas ir visiškai suprantamas – “profilis”. Staiga atsiranda Nokia su savo “aplinka” arba kai kur “rinkinys”. Prie ko čia aplinka ir tuo labiau rinkinys? Koks rinkinys? Pašto ženklų rinkinys? Neblogai būtų – cheese profile :))

Genijaus vertimas: kažkada kito žmogaus verstame tekste radau “profile” vertimą “prorinkmena”. Jam, tikriausiai, pasirodė, kad tai kažkoks failo (kai kur vadinama rinkmena) tipas, todėl taip ir išvertė – prorinkmena :) Ir deja, labai dažnai reikia tokius tekstus skaityti ir taisyti jų klaidas. Viena iš vertėjo negandų – jo kolegos, visiškai nesuprantantys techninių tekstų ir nesuvokiantys, apie ką rašoma tekste. O baisiausia, kai daro siaubingas klaidas, pavyzdžiui, vartoja “kad” su bendratimi. Fui fui.

Tai ką gi norėjau pasakyti? Gal ir nieko, šiaip papostringavau. Pasiguodžiau, kaip kartais sunku versti. Ir šiaip, noriu nuraminti besibaisinančius lietuviškai vertimais – jie nebus pakeisti – tokie ir išliks :) Laikui bėgant priprantama, pripratau ir aš (nors 2007 lietuviškame ofise NIEKO nesugebu surasti :)) ).

P.S.: ir vis tiek myliu ir gerbiu lietuvių kalbą!

50-51 savaitės kinoteatras

2007-12-19
19:05 Komentarų: 32 buržujus   |   Kategorijos: kinoteatras

Šią savaitę nusprendžiau peržiūrėti visą šlamštą, kurį turiu, tačiau žvilgtelėjau ir neblogų filmų. Tačiau gerų – ne tiek ir daug, tiesiog prieš šventes laiko nėra :). Be to, peržiūrėjau daug kitų metų filmų reklamų – ehehey, laukia neblogi meteliai, labai neblogi. Lauksiu.

SAVAITĖS FILMAS:
Ratatouille – nėra žodžių!! Super! Gražu! Fantastika! Smagu, estetiška, gražiai išdirbta, nerealūs nagiukų garsai bėgant, gražūs valgiai, prancūzija, superiniai personažai, afigiena žiurkės šeimynėlė ir nebanalios meilės scenos! Fantastika! Nereikia net komentarų – reikia visiems tučtuojau pažiūrėti šį Pixar animacinį šedevrą! :)

SAVAITĖS NESĄMONĖ:
Factory Girl - oj gal tik nereikia? Filme pasakojama apie Edie Sedgwick – kokia ji vargšelė ir nuskriaustoji. Bet tikrai viskas perdėta (ar Edie giminės neprisidėjo prie filmo kūrimo?). Filmas padarytas kokybiškai ir tikrai būtų daug geresnis, jei viskas nebūtų pateikta labai vienpusiškai. Andy Warholas nors ir buvo išprotėjęs durnius, bet tik nereikia varyti ant žmonių dalykų, kurių nebūna. Pirma, Edie ir taip buvo išpuikusi kalytė. Antra, nereikia susidėti su išprotėjusiais menininkais, jei nemoki susitvarkyti su savim. Trečia, žmogaus (t.y. Edie) niekas neverčia prisipumpuoti narkotikų – žmogus pats gali apsispręsti, o jeigu nusinarkašino – pats kaltas. O tai ir buvo viena didžiausių jos problemų, nes nusinarkašinus ji nebesugebėdavo savęs suvaldyti ir taip griuvo jos gyvenimas. Ir nereikia visko versti ant Warholo ir šiaip bele ko – kiekvienas tvarkom savo likimą, kiekvienas už save atsakom. Va todėl filmas gauna daug minusų – nes perdėtai užjaučiama Edie ir ištraukiama kiekviena bloga Warholo smulkmenėlė.

Kitas dalykas – blogais filmais laikau tuos, kuriuose vaidinantys aktoriai nesugeba normaliai pateikti savo personažo. Šiame ypatingai tai matėsi su Bob Dylono vaidmeniu – jį atliko Anakinas Skaiwokeris Hayden Christensen. Na ir visą filmą, kai jis pasirodydavo, aš į jį žiūrėdavau ir galvodavau, “Dartai Veideri, ką tu čia darai”. Na ir taip jis prastai vaidino, taip juokingai, taip idiotiškai žemindavo balsą. Va tai yra prastas aktorius – kai pamatai jį viename filme, o žiūrėdamas kitą filmą su juo, negali atsikratyti pirmojo filmo personažo. Prastai vaidinantys holivudo aktoriai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Elijah Wood, garsusis žiedų valdovas, filme “Everything is illuminted” – vaidino puikiai. Tik filmo pradžioje, kai jis pasirodė, sakiau “O, žiedų valdovas”, tačiau vėliau net neprisiminiau – jis puikiai atliko savo kitą vaidmenį. Tai tiek.

Filma žiūrėti galima, tačiau tik pikta dėl vienpusiškumo. Nemėgstu tokių filmų, kurie statomi tik dėl tikslo apvaryti ką nors. Neįdomu. Vienas pliusas – aktoriai parinkti, aprengti ir apdažyti taip, kad beveik neatskirsi nuo tikrųjų asmenų tais laikais. Padirbėta.


Four Brothers – keturi broliukai nusprendžia išsiaiškinti, kas nušovė jų motiną. Ir prasideda smagybės :) Pusė filmo ieško, šaudo, gaudo, pusę filmo slepiasi, ginasi, verkia :) Bet visai smagus filmas. Galima žiūrėti, tikrai ne šlamštas, toks per viduriuką. Smagiai susižiūrėjo.

Jab We Met - visada galvojau, kad indai tiesiog mėgsta tokią muziką ir kuria tokius klipus. Kai kažkas pasakė, kad čia ištrauka iš filmo – nepatikėjau. Tačiau pažiūrėjęs šį filmą, supratau, kad visa tai rimta – indų filmuose rimtai taip būna. Jie pradeda nei iš šio, nei iš to dainuoti ir šokti. Aišku mane vež tie jų visokie šokeliai, nes jie labai fun, bet vis tiek keista. Filmas tai toks nei kvailas, nei geras. Per viduriuką. Šiaip, smagu buvo pažiūrėti kitos tautos, kitų tradicijų filmą, kuriame šiek tiek susipažįsti su šalimi, papročiais ir filmų sudėtimi :) Bet pati istorija – nieko ypatinga, kvaila meilės pasaka.

Rocky Bolboa – na, nors ir laukiu Rambo 4, bet Stallone jau tikrai nupezęs senis. Ir dar sugeba pastatyti tokį nupezusį filmą. Niekada nesižavėjau tokiomis sporto šakomis, nes net nelaikau tai sportu – snukių daužymas ir tiek. Nei kas estetiškai gražaus, nei kas šiaip įdomaus. Azarto tuo labiau nesukelia. Filmą nusprendžiau pažiūrėt tik dėl vieno komentaro internete, kuriame buvo labai giriamos filme pateikiamos bokso kovos. Na galvojau pažiūrėsiu, ką jie jau čia tokio ypatingo padarė. Tai pusę filmo stebėjau nuobodų nupezusio senio gyvenimą ir durnystes, o po to sulaukiau tų išgritųjų kovų. Ir ką pamatau? Ogi tą patį šūdą, kaip ir per televizorių rodomose bokso kovose. Pasirodo čia tos nuostabiosios filme padarytos kovos – tipo labai viskas tikroviška ir gražu. Tik kad aiškiai matosi, jog žiūrovai, esantys toliau nuo ringo, nupaišyti flomasteriu, o ir pačios kovos šiek tiek durnos. Nors nesu aš jų žinovas, tai man gal ir nekritikuot. Bet filmą pakritikuosiu – šlamštas. Tų nesąmonių vaikams ir per televizorių prirodo, o čia dar perkelti tai į kiną – absurdas. Silvestrai, eik papezėk dar, išsilygink raukšles (arba perdaryk į randus) ir eik dirbt prie Rambo.

The Heartbreak Kid – smagi komedija, malonus atsipalaidavimas, proto “nespaudžiantis” filmas. Iš serijos “kas būna, kai susituoki paskubom” arba “meilė iš pirmo žvilgsnio – susituokim!” :) Savaitgalio vakarui, patinginiavimui – labai tinka.

The Girl Next Door – eikit šikt, prakeikti iškrypėliai! Koks nesveikas žmogus stato tokius filmus, ir tuo labiau – koks nesveikas rašytojas rašo tokias knygas? Ne, čia ne tas filmas apie porno žvaigždę. Čia šlykšti istorija apie šlykščią bobą, kuri paskatina vaikus kankinti vieną mergaitę. Kai vaikai, dar net nepaaugliai, ją išrengė, tai galvojau gal dar nieko baisaus. Ir viskas tikrai nesibaigė tik mergaitės prievartavimu. Tokio šleikštulį sukėlusio filmo jau seniai nemačiau. Ir pasibjaurėjimui nereikia nei besitaškančių kraujų, pjaustomų galūnių ir tykštančių smegenų. Užtenka vien žiūrėti į tos bobos veidą, kai mergaitė kankinama, ir tikrai pajausi šleikštulį. TIKRAI nepatariu žiūrėti šito filmo, nesuteikė absoliučiai jokių malonių jausmų ar šiaip jausmo, kad “kaip gerai, jog pamačiau šitą filmą”. Bjauru. Filme pateikiama žiauri tiesa, bet vis tiek bjauru.

Tin Man - pažiūrėjau visas tris dalis ir iškart galiu pasakyt – vietoj 4h 30 min laisvai galima trumpinti iki 2h. Tada ir pinigų mažiau reiks aktoriams ir leidybai, galima bus daugiau jų sukišti į efektus ir viskas tada būtų nuostabu. Pats filmas (skirtas televizijai) tikrai neblogas, smagus toks. Geltonų plytų kelio parodija, nors tos parodijos ir ne tiek daug. Vietoj Liūto – kažkoks gauruotas ekstrasensas, vietoj geležinio medkirčio – skarbonkė, o vietoj kaliausės – žmogelis išimtomis smegenimis :) Ir netgi Lylo filme pasirodo. Parodijos užuominų pilna visame filme, bet labai įdėmiai reikia stebėt, kad tai pamatytum, todėl nepavyksta ramiai žiūrėti tikrosios istorijos. O ji visai smagi, viskas tikrai neblogai, vaidyba pakenčiama, istorija tikrai nebloga ir visokie bajeriai visai nieko. Vienu žodžiu – jeigu turite pusdienį laiko ir jums jo negaila – sėkmės žiūrint!

Voyna – dar vienas geras rusiškas kinas. Filme šiek tiek nerealių dalykų, fantastikos, bet šiaip neblogai. Smagus toks, lengvai žiūrimas. Tik aišku negražu, kad filme rusai parodomi geručiai šaunuoliai, o čečėnai – blogikai žudikai. Visi jie vienodi, ir tie, ir anie. Filmas tikrai neblogas, ypač moralas :) Net aprašymas labai geras: This is no “Brat-3″, this is War.

D-War (Dragon Wars) - ehehei, smagutis filmas! Labai gražiai ir kokybiškai padarytas filmas. Kai pradžioje tas senis pradėjo pasakoti istorija, galvojau “o ne, dar vienas šlamštas”. Bet pasirodo iš tokios istorijos dar daug galima išspausti. Net keista, kodėl imdb filmas taip nuvertintas. Juk jis tikrai nėra prastas, efektai tikrai smagiai padaryti, o visokie transformeriai nedaug prieš jį pirmauja, pas juos tik istorija šiek tiek įdomesnė. Filmo pabaiga šiek tiek juokinga, bet viską atperka japoniškas (kaip spėju) drakoniukas. Mmmm, kaip jis gerai atrodo. Tikrai neblogas “specialiųjų efektų filmas”, nes vaidyba prastoka, bet bendras vaizdas – visai nieko.


TRUMPAI:

Beavers – smagi dokumentika. Labai aiškiai parodytas ne tik bebrų gyvenimas, bet ir kas atsitinka su apylinkėmis, kai jie atsikrausto kur nors gyventi. Įdomu.

The Last Winter – kas čia per? Šlamštas kažkoks. Ir tie sutvėrimai filmo pabaigoje – net nejuokinga. Norėta kažką pasakyti apie globalinį atšilimą? Tik nedarykit to tokiais filmais, nes ir aš tuoj pradėsiu nebetikėti atšilimu.

Empire of the Wolves – kažkaip įsivaizdavau, kad bus kažkas gero. Tikrai ne. Šiek tiek kreivas filmas. Briedai kažkokie. Neįdomu.

From Hell - oj ne, ne, ne. Tegu tokius filmus rodo sekmadieniais vėlai vakare per tv. Gal ir gerai pastatytas, bet tikrai nuobodokas. Neužkabino.

Happy Killing - labai smagus korėjiečių filmas. Komedija. Susižiūrėjau tikrai nenuobodžiai, nors bajeriai tai įprastiniai. Tikriausiai dėl to, kad visgi kita šalis, kitaip statomas filmas. Tikrai gera komedija.

Midnight Clear - jau nieko nuobodžiau ir banaliau sugalvot negalėjot? Ir dar ta pabaiga, kai jis nueina pas savo mamą ir eina su ja į mokyklos ar kažko renginį. Fe.

Naked Fear – boba, nuogais papais lakstanti po laukus. Pusę filmo taip laksto, kitą pusę filmo šneka. Nesuvokiu, kas duoda tokiems “kūrėjams” kameras į rankas?

rūkai? aš irgi ne.

2007-12-19
01:51 Komentarų: 7 buržujus   |   Kategorijos: dayafteryesterday

Taip, jau beveik du mėnesiai nuo tos dienos, kai vėl pabandžiau mesti rūkyti. IR DAR NIEKAD nebuvo taip sunku. Tiesiog tragedija. Keikiuosi, kad pradėjau rūkyti, po bene sėkmingiausio mano metimo – 2005 lapkričio-2006 lapkričio mėn. Nerūkiau apytikriai lygiai metus. Tąkart mečiau gan lengvai, tačiau dabar… Kankynė. Gal todėl, kad iki metimo rūkiau vien “Klaipėdą”, “Belamorkę” ir kitokį šlamštą?

Kol kas savęs rūkančiu dar nelaikau, bet švariu – nebe. Be nuodų ištvėriau 5 savaites – po to nebesusilaikiau. Dabar net turiu knygą, kurią jau daug kas aprašė ir kalbėjo apie jos sėkmingumą. Tikiuosi, ji sėkminga bus ir man.

Ech, vaikai, paaugliai – nepradėkit rūkyt. Jaunystėj tai atrodo krūta, linksma ir nieko baisaus. Bet dabar suvokiu, kad pradėjimas rūkyti buvo mano viena didžiausių gyvenimo klaidų. Plaučius diegia, oro pritrūksta, galūnės tirpsta, galva VISADA sunki, dantys genda, burna smirda ir šiaip nekomfortas. O atsikratyti niekaip neina. Nepradėkit, vaikai, nuoširdžiai patariu. O jei pradėjot, meskit, kol ne per vėlu – laikui bėgant potraukis tampa nebenugalimas. Paklausykit kvailo NEsenio :)

Kita tema: rašinėliams – poilsis. Visą praeitą savaitę kankinausi su dantenų skausmu, šią savaitę kankinuosi su kažkokiu lievu peršalimu. Darbo daug duoda, nieko nespėju, nes sergu ir neišeina anksti keltis. Todėl ir rašinėliams poilsis, nes noro kažką rašyti labai mažai, nors juodraščiuose visko pilna. Nieko, kalėdos, naujieji, reiks imt atostogėlių ir atsigaut. :)

Eglė Sirvydytė ir grupė (koncertas)

2007-12-14
02:30 Komentarų: 4 buržujus   |   Kategorijos: dayafteryesterday, der musik

Buvau šiandien Eglės (mano sesėėėėės :))) ) ir jos scenos bendražygių koncerte. Nauja idėja, naujas pateikimas, viskas visiškai nauja. Taigi, bendras koncerto vaizdas:

Koncertas buvo labai gražus ir vykęs. Gal viskas ir atrodė šiek tiek per “daug”, per labai “masyvu”, bet iš tiesų buvo labai gražu. Muzika skambėjo nepriekaištingai, Kotrynos bažnyčia tam labai gerai tiko. “Lazdų pūtikas” gerai varė, jau jis seniai gerbiamas, pianistas – be priekaištų, perkusininkas – labai viskas puiku, tik matosi, jog jam dar trūko repeticijų su grupe. Kai kur vis užsikirsdavo, nes dar ne 100% pažįsta kai kurias dainas. Bet čia tik smulkmena.

Labai nervino dūmai. Tas PŠPŠPŠPŠŠŠŠŠPŠPŠPŠŠŠŠPŠPŠPŠPŠPŠPŠŠŠŠ vidury kiekvienos dainos taip sunervindavo – visas dainos gražumas trumpam nublėsdavo. O tada ateidavo milžiniški kamuoliai dūmų, kurie viską uždengdavo ir nieko nesimatydavo. Kas per nesąmonė? :) Įsivaizduoju, kad priekyje sėdintys turėjo jaustis nekaip, nes tie visi kamuoliai risdavosi tiesiai per juos. Dar nervino tai, jog žmonių NEkultūros yra net ir bažnyčiose – kam trankyti durimis išeinant viduryje dainos?

Dabar mano šiek tiek egoistinis pamąstymas ir mano asmeninė nuomonė apie koncertą:

Viskas labai gražu, naujas skambesys gražu, improvizacijos kokybiškos, paskutinės dvi dainos raunančios stogą, tačiau man “nekabino”. Gražu, bet nepriot. Gal jau pasidariau per išrankus muzikai, gal per daug noriu, bet čia juk tik mano asmeninis pomėgis. O pomėgis yra toks – man labiau patinka Eglės undergroundas - koncertėliai salytėse, prie laužo, (o ypač mokytojų namuose ant laiptų, sese :) ). Eglei dėl to dabar tikrai nereikia susikrimsti – jos dabartinis skambesys tikrai gražu ir fantastiška, man tiesiog už tai labiau patinka kitoks skambesys. Tikriausiai dėl to, kad prie Eglės balso (mano ausų būgneliuose) nesiderina joks papildomas instrumentas, nes jos balsas pats yra nuostabiausias ir gražiausias instrumentas. Tai tiek ;)

kas užvers Artūrą Klumbį?

2007-12-13
01:25 Komentarų: 17 buržujus   |   Kategorijos: dayafteryesterday

“Mitų griovėjai” paneigė gandą, kad pažeidinėjant kelių eismo taisykles ilgėja pimpalas, paskaičiavę, jog, tokiu atveju, statistinio lietuvio falas turėtų apsivynioti aplink Žemę du kartus.

Kodėl kelių žudikams ir girtuokliams duodama tik iki dešimties metų? Kodėl seimas nekeičia įstatymų? Atsakymas paprastas – seimūnų vaikučiai irgi girti važinėja, neduok dievulėliau ką nors nutrenks – kaip leisi sūneliui sėsti į kalėjimą ilgam?


Artūras Klumbys girtas vairavo, labai viršyjo greitį, atsitrenkė į priešais važiuojančią mašiną ir nustumė ją į priešpriešinę juostą, kur ji susidūrė su fūra. Mašina, su penkiais žmonėmis viduje, užsidėgė ir sudėgė iki nulio, o iš mašinos iškritusi maža mergaitė su nutrauktomis kojomis mirė pakeliui į ligoninę.

Žiauru, taip? Bet ne tame esmė. Esmė tame, kad šitas GAIDYS iškart po avarijos su draugeliais stovėjo prie savo mašinos, mėtė bajerius ir žvengė. O bandžiusiems traukti degančius žmones numetė porą frazių, panašių į “Ką čia darai, ereli?”

O dabar šitas PEDERASTAS, išėjęs iš kalėjimo, nusisamdęs apsišikusį advokatą (kuris gynė šiukšlę mentą, nužudžiusį tris vaikus) ir ramiai vaikščiojantis po teismus, prašo VISUOMENĖS SUPRATIMO. Bliat, jis prašo visuomenės, tame tarpe ir mano, supratimo?? Kas per šūdas???

Taigi, nuoširdžiai klausiu: kas užvers Artūrą Klumbį? Man nė kiek nebūtų liūdna dėl tokio šūdo mirties. Juk kaip sakoma, akis už akį, dantis už dantį. O taip pikta, kad net du dantis atiduočiau.

49-50 savaitės kinoteeeatras

2007-12-13
00:52 Komentarų: 1 buržujus   |   Kategorijos: kinoteatras

SAVAITĖS FILMAS:
Stardust - fantastika! Kaip aš pavadinau, tai “Haris Poteris suaugusiems”. Labai gražus, labai smagus, labai malonus filmas. Režisūra labai gera, vaidyba dar geresnė, bendras vaizdas ir efektai – nepriekaištingi. Akys nenukrypo ir nuobodulys neapėmė nė vieną filmo minutę.

Filme pasakojama apie stebuklingą pasaulį šalia Anglijos, į kurį iškeliauja jaunuolis ieškodamas nukritusios žvaigždės. Bet tą žvaigždę medžioja ir karaliaus sūnūs, ir raganos, todėl ir prasideda visa linksmybė. Kažkas nerealaus yra mirusių karaliaus sūnų dvasios – jos tokių superinių bajerių pamėto, kad nesijuokt neįmanoma. Ir šiaip, filmas kupinas gero, tikro humoro, kurį kartais ne kiekvienas įžvelgs. Kapitonas Šekspyras (Robert de Niro) – smagus personažas, o vaidmuo atliktas nepriekaištingai. Kuo toliau, tuo labiau de Niro stebiuosi – kuo senesnis, tuo geriau vaidina. Kiti vaidmenys irgi labai puikiai atlikti, net nesugalvoju jokių priekaištų. Net niekada nepatikusi Michelle Pfeiffer šįkart priekaištų nesusilauks, nes jos senėjimo scenos – nepakartojamos :)

Dvejojau, ar žiūrėti šį filmą, bet dabar nesigailiu nė kiek. Ir patariu jį pažiūrėti kiekvienam. Tokio tipo geresnis filmas yra nebent Žiedų valdovas, bet tas šiek tiek rimtesnis nei šitas. Čia tik graži fantastinė istorija, su nemažai meilės, tačiau pateiktos ne šleikščiai. Puiku. Ir labai gražu.


SAVAITĖS PRAMOGA:
Love Actually – vėl romantinis kinoteatras. Šį savaitgalį taip gaunasi :) Bet filmas, nors ir apie meilę, kaip bebūtų keista, LABAI patiko. Dar niekada taip nesimėgavau drama/komedija apie meilę. Filme pasakojamos kelių žmonių ir kelių porų gyvenimas, jų santykiai, pykčiai, flirtai. Bet viskas pateikta taip skoningai, taip gražiai ir maloniai, kad nuobodžiauti per šį filmą nepavyksta.

Veiksmo megėjams šis filmas gal ir nebus prie širdies, bet pažiūrėti jį siūlau kiekvienam. Ypač tiks žiūrėti su moterimi – juk moteris tokie filmai paveikia gerai :) Bet žiūrint vienam, irgi galima pasimėgauti šiuo filmu, pasijuokti iš juokingų meilės intrigų, į kokias patenka bene kiekvienas. Ypač prajuokino įsimylėjusio berniuko vaidmuo (“Ar gali būti kas baisiau už įsimylėjelio agoniją?”), nes jame pamačiau tikslią savo vaikystės kopiją, kai buvau įsimylėjęs pirmą kartą :) O prisiminti tokius dalykus – smagu ir malonu.

Tikrai geras filmas. Pamatyti būtina.


The Dark Crystal – vaikai anksčiau gerai gyveno – nebuvo jokių betmenų, jokių songokų, tik tokie filmai. O šis filmas, mano nuomone – labai gražus. Nors ir 1982 metai, bet filmas labai kokybiškas. Nerealiai padaryti kostiumai ir lėlės, fantastiškas šuniukas (kurį irgi įgarsino žmogus :) ). Stebino kūrėjų vaizduotė – prigalvoti tiek visokių gyvių, tiek visokių augalų ir dar juos taip gražiai pagaminti – va čia tai menas. Kažkas pavadino šį filmą “paturbintais mapetais” – prieštaraučiau, nes mapetai labai smagi humoristinė laida, o čia šiaip graži pasaka vaikams, apie gėrio ir blogio kovas, kai vienas personažas gėrietis nugali blogį. Banalu, bet vis tiek gražu. Verta pamatyti vien dėl lelių ir dekoracijų.

To Wong Foo Thanks for Everything Julie Newmar – transvestitas irgi žmogus. Man tai jie netrukdo, tegu daro ką nori. O filmas visai neblogas, parodantis, kad jie irgi kažko verti. Yra labai neblogų vietų, kur krizenau, ypač iš Chi-Chi :) Ir šiaip smagu stebėti žinomus aktorius, vaidinančius tokius vaidmenis. Žiūrėti galima, bet jei jaučiate meilę TIK heteroseksualams be jokių nukrypimų nuo masinės srovės – geriau nežiūrėkite.

World Trade Center – kaip bebūtų keista, bet man patiko. Tikrai patiko. Gal todėl, kad tikėjausi, jog šitas filmas bus vėl koks juokingas bajavykas su daug fejerverkų ir daug šaudomų arabų. Bet pamačiau tai, ką seniai reikėjo pastatyti – filmą apie policininkus ir ugniagesius. Mėgau žiūrėti serialą “Rescue Me“, kuris irgi apie gaisrininkus. Ir jame, ir šitame filme labai gerai parodoma – žūstantys policininkai, gaisrininkai, medikai nerūpi niekam – tik jų pačių kolegom. Visiems ten nusišvilpt ant jų gyvenimo, ant jų juokingų atlyginimų ir šiaip ant visko. Tegu kapstosi patys. O kad paaukoja gyvybes ir draugus už kitus – tai niekam neįdomu, nebent išgelbėtiesiems. Filme tiek visko nerodoma – tiesiog kelių policininkų istorija, kaip jie patenka į griūvančius WTC bokštus ir kas ten po to kaip vyksta. Visas filmas padarytas gan šleikščiai holivudiškai, bet vėlgi sakau – jis pastatytas apie TAI, apie ką niekas nenori kalbėti. Todėl šis filmas man patiko. Tačiau superinio nuostabaus kino nesitikėkit.

Trade – esu matęs filmų apie prekybą žmonėmis, per Lietuvos televiziją netgi rodė serialą apie tai. Tačiau sudomino ir šis. Ir pasirodo jis labai kokybiškas ir geras. Istorija tokia: mergaitę pagrobia prekeiviai, ją ir kelias kitas moteris bei berniuką veža parduoti, o mergaitės brolis pradeda juos sekti, jam į pagalbą ateina teisėsaugos pareigūnas ir jie pradeda vaikytis pagrobėjus.

Gal kiek ir “pigus” filmas, bet vis tiek labai paveikiantis ir parodantis prekybos žmonėmis žiaurybes. Aš tai visokiems prekeiviams, pedofilams ir kitokiems šūdams tai vieną bausmę skirčiau – sušaudymą vietoje. Negaliu pakęsti. Žiūrint filmą vietomis buvo labai šlykštu – ypač kai mergaitę nusivedė į krūmus. Fe. O aktorių vaidyba tikrai neprasta, todėl net užsimiršti, kad žiūri vaidybinį filmą. O filmo gale pateikiami faktai, kiek žmonių pagrobiami ir parduodami JAV… Žiauru. Pamatyti būtina kiekvienam.

Panic Room – geras filmas. Judie Foster niekada nepatiko, bet šiam filme visai nieko. Filmas tai savotiškas psichologinis siaubiakas, ir tikrai dar nematytas sprendimas ir šiaip viskas neblogai. Tai filmas iš serijos, kuriuos reiktų pamatyti, bet nepamačius nieko baisaus nenutiks :)

Resident evil: Extinction – asmeniškai man – geriausia iš visų dalių. Nebent per daug pamiršau pirmąją, nes pirmosios dalys paprastai būna geriausios. Bet šis absoliutus blogis vis tiek labai patiko, labai gražūs vaizdai, vėl gera vaidyba (kaip tokiam filmui) ir tikrai gražios kovų scenos. Viskas perfect, nieko netrūksta, smagus bajavykas, tokių filmų mėgėjams – perliukas.

Tears of the Sun – herojai-didvyriai irgi verkia. Nors ir aš nesusilaikyčiau, pamatęs prievartaujamą moterį nuplėštomis krūtimis šalia negyvo kūdikio. Nors filme tokie afrikos vaizdai ir pagrąžinti, tačiau tai, deja, tiesa. Taip vyko ir vyksta daug kur. Filmas neblogas, tačiau tikrai ne Briuso perliukas. Šitas netgi labiau į sąrašo galą, bet vis tiek neblogas. Pažiūrėjau gan smagiai, neprailgo, gražus finalas. Beje, filmas – visiškas karinis bajavykas, kai keli JAV kariai gelbsti nekaltuosius. Bet tikrai neblogas, gal tik kiek per ilgas.

When Nietzsche Wept – kūrėjams reiktų labiau pasiskaityti Nyčės filofosijos. Pastatė briedą. Nyčės filosofija pateikta kaip darželinuko blevyzgos. Iš Froido asmens vos ne išsišaipyta. Kalbos sprendimas tai absurdiškas – kadangi statė filmą apie vokiečius, o vokiškai aktoriai kalbėti nemoka, todėl visi aktoriai kalba anglų kalba su debilišku akcentu. Kažkokia nesąmonė. Nyčės vietoj man būtų gėda, kad apie mane pastatė tokie briedą ir dar taip kvailai pateikė visas idėjas ir teorijas. O kadangi esu šioks toks Nyčės gerbėjas, tai ir man pikta. Jei norit pasibaisėti režisierių sugebėjimais sukurti visišką šlamštą apie garbius žmones – galite žiūrėti.

The Good Thief – suplanuoji kietą apiplėšimą, susirenki chebrą, paperki ką tik nori ir tada viską pakreipi visai kitokia linkme, nei visi tikėjosi – tai geriausiai ir neprilygstamai JAU padarė Oušenas, ir net ne vieną kartą, todėl jo pakartoti, deja, nepavyko. Šiek tiek “fantastinis” filmas su daug briedo.

Balls of Fury – laukiau šito filmo, nes tikėjausi daugiau nei kvailo holivudinio filmo. Tiksliau komedijos, kuri iš tikro net nejuokinga. Gerų scenų yra, ypač kai kurios stalo teniso scenos, bet apskritai tai filmas visiškai neįdomus. Ir LABAI kvailas. Jau tokių nesąmonių prigalvota, kad net juokas neima. Gaila, nes tikėjausi kažko geresnio.

Bin-jip – dar vienas Kim kiduko šūvis į dešimtuką. Labai gražus filmas, kuriame vėlgi pagrindiniai aktoriai nekalba, o savo veiksmais ir žvilgsniais pasako daug daugiau, negu reikia. Filmo idėja gera – namų neturintis vaikinukas ant spynų klijuoja skrajutes. Kitą dieną atvažiuoja pažiūrėti, ir ten, kur skrajutės nepaliestos, reiškia šeimininkų nėra, todėl jis atsirakina duris ir parai ten apsigyvena. Nieko nenusiaubia, tik šiaip pašeimininkauja ir dar kiekviename bute ką nors sutaiso. Po to netyčiom sutinka sumuštą merginą… Ir prasideda visa įdomybė. Labai gražus filmas, kim kidukas gauna dar daug pliusų, o filmą būtina pamatyti kiekvienam suprantančiam GERĄ kiną.

See no Evil - siaubiakas, kaip siaubiakas. Tas iš šlykščiųjų operos, kur taškosi kraujai ir šlykščiai žudomi žmonės. Nieko labai ypatingo, ko nebūtume matę kituose tokio tipo siaubiakuose, bet yra ir labai neblogų vaizdelių. O paskutinė blogiuko kritimo scena – labai gera, vaizdeliai tikrai kokybiškai padaryti. Daugiau nieko ypatingo.


SAVAITĖS ŠŪDŲ ŠŪDAS:
American Pie presents: Beta House – prašau, sustokit! Kiek gi galima? Nors šis (šeštasis amerikietiškas pyragas) nėra prastesnis už ketvirtą, kurį mačiau prieš porą savaičių, bet vis tiek šlamštas. Režisierių sprendimas tai įdomus – tikriausiai dėl to, kad niekas nebežiūri tų pyragų, jie nusprendė į kas trečią kadrą įkišti po porą papų. Visame filme vien PAPAI. Papai. Apvalūs papai. Nukarę papai. Maži papukai. Šimtai papų. Net pykint pradeda. Neįdomus ir bukinantis filmas, tikrai nevertas jūsų laiko. Į šiukšliadėžę.


Dar apie kelis filmus TRUMPAI:

Showtime - smagi komedija savaitgaliui, atsipalaidavimui. Personažai smagūs, vaidyba nepriekaištinga, labai vykusi komedija. Tinka.

Solstice – o jau koks scenarijus, o jau kokia vaidyba! Dar tas purvas iš čiaupų. Boring! Šis filmas dar oficialiai neišleistas, galėtų jo ir neišleisti.

Catacombs - įdėja gera, bet išpildymas nelabai. Nevykęs filmas, ypač pabaiga. Neįdomu.

Librarian 2 – ojojoj, gal nereikia. Tikrai nereikia. Neterškit eterio, neaukokit laiko. Net vaikams netinka, nes absurdas kažkoks. Visiškai nevykusi Indiana Jones kopija. Tegu bibliotekininkai ir lieka bibliotekose.

Hack! – nu gi negalėjau nepasižiūrėti filmo tokiu pavadinimu. Tik, žinokit, hakerių ir kompiuterių ten nulis. Ir normalaus filmo ten nulis. Kažkoks šlamštas apie kino kūrėjus studentus, kuriuos visus skerdžia ir žudo. Briedas.

Halloween - pala, pala, o apie ką šitas filmas? Vakar mačiau, bet nieko nebeprisimenu. Komentarų nereikia.

Mini’s First Time – filmas apie išpindėjusią motiną ir dar labiau išpindėjusią jos debilę dukrą. Dukra vilioja vyrus nuo motinos, bla bla bla. Dukra visiems rodo papus, bla bla bla. Na ir nuobodybė.

Muzhskoy Sezon – toli dar iki gero rusiško kino. Šlamštas, ir šlamšto smarvės nepanaikinsite nusamdę keletą garsių holivudo aktorių.

Never Been Kissed – bla bla bla, meilė seilė, dar niekada nesibučiavusi nevykėlė, kurią engė mokykloje, o jai tenka į ją grįžti. Šlamštas. Net paaugliams netinka (o ypač vaikams).

The Hottest State – reklama pergrūstas filmas, ypač kokakolos reklama. Ir dar nuobodus filmas. Neverta.

War - Jason Stathamą – garbinu. Gali būti, kad po po Briuso jis antras! Jau pačiam pirmam jo filme jis mane sužavėjo. Tačiau šitas filmas – klaida. Kad ir kaip stengiausi jį žiūrėti ir filmu domėtis, bet niekaip nepavyko. Nuobodi nesąmonė. Tikrai.

Tai tiek. Šią savaitę prastų filmų dauguma.

vilniaus tvarkymas

2007-12-08
05:07 Palikite komentarą buržujus   |   Kategorijos: internetai

Smagus straipsnis su pamąstymais, kaip gelbėti Vilnių ir padaryti jį gražesniu. Paskaitykit, kelioms minutėms nuteikia pasvajoti apie gražią Vilniaus ateitį, ir nesvarbu, kad po to grįžti į niūrią kasdienybę :)

motina ir kiti įvykiai

2007-12-07
13:45 Komentarų: 8 buržujus   |   Kategorijos: dayafteryesterday

Prieš porą dienų parašiau įrašą apie savo sprendimą užmokėti už gerą muziką. Su šiuo įrašu patekau į nežinau.lt blogoramą ir dar mėlyną juostelę gavau – nu jau visai reikia pasikelti ir užriest nosį :) O ir Rokas atrašė, ir sąskaitos numerį atsiuntė, ir užsimokėjau – rami galva dabar.

O blogoramos dėka dabar mano blogą jau atrado ir mano motina. Tai tikriausiai visa krykštauja dabar. Atėjo laikas uždaryt savo rašinėlius, o tai sužinos viską apie mane :) Nes ji jau tokia aktyvi internautė pasidarė, kad net baisu darosi. Greit hack’inti ką nors pradės :)

Juokauju. O šiaip esu mirtinai pervargęs ir dar sugebėjau susirgti. Bet padariau labai malonų dalyką – parašiau darban, kad noriu laisvo pirmadienio ir antradienio. Turėsiu keturias laisvas dienas, mmm :) Reikės padoriai išsimiegot – kokių 18 valandų.

Vakar vienam forume parašiau: popierinis dienoraštis – paverkšlenimams, o blogas – egzhibicionizmui. Anokia čia naujiena, bet labai norėjau apie tai užsiminti ir savo rašinėliuose :)

Tai va, motin. Skaityk ir džiaukis. Čia ne tik apie filmus ir žaidimus rašau – dar kartais ir pablevyzgoju!

2 puslapis iš 3123

pabučiuok mane feisbuke

Follow me on Google+