19-26 savaitės (2009 m.) kinoteatras

• 

SAVAIČIŲ JUOKAS:
The Pink Panther (2006) ir The Pink Panther 2 (2009) – niekaip nesuprantu, kodėl daug kam šie filmai nepatinka ir nėra juokingi. Kodėl toks imdb.com vertinimas – suprantu. Europietiški juokeliai ir pasišaipymai iš Europos šalių stereotipų amerikiečiams yra nesuprantami (o jų daugiausia ir balsuoja). Įdomiausia, kad filmas – amerikiečių, tačiau Europa atspindėta labai neblogai ir smagiai.  Mums su G. šie filmai – visiška atgaiva! Taip smagiai prisikikenom, jog tikriausiai trukdėm miegoti visam namui :) Tie subtilūs pasišaipymai iš prancūzų, britų ar kitų šalių piliečių… Na gerai, stereotipų pilnas filmas, bet tie stereotipai visai smagiai pateikti. Pats detektyvas Clouseau – nerealus personažas. Niekad negalvojau, kad Steve Martin sugebėtų atlikti tokį nepakartojamą vaidmenį. Tikrąja to žodžio prasme – nepakartojamą. Epizodas, kurio įrašą pateikiau aukščiau, mane prajuokina kaskart, kai jį pažiūriu :) Tai filmas, kur po to ilgas savaites vis kartodavom kokią frazę iš jo. Įsimintinas :)

Siužetas – nieko ypatingo. Rožinės panteros standartinė istorija, detektyvas. Dėl siužeto šio filmo nežiūrėčiau, nes jame išskirtinio yra tik keli juokeliai – kurie ir atperka bet kokį siužeto nuobodumą. Toks paprastas filmas, vidutinio lygio, tačiau labai smagiai nuteikiantis ir prajuokinantis. Bet tik tuo atveju, jeigu nesitiki nieko ypatingo ar kažkokios labai aukšto lygio komedijos. Tai paprastutė komedija. Tačiau tikrai nenuvilianti. Mano nuomone – privaloma žiūrėti, kad užsikrautum nuotaikos kelioms savaitėms :)

P.S.: ir vėlgi, šitas filmas neišvengė lyginimo su senąja savo versija. Kadangi senąją buvau matęs tikrai seniai, todėl nė kiek nelyginau šių filmų ir žiūrėjau tai kaip atskirą kūrinį. Ir tokiu atveju jis man patiko labai. Jei lyginčiau su senąja versija, nežinau kas laimėtų. Abu filmai yra originalūs ir savaip žavūs, todėl, manau, jų net nereikėtų lyginti. Dambiurgiar!

SAVAIČIŲ GROŽIS:
The Curious Case Of Benjamin Button (2008) – pagal F. Scott Fitzgerald novelę pastatytas filmas. Fantastiškas filmas! Brad Pitt po kiekvieno filmo man tampa vis idealesniu aktoriumi, kuris kiekvieną savo vaidmenį atlieka praktiškai tobulai. Ir kuris sugeba į kiekvieną savo vaidmenį taip įsijausti, jog negali atitraukti akių ir suvokti, kaip jam tai pavyksta. Kas tam nepritaria – prašau parašyti tai komentaruose ir iškviesti mane diskusijai (tačiau jei nematėte jo paskutinių 2004-2009 metų filmų, prieš bandydami diskutuoti, šiuos filmus pasižiūrėkite). Aišku, šis vaidmuo visų Brad Pitt sugebėjimų neparodo, tačiau tikrai ir nesumenkina. Apie filmą galima pasakyti trumpai ir paprastai – labai graži istorija, nuostabi pasakaitė ir puikiai papasakoti nuotykiai. Jei knyga ir yra įdomi (neskaičiau), tai šis filmas, spėju, grožiu ją pralenkia visomis prasmėmis. Visas filmas praplaukia lyg truktų tik kokią valandą – visos scenos suklijuotos gražiai, vaidyba atlikta nepriekaištingai, o bendras filmo vaizdas – glostantis akį. Jei šnekėtume apie šiuolaikines technologijos, tai sendinimo-jauninimo technologijos šiame filme nesuvokiamos (jas, beje, naudos ir paskutiniuose Hario Poterio filmuose). Nors patį personažą vaidino ir 8 žmonės (įskaitant vaikus), tačiau kiekvienas jų puikiai atlikdavo savo vaidmenį ir susiliedavo su kitais aktoriais, lyg būtų vienas ir tas pats žmogus. Mane filmas paveikė taip, jog žiūrėdamas jį net nepagalvojau, jog tai nėra tikrovė ir kad tas asmuo iš tikro nejaunėja ir to niekad nebus :) Trumpai sakant ir mažiau aukštinant – privaloma pažiūrėti, jei nematėte. Be proto gražus ir jaukus filmas, kuris suteikia tik daug gražių jausmų. Jokios bjaurasties ir kitokių nesąmonių. Vien tik grožis.

Bee Movie (2007) – gražios animacinės istorijos sutvertos tam, kad jas žiūrėtum :) Nežinau, kodėl aš taip mėgstu holivudinius pilnametražius animacinius filmus – gal dėl labai gražaus piešimo, gal dėl gerų užslėptų bajeriukų ir idėjų, o gal dėl to, kad visada mėgau smagią animaciją. Nei apie vieną iš jų negaliu ko nors rimtesnio pasakyti – ne man kritikuoti ar nagrinėti animacijos galimybes ir šių filmų išliekamąją vertę. Aš galiu tik atskirti gerą animacinį filmą nuo blogo. Šitas – prie gerųjų. Vaikams turėtų žiauriai patikti, suaugusiems – jei taip pat mėgsta animaciją, kaip aš.

Danny the Dog (2005) – filmas su Jet Li. Ne mano žanro filmai, man ir nepatinka. Šis, aišku, dar visai neblogas. Apie vargšą žmogų, kuris auginamas kaip šuo ir naudojamas tik žmonių puldinėjimui. Nuobodoka istorija, bet neblogas pateikimas, kaip tokio žanro tipo filmui. Gražiai mušasi, gražiai daužosi, blogis prieš gėrį, bla bla bla. Aš, asmeniškai, tokius filmus žiūrėdavau nebent plaudamas indus (kadangi televizorius būdavo įjungtas ir per kokį nors lietuvišką kanalą rodydavo panašų filmą). Kadangi televizoriaus nebevartoju, tai ir tokių filmų nebematau.

Valkyrie (2008) – Tom Cruise vaidins nacį, ir dar vienaakį. O kaip neviliojo manęs toks siužetas ir kaip manęs netraukė žiūrėti šio filmo :) Tačiau prisiverčiau. Labai ir nenusivyliau. Apie Valkirijos operaciją buvau girdėjęs tik trupinėlius, todėl iš istorinės pusės filmą buvo labai įdomu pažiūrėti. Sužinojau nemažai įdomių dalykų, o paskui dar ir pasižiūrėjau dokumentinę laidą apie visus didžiausius pasikėsinimus į Hitlerio gyvybę. Pats filmas tai gal šiek tiek ir nuobodokas, vaidyba tikrai ne iš gerųjų – pats Tom Cruise nėra labai rimtas aktorius (mano nuomone). Bet žiūrėtina tikrai apsimoka, nė kiek nesigailiu. Vien dėl įdomaus istorinių faktų pateikimo, dėl filmavimo aplinkos, Hitlerio bunkerio tikroviško pateikimo. Apskritai aplinka buvo sukurta labai neblogai, žiūrėdamas filmą net neatskirdavai, kad tai tik kino kūrinys – daugybė detalių atrodė lyg „iš tų laikų“. Scena, kai pagrindinis veikėjas susitinka Hitlerį – puikiai nufilmuota, įtempta, prikaustanti dėmesį. Apibendrinus – filmas tikrai neblogas, man patiko. Dar galima jį tobulinti (visų pirma, keisti pagr. aktorių), tačiau kol kas tai visai tenkinantis rezultatas.

True Romance (1993) – gražus filmas apie meilę, pinigus ir šaudynes. Meilės ten nemažai, tai ir iš pavadinimo matosi, bet ta meilė nėra tokia nuobodi kaip kokioje meilės dramoje. Viskas su šiuo filmu yra gerai, ko negalėjai tikėtis iš gan nuobodoko aktorių sąrašo (nors buvo ir gerų). Scenarijų parašė Tarantino, tačiau nespėjo filmo režisuoti – ta garbė atiteko visai neblogam režisieriui Tony Scott. Nėra ką ir daug sakyti – gražus ir paprastas filmas, kurį pažiūrėti (jei dar nesate matę penkiskart per televiziją) – būtina.

Knowing (2009) – pradėjus žiūrėti ir įpusėjus šį filmą, vis galvojau – wow, koks puikus siužetas! Kaip man patinka tokie filmai apie katastrofas, kaip kažkokiais mistiniais būdais jos sprendžiamos ar numatomos. Na, kaip šiame filme – žmogelis numato katastrofas. O tada jas dar super kokybiškai ir kraupiai parodo. Tas lėktuvo kritimas… Įspūdinga scena, efektai labai stiprūs. Taigi, žinojau, kad filmas prastai vertinamas, ir žiūrėdamas jį labai stebėjausi, kodėl taip yra. Ir tada supratau… Antra filmo dalis – bullshit. Taip sugadino siužetą, kad net liūdna. Tie ateiviukai, pasaulio pabaiga, apokalipsė, saulė, lakstymas su tais vaikais… Bla bla bla. Na taip pasidarė neįdomu, taip banalu ir taip graudžiai juokinga… :) Tuomet ir pats pagalvojau, kad antra filmo dalis visiškai superdžia pirmąją dalį, kuri buvo tikrai įdomi. Dėl to filmas tampa visiškai vidutiniu apokaliptiniu-fantastiniu filmu, kurį laisvai gali rodyti per televiziją kokį šeštadienio vakarą. Pabaiga tai visiškai prajuokino. Pagalvojau, kad galėjo užbaigti filmą su ta paskutine N. Cage ir jo šeimos scena, bet ne, reikėjo dar parodyti tą absurdą su vaikais kažkokiam ryžių lauke. Juokinga ir nuvilia.

Punisher War Zone (2008) – dar vienas prastas filmas, sukurtas pagal žaidimą. Jei būčiau žaidęs žaidimą, gal ir būtų įdomu. Dabar – nuobodu. Vaidyba visiškai prasta. Siužetas, kaip kinui, juokingas ir lėkštas. Gal ir būtų įdomus, jei būtų pateiktas kokybiškiau. Dabar lyg mokyklinio lygio filmas ir vaidyba. Jau tas blogiečio veidas… Džyz, kaip juokinga. Apskritai, tai viskas šiame filme juokinga, nuo pat pradžios iki pabaigos. Kiekviena filmo smulkmenėlė apie šį nuostabų gerietį, kurio nervai šalti, kuris neturi emocijų ir kuris baudžia visus blogiukus tuzinais – fek. Į šiukšliadėžę. Yra daug geresnių veiksmo filmų, kurie daug labiau prikausto dėmesį. Beje, už Hitman šitas filmas geresnis. Daug geresnis. Hitman’e buvo gerai tik pagrindinis aktorius, daugiau nieko.

Confessions of a Shopaholic (2009) – iš tiesų tai tokio tipo filmai man nelabai patinka – paikos merginos, gražūs vaikinai, karjeros siekimas, lėkšta komedija. Bet kas keisčiausia, šis filmas visai smagiai susižiūrėjo. Kaip sakė mano draugė – nors tikrai neypatingai geras filmas, tačiau pažiūrėti buvo visai smagu. Ir dar pasidžiaugė, kad ji ne tokia, kaip pagrindinė personažė :) O ji tai išprotėjusi madų besivaikanti vištelė, perkanti viską ir visur. Istorija lyg ir nuobodoka, bet pateikta gan įdomiai – ji pamatė gražų vyrą, ji įsidarbino finansų žurnale, nors nieko apie tai nesupranta, ji sukėlė revoliuciją savo straipsniais ir ji viską atidavė dėl meilės. Bla bla bla. Nuobodu, ar ne? Bet nepažįstant to pasaulio (kuris, manau, egzistuoja) šis filmas visai smagus, nes pamatai daug juokingų juokų, susijusių su tuo apsipirkinėjimu ir nesveiku „vardų“ vaikymusi. Juk iš tokių dalykų tik juoktis ir tereikia, ar ne? Tai štai ir pasijuokiau. Filmas išliekamosios vertės neturi ir tiesą sakant yra visiškai eilinis holivudiškas šlamštelis, bet ta diena buvo kitokia ir mes filmą visai smagiai pasižiūrėjom. Nesu tikras, ar dabar jis man patiktų, bet tada filmui pasisekė. Todėl jei nėra ką veikti ir norite trupučio smagaus šlamštelio – pirmyn, žiūrėkite :)

The Devil Wears Prada (2006) – vien pamatęs pavadinime žodį „Prada“ nusiteikiau skeptiškai. Beje, šį filmą žiūrėjom iškart po Confessions of a Shopaholic. Šis geresnis. Taigi, nors nusiteikimas buvo ne koks, bet filmas toks pusėtinas, įdomesnis už tą paiką mergą iš ano filmo ir truputį „tvirtesnis“. Bet patiks tikrai ne kiekvienam. Antrą kartą tokio filmo tikrai nežiūrėčiau, nes tai vėlgi filmas apie madą – o tame jokio gyvenimiško tikslo ir vertybių aš nematau. Filmas gal neblogas dėl to, kad pagrindinės veikėjos pasikeitimas, paklydimas ir grįžimas į normalaus žmogaus gyvenimą visai gražiai pateiktas. Aišku, įdomu kur ta riba – vieniems ji normali (kaip ir man) atrodė sename savo „ego“, kitiems atvirkščiai – naujame. Nors, pasakysiu, dalis jos naujos aprangos tikrai buvo gražesnė, nei senoji. Na, o toliau lieka meilės istorija, labai puikus Meryl Streep vaidmuo ir keletas juokingų scenų. Toks paprastas filmas, bet, svarbiausia, nekeliantis šleikštulio.

Stargate: The Ark of Truth (2008) – jeigu serialas, pagal kurį sukurtas šis filmas, ir buvo kada įdomus, tai įdomumą dabar tikrai prarado. Originalumo nebeliko, tos pačios pasakaitės tęsiamos n-ioliktą sezoną ir viskas jau per daug suvienodėję. Kaip kokia Santa Barbara, tik fantastikos srityje. Labai neįdomu, 2008 metų filmas, tačiau jaučiausi, lyg žiūrėčiau 1995 metų pigų filmą.  Visiškai neužkabino.

Three Kings (1999) – norite visiškai su realybe nesiderinančio, bet užtat žiauriai linksmo ir absurdiškai prajuokinančio bajavyko? Dar pamiršau paminėti, kad tai visai geras ir kokybiškas veiksmo filmas. Taip, žiūrėkite šitą :) Senas kaip pasaulis (palyginus), bet užtat iki šių dienų aktualus, nes JAV vis dar kišasi ne į savo reikalus. Siužetas sukirptas labai paprastai – kariai sugalvojo praturtėti, viskas būtų pavykę idealiai, bet štai suveikė jausmai žmonėms ir nugalėjo pinigų troškimą. Štai ir prasidėjo linksmybės :) Labai smagi aktorių komanda, labai smagiai sudėliotas ir kokybiškai pateiktas filmas. Nerealistiškų dalykų apstu, bet užtat dėl to ir smagu :) Visiškai nerimtas ir netgi į absurdo komedijos tipą pretenduojantis bajavykas. Gerai, labai gerai.

City of Ember (2008) – o ką, jeigu sukuriamas post-apokaliptinis filmas ne apie kokius zombius ar žlugusį pasaulį, o tiesiog paprastas tokio žanro filmas vaikams ir šeimai? Gauname visai neblogą variantą. Gražus ir paprastas filmas apie grupę žmonių, pasislėpusių nuo pasaulio jo žlugimo metu ir apsigyvenusių giliuose požemiuose. Ir aišku, atsiranda pora jaunų revoliucionierių, kurie suvokia, jog reikia iš ten nešdintis. Nepamirškim, kad reikalinga ir blogoji pusė, kuri stengiasi tik pakenkti. Ką gauname? Puikų filmą visai šeimai. Gal kiek ir nuobodokas, gal ir nemažai nelogiškumų, bet visai smagus. Gražiai sukurtas miestas su visa socialine bendruomene ir kiekvieno turimomis pareigomis. Gražiai sugalvota miesto infrastruktūra ir panašūs dalykai. Gražus ir paprastas filmas, kuris neišpindėjusiems vaikams turėtų visai patikti.

Bolt (2008) – o štai šis animacinis grožis padarė ne tokį gerą įspūdį. Aišku, kaip animacinis filmas, tai jis labai geras. Ir vaizdais, ir siužetu – gera pasakaitė vaikams ir suvaikėjusiems suaugusiems. Tačiau šiame filme vietomis pasidarė taip banalu, kad net dingo visas įdomumas. Tačiau žiurkėno bajeriai atpirkdavo tokius dalykus, ir, reziumuojant, filmą pažiūrėjom su malonumu. Vaikams bus turbo smagu, suaugusiems – gal šiek tiek mažiau :)

Ghost Busters (1984) ir Ghostbusters II (1989) – dabar kažkas pagalvos – vau, jis ką – nematė tokių filmų?? Ne, tikrai mačiau :) Ir net ne vieną kartą, kai buvau mažas. Gyvenau su jais. Vien todėl ir užsinorėjau pažiūrėti dar kartą. Kad prisiminčiau vaikystę, šiuos gerus ir labai smagius filmus. Beje, kaip bebūtų keista, pusė siužeto iš galvos jau buvo išgaravę – išlikusios tik įspūdingiausios scenos. Šiuo metu pažiūrėjęs šiuos filmus supratau, kad jie tikrai nėra šedevrai, o tik paprasti ir vietomis net prasti holivudiniai seni filmai. Bet ko tuo metu reikėjo mažam vaikui, kai ką tik iš sovietų išsivadavusioje šalyje ir taip nedaug ką rodė? Sukėlė prisiminimus ir labai malonius. Nesenstanti klasika.

The Illusionist (2006) – puikus ir gražus filmas. Tokius žiūrėti vienas malonumas. Buvo smagu matyti pažįstamas vietas, nes neseniai lankėmės Čekijos Česky Krumlove. Kažkodėl neturiu jokių komentarų, ką galiu pasakyti apie šį filmą, tik tai, kad tai vienas iš filmų, kur visiškai nesigaili pasižiūrėjęs. Rimtas, gražus ir subtiliai nuostabus.

Defiance (2008) – Lietuvoje filmuotas! Kai sužinojau, kad holivudas filmuoja filmą Lietuvoje – labai apsidžiaugiau. Net ir mūsų šalyje kažką gero randa profesionalus kinas :) Laukiau laukiau ir pagaliau sulaukiau – ir, pasakysiu tvirtai, visiškai nenusivyliau. Daugiausia veiksmo vyksta miškuose – viskas nufilmuota labai gražiai :) Lietuvos gamta pateikta nepriekaištingai, senamiesčio kadrai – labai gražūs. Filmo siužetas – žiaurus ir liūdnas. Įsivaizduoju, kaip dažnam amerikiečiui turėjo atrodyti visi tie filme pateikiami vaizdai – gyvenimas bunkeriuose, nušalusios galūnės, patogumų nebuvimas… O tai iš tikro vyko. Tiesa, juk tai dar vienas filmas, kuris privertė mane pasidomėti istorija. Apie brolius Bielskius nebuvau nieko girdėjęs – o iš tiesų, labai įdomi istorija apie visą minią žydų, išsigelbėjusių nuo vokiečių. Kaip žavėjausi Šindleriu, taip susižavėjau ir jais. Taigi, jei norite pamatyti gerą filmą filmuotą Lietuvoje, su krūva lietuvių aktorių (su juokingu Leo priešakyje) bei pirmą kartą gražius Lietuvos miškus tikrai gerame kino kūrinyje – pažiūrėkite.

Role Models (2008) – iš vienos pusės, šis filmas visiškas šlamštas. Ar tai yra tikrų vyrų pavyzdžiai? Tuomet aš niekada nenoriu būti panašus į tikrą vyrą. Kažkoks menkas siužetas apie neypatingai įdomius tipažus. Nepamirškim, kad filmas dar ir gan lėkštas, nuobodus, nuspėjamas ir prastas. Iš kitos pusės – eilinė graži holivudiška istorija, kaip reikia paminti savo principus. Iš tiesų filmas dar ir pamoko, kad visi turi savus pomėgius. Taigi net į tuos keistuolius, kurie mėgsta fantasy pasaulį ir kariauja plastmasiniais kardais (nustebtumėte, kiek tokių yra Lietuvoje), reikia žiūrėti atlaidžiau. Kiekvienam savi pomėgiai. Bet apibendrinant, filmas man visiškai nepatiko, nesužavėjo ir neparodė jokio ko nors verto dalyko. Per daug jame nesąmonių, o kaip jų nebus, jei jame vaidina vienas tūpiausių pasaulio aktorių Sean W. Scott.

SAVAIČIŲ ABSURDAS:
Paul Blart: Mall Cop (2009) – šleikštulį keliantis, visiškai neįdomus, nejuokingas ir absurdiškas filmas. Kažkada mačiau filmą apie jaunimą, kurie visą dieną praleidžia prekybos centre. Filmas savo idiotiškumu ir siužeto beprasmiškumu lenkė bet kokį kino šlamštą. Šiame filme viskas panašiai, tik iš kitos pusės – iš prekybos centro apsaugininko. Beprasmiškas, betikslis ir kvailas filmas, prigrūstas begale stereotipinių personažų, kurių stereotipai kelia pasišlykštėjimą ir net supykdo. Siauro mąstymo režisierius. Visiškai prastai.

SAVAIČIŲ NUSIKALTIMAS:
Return Of The Ghostbusters (2007) – pažiūrėjęs du tikruosius filmus apie vaiduoklių gaudytojus, susiviliojau žvilgtelėti į šį. Nepriklausomo ir pigaus kino kūrinį. Negaliu, kaip sunervino. Kažkokie vėplos bando sulaukti populiarumo pasiskolindami populiarų pavadinimą ir sukuria kažkokį šlamštą. Būna ir gerų mažabiudžetinių filmų – šiam iki tokio tiek pat, kiek man iki pensininko.

•