SAVAIČIŲ FILMAS:
Tropa de Elite (2007) – žiauri realybė. Dar vienas brazilų kūrinys apie Rio de Ženeirą, negražus ir nuteikiantis šleikščiai kaip ir City of God. Elitinis būrys. Nežmoniškais ir siaubingais būdais kovojantis prieš narkotikų dilerius, žudikus ir šiaip atmatas. Taip ir kyla klausimas – ar galima pateisinti tokį žiaurų elgesį, jei jis daromas tik dėl gerovės? Reliai jie dirba tik „dėl idėjos“ – išvalyti Rio nuo narkotikų prekeivių, kurie, apsiginklavę iki dantų, šaudo į visas puses ir į bet ką. Taip būrys ir laksto, šaudo bei skerdžia narkomanėlius. O ir būrio naujų narių muštravimas neblogas… Rusų armijai net nėra ko lygintis į juos. Tikrai vertas pažiūrėti filmas, nekreipiant dėmesio, kad pusė jo – šiek tiek nuobodu. Neskanu, kai pagalvoji, kad šiuo metu tokie patys dalykai vyksta kitam pasaulio gale. Fek. Bet brazilų kinas vis stebina ir nenuvilia. Pažiūrėkite. Daugiau informacijos čia.
The Island (2005) – eh, kaip man patinka tokie futuristiniai filmai! Super smagus filmas apie žmonijos ateitį, klonavimo pažangą ir neypatingai malonius viso to padarinius. Net mano nemėgstamoji Scarlett Johansson vaidino visai neblogai. Ir supratau kodėl – juk ji vaidino visiškai proto neturinčią merginą :) Na tokią tikrą tikrą blondinę. Tokie vaidmenys jai ir skirti (galėtų rimtų vaidmenų ir nesiimti…). Bet nesvarbu. Pats filmas iš pat pradžių pasirodė paprasta „Big Brother is watching you“ ir Orvelo „1984-ųjų“ kopija. Tačiau vėliau atsipalaidavau ir mėgavausi visai neblogai sumąstytu ir besirutuliojančiu fantastiniu filmu. Tiesiog didžiulę silpnybę tokiems filmams jaučiu. Dar labai prajuokino scena, kurioje veikėjai nubėga į tokią kaip ir telefono būdelę, kurioje gali ieškoti asmens duomenų. Na ten toks asmenų registras, kuriame vykdoma paieška. Tai spėkite, kokia gi paieška ten buvo?? Ot ir ne gūglas – MSN Search :) Prisiminęs vis sukikenu :) Ir šiaip, mažytis filmo minusas – reklamos įkišta visai nemažai, o ir gan akivaizdžios. Nelabai gerai, tačiau bendro filmo vaizdo nesugadina. Labai smagus ir geras filmas apie ateitį. Jis dar kartą įrodo, kad filmui apie ateitį nebūtina reikia labai įmantrių spec. efektų.
[Rec] (2007) – prisimenate Bleiro raganą ir koks tai buvo absurdas? Tai čia žinokit dar baisiau. Žmonės sugalvojo nukopijuoti idėją ir iš to išpešti naudos. Deja… Pastatė kažkokią durnę prieš kamerą, kuri vis klykavo šlykščiai įkyria ispanų kalba ir lakstė visur, kur dėjosi nesąmonės. Vau. Šedevras.
Meet the Spartans (2008) – kaip galėjau nepažiūrėti šio filmo – tai geriausio praeitų metų filmo (mano nuomone) „300“ parodija. Pradžioje filmo pagalvojau – kas čia per nesąmonė. Po to nuomonė pasikeitė, nes pamačiau visai neblogų bajerių. Bet po dešimties minučių… Mano šypsenėlė tik nyko, nyko, kol pasidarė tiek bjauru, kad pradėjau greitai prasukinėti filmą. Filme yra keli geri bajeriai: American Idol superinė parodija, žmonos tatuiruotė su I was here ir mėlynas ekranas, naudotas kovose. Jei dėl trijų bajerių norite žiūrėti filmą – pirmyn. Tačiau atsiminkite, kad tie trys bajeriai yra tik pora minučių visame filme. Fek.
Weirdsville (2007) – galvojau bus kažkas rimčiau. Bet ir nenusivyliau. Filmas apie kelis narkomanėlius, juos besivaikančius sektantus ir šiaip visokias nesąmones. Tik nepagalvokit, kad tai viena iš tų kvailų holivudinių komedijų – šis filmas pusiau drama, pusiau komedija. O ir komedija neypatingai žemo lygio, daugelis bajerių netgi labai juokingi :) Tik nepatiko tai, kad labai jau visokių netikrai atrodančių dalykų pilna. Pavyzdžiui, kai narkomanas bandė atprasti – oplia, per savaitę ir švarutis-ramutis jau :) Ir kitos panašios smulkmenos. Norintiems dar vieno šedevro apie narkomanus arba dar vienos už širdies griebiančios dramos, šio filmo žiūrėti nevertėtų. Bet neturint ką veikti vakare, šis filmas tinka. Toks lengvas, juokingas ir neblogas.
The Water Horse: Legend of the Deep (2007) – graži, bet kvailoka pasaka. Vaikams tinka žiūrėti, bet nelabai ypatinga. Pasakaitė ir tiek. Įspūdžio nepaliko. O žinot kaip lietuviai išvertė šį filmą? „Mano monstriukas ir aš“. Įstatymai draudžia keisti filmų turinį, bet ar nėra įstatymų, kurie kinoteatrams draustų išsidirbinėti iš filmo pavadinimo? Nes jau baisu darosi.
Skid Row (2007) – dar viena dokumentika. Šįkart kažkoks reperis apsimėtė benamiu ir vaikščiojo tarp jų. Darė tyrimus. Juokingiausia tai, kad tyrimą atliko kažkoks nupiepelis, kuris tik stovėdavo ir tylėdavo. Blemba, tai kam kuriat dokumentinius filmus, jei tesugebat pafilmuoti kelis benamius ir užrašyti keletą faktų, kuriuos gali rasti bet kur internete? Nieko jie neištyrė ir nieko naujo neparodė. Tik prajuokino, kad tiek laiko sugaišo, o galutinis variantas – visiškai neįdomus dokumentis filmas. Reperiai, gal jūs repuokit savo dainas, o filmų kūrimą palikit režisieriams ir profesionalams. Mums Eminemo kino šedevro jau užteko dvidešimčiai metų į priekį.
Murderball (2005) – na gerai, neįgalieji. Labai džiugu, kad jie nepraranda noro kažką daryti (kaip dauguma) ir nebūna daržovėmis. Bet filmo esmė? Žaidžiam, laimim, pralošiam, laimim, pralošiam, keikiamės ir viskas? Neypatingai sudominęs dokumentinis filmas. Gal jis skirtas žmones pratinti prie neįgalių žmonių – juk jie irgi žmonės. Kuo daugiau žmonėms rodysi tai, ko jie bijo, tuo greičiau jie prie to pripras. Jei taip, tai manęs tikriausiai nepaveikė todėl, kad esu dirbęs su neįgaliais žmonėmis, kurių istorijos daug liūdnesnės nei tų iš filmo. Tačiau faktas yra – žmonės neįgaliųjų bijo kaip raupais išbertų ir maru sergančių ligonių. Tai gal tokie filmai ir duoda naudos, nes labai daug žmonių nesupranta, kad prisilietus prie neįgalaus žmogaus, tau nieko neatsitiks.
Vantage Point (2008) – super idėja, nepriekaištingas operatorius, geras režisierius, įdomi istorija ir laaaabai prasta vaidyba – turime vidutinį filmą, kuriam trūksta tik poros centimetrų iki labai gero filmo titulo. Istorija tai paprasta – nušaunamas prezidentas, daug sproginėjimų, gerieji gaudo blogiukus. Tačiau pateikimas labai geras – visas filmas susideda iš penkių žmonių istorijų – kaip kiekvienas jų matė tą patį įvykį. Ir taip lipdomas filmas, kol nulipdomos visai neblogos paskutinės 15 minučių. Geras veiksmo filmas, bet kaip minėjau – vaidyba tragiška. Todėl jei neturite pakankamai laisvo laiko, tai jo šiam filmui ir neaukokite.
Highlander: The Source (2007) – labai gerai atsimenu serialą „Kalnietis“ – mačiau bene visas serijas :)) Sugundytas komentatorių, pasižiūrėjau ir filmą. Filmas tai visiškas šlamštas, ne lietuviams net neverta žiūrėt :) O kodėl verta lietuviams? Nes filmas filmuotas Lietuvoje! Krauju pasruvęs Užupio angelas, bomžai Žalgirio stadione ir spalvotos stadiono kėdės, uždengtos skudurais, lietuvių aktoriai šaudantys į nemirtinguosius! Taip pat režisierių klaidos, kai praeinančiam siaubūnui už nugaros matosi užrašas “Konferencijų salė” :)) Ir dar: griūvantis televizijos bokštas, filme vadinamas „rytų Europos komunikacijų centru“, Klaipėdos uostas, pavirtęs į mūšio areną, kaip visad gražūs Lietuvos miškai ir Vilniaus senamiesčio gatvelės, dirbtinai pageltusioje juostoje – nepakartojama! :) Netgi labai smagu!
SAVAIČIŲ ŠLEIKŠTULYS:
Bratz (2007) – kažkada seniai per TV3 užmačiau 3D animacinį serialą, kuris buvo toks idiotiškas… Jame keturios pieštos išpuikusios debilės išsidirbinėjo ir darė nesąmones. Dabar holivudas sukūrė ir filmą. Vaikams. Filme jau nebepieštos keturios debilės išsidirbinėja, nusišneka, skiepyja vaikams tuštybės ir debilizmo vertybes. Visas filmas tik ir trykšta mintimi, kad tuščiagarbiai, neįdomūs, kvaili, daiktus sudievinantys žmonės yra patys geriausi. Aš suprantu, kad kurti tokį filmą paskatina pinigų troškimas, tačiau gi reikia turėti ir šiokį tokį vertybių supratimą ir atsakingumą prieš žiūrovą… Neįsivaizduoju, kokio mažo proto ir debiliško požiūrio žmogus pastatė šį filmą. Tai yra baisu. O dar baisiau, kad daugybė tėvų savo vaikus vedasi į tokius filmus.
SAVAIČIŲ PIKTUMAS:
Finishing the Game: The Search of a new Bruce Lee (2007) – komedija, kurta realybės šou pagrindu. Netikra kino studija nori pratęsti neužbaigtą Bruce Lee filmą Game of Death. Pririnko daug kvailelių, na ir daro iš to komediją. Jie nemoka vaidinti, nusišnekinėja, išsidirbinėja, kuria intrigą, mušasi, verkia ir t.t.t.t.t. Na būtų nusispjaut – dar vienas idiotiškas filmas, tiesiai šiukšliadėžėn. Bet man pasidarė kažkaip pikta. Kas filmo ir scenarijaus kūrėjams leidžia taip išsidirbinėti iš mirusio žmogaus atminimo ir jo norų? Taip, tikriausiai Bruce Lee tikrai norėjo užbaigti tą filmą. O šitie, atsiprašant, debilai, pasigauna tą mintį ir daro iš to sau pinigus. Buvo šlykštu žiūrėti. Visiškai žemas lygis. Aišku, galima žavėtis nebent tuo, kad filmą, neturėdami biudžeto, susuko per 18 dienų. Tačiau tai neatperka filmo prastumo. Šlamštas. Bruce Lee tikriausiai vartosi savo karste.
Blin, ir vėl nei vieno nemačiau :)
Kalnietį reiks artimiausiu metu pažiūrėt, jau atsisiunčiau.
Na niekur jokių kontaktų nepastebėjau, tai komentare norėjau pasisveikinti. Iš BlogIn nuotraukose pasirodžiusių auskarų, pažinau, kad buvom žaliam vakarėlyje susitikę.
Sorry, kad ne į temą:)
Mantai, paskubėk pažiūrėt :) nepasigailėsi :))
Salomėja, kontaktų vis neįdedu, kaltas kaltas :) ir tu jau antroji blogėrė (be manęs), kuri buvo tame vakarėlyje :))
Na Laura, man patvirtino šiandien, mano spėjimus dėl auskarų:)
O vat man The Water Horse visai patiko, ne taip, kaip Pano Labirintas, bet kažkokią panašią atmosferą jaučiau.
Salomėja, kodėl pati blogine nebuvai? :)
awx, man Pano labirintas visai patiko :) o šis monstriukas šiek tiek nuobodžiai žiūrėjosi.
Buržujau,
nes iki blogerės man dar toli.
O filmą “Vantage Point” viena akim žiūrėjau. Visai patiko. Kadangi tik viena akim (na aš tai moku dar ir skaityt knygą vienu metu), tai prasta vaidyba labai į akis nekrito.