10-18 savaitės (2009 m.) kinoteatras

• 

SAVAIČIŲ TEISINGUMAS:
The Boondock Saints (1999) – ooo mamyte, svajonių vyrai! :) Aš lygiai taip pat kaip ir tas policininkas, visą gyvenimą slaptai norėjau tuo užsiimti. Broliukai šventuoliai tiki Tiesa ir Teisingumu. Vadovaujasi ne protu, o širdimi. Skerdžia visokius mafijozus, narkodilerius ir kitas atmatas kaip vištas vištidėje. Tai vienas iš tų filmų, kur žmonių žudymas žiūrovui suteikia daug daug daug gerų jausmų ir šiltų emocijų. Taip taip, jei būčiau filmo ar knygos personažas, lygiai taip pat norėčiau tokias atmatas skersti :) Gerai, o dabar apie filmą – labai geras ir smagus filmas. Tikrai kokybiškas veiksmo filmas su keliomis įdomybėmis. Siužetas labai įdomus, neįprastas ir tikrai smagus. Tikrai verta žiūrėti, net jei nemėgstate veiksmo filmų – tai netipinis veiksmo filmas, jame neskraidys mašinos, o sraigtasparniai nesitaškys į pastatus. Beje, jau kuriama antra šio filmo dalis – laukiu nesulaukiu!

Transporter 3 (2008) – jei patiko pirma ir antra trilogijos dalis – šios nežiūrėkite. Visiškas šlamštas. Įsimylėjimo istorija ir apskritai ta mergina – visiška nesąmonė, sudirbanti visą filmą. Transporteris suskydo dėl meilės??? Pfff. Prasčiau siužeto sukurti nesugebėjo. Viena iš tų trilogijų, kur trečia dalis visiškai sugadina nuotaiką ir nuvilia taip, kad apie ketvirtą dalį net nenori girdėti. Beje, neblogų dalykų filme yra – kelios kovos scenos – šuolis į mašiną, kai ją bando pagrobti, kova nusirenginėjant ir dar kelios veiksmo scenos. Galėtų jas visas iškarpyti ir suklijuoti į vieną, trumpesnį filmą. Tikrai rinkčiausi šį variantą, o originalų – apmyžt ir padegt. Daugiau jis nevertas.

Casino (1995) – filmas apie kazino pavadinimu Kazino. Pirmiausia pagalvoji, kad bus prastai. Tačiau vėliau pamatai aktorių sąrašą ir pasidaro įdomiau. O žiūrint filmą – neatsitrauki nė minutei. Iš tiesų, tikriausiai geriausias filmas apie kazino. Vertas savo pavadinimo visomis prasmėmis – tiek vaidyba, tiek siužetu, tiek istorijos pasakojimu, tiek nenutrūkstamu dėmesio prikaustymu. Apie Robert De Niro vaidybą net kalbėti nereikia – jau ne viename filmų aprašyme esu minėjęs, kad tai vienas geriausių aktorių. Bet kokiame vaidmenyje – jis puikus.  Ilgas, rimtas, gražus filmas. Būtina pažiūrėti gangsterių filmų mėgėjams.

Trainspotting (1996) – daug kartų matytas, ir dar daug kartų žiūrėsiu bei rodysiu savo vaikams. Britų šedevras. Šį filmą reikia pradėti rodyti mokyklose. Pamenu, kai pamačiau šį filmą, man buvo kokių 13-14 metų. Niekas kitas manęs taip neatgrasė net nuo minčių apie narkotikus, kaip šitas filmas. Netikiu, kad gali būti nemačiusių šio filmo, todėl net nerekomenduosiu jo žiūrėti :) Beje, mano kuklia nuomone, tai ever geriausias Ewan McGregor vaidmuo.

Frailty (2001) – filmas neblogas, mintis gal ir nieko, bet didelio įspūdžio nepaliko. Psichopatas tėvelis ir labai nuspėjamai pasakojama istorija. Tai matyta tiek daug kartų…

The Day The Earth Stood Still (2008) – daugybė kritikų bezda, kad šis filmas yra prastas perdirbinys. Pažiūrėjau aš originalų, 1951 metų filmą. Nesąmonė. Na gerai, tais laikais tokie efektai ir toks filmas buvo super kūrinys, pranokstantis bet kokius lūkesčius. Bet laikai keičiasi. Todėl nemanau, kad dabartinis filmas yra prastas perdirbinys. Kaip tik tvirtai sakau – labai geras ir įdomus filmas. Žiūrėdamas jį, apie originalą (51-ųjų metų) dar nebuvau girdėjęs. Todėl žiūrėjau šį filmą kaip gerą holivudo kūrinį su daug puikių efektų ir kokybiška pasaulio pabaigos istorija. Nei siužetas, nei jo pateikimas nė kiek nenuvylė. Aišku, iki tobulumo filmui dar daug, buvo nuobodžių vietų, nereikšmingų poelgių, bet filmas ir nepretenduoja į geriausiojo vardą. Vaidyba gal šiek tiek ir perspausta, labai jau „suholivudinta“ – vaikas labai nenatūraliai elgiasi, motinos emocijos netikroviškos. Tačiau peikti tikrai negalima, ypač lyginant su tuo senuoju pirmtaku. Senasis pirmtakas yra per daug nuobodus, kad galima būtų filmus lyginti. Iš tiesų senojo kino nekeikiu, yra daug labai gerų filmų, tačiau senojo kino gynėjai ir prisiekę mylėtojai mane kartais juokina. Čia tas pats, lyg vis dar garbintum ir naudotum tik VHS vaizdo kasetes ir jokiu būdu nenaudotum CD ir DVD :) Supraskime, kad yra skirtingi žmonių skoniai, todėl nereiškia, kad visi senoviški filmai yra šlamštas, arba visi naujoviški filmai yra šlamštas. Tai tiek. Neblogas, kokybiškas, labai įdomus ir žiūrėtinas filmas apie ateivius, kovojančius žmones ir apokalipsę.

Futurama: Into The Wild Green Yonder (2009) – viskas, šis pilnametražis dar vienas Futurama filmas privertė mane susirasti ir pradėti žiūrėti visą serialą. Jei neklystu, tai jau trečias Futurama filmas, išleistas pabaigus serialą. Vėlgi labai geras ir pagirtinas :) Tikiuosi, serialas bus dar geresnis.

Quantum Of Solace (2008) – Bond is back. Galėjo ir negrįžti. Šis „bondinis“ filmas puikiai atitinka veiksmo filmo reikalavimus, Bondo filmų reikalavimus, bet apskritai… Nuobodu. Šimtus kartų matytas siužetas, santykiai ir nuspėjami įvykiai. Nuobooodu. Pasilakstymo scenos buvo gal ir visai nieko, bet daugiau niekas įspūdžio nepaliko. Visiškai jokio. Tikriausiai kitas Bondo filmas yra vienas iš NElaukiamiausių filmų.

Vicky Cristina Barcelona (2008) – filmas, kuris gali išskirti poras!! Jei jūsų santykiai klostosi ne ypač gerai, šio filmo geriau nežiūrėkite! :) Tikra tiesa. Šis filmas apie žmonių tarpusavio santykius yra toks geras, kad nevalingai pradedi svajoti apie tokį gyvenimą, kokiame gyvena filmo personažai. Aišku kiekvienas mąstantis žmogus supras, kad toks gyvenimas praktiškai neegzistuoja – tačiau pasvajoti niekas nedraudžia. Post-hipinė modernistinė meninė svajonė :) Aišku, ištikimybė man visada buvo „silpnųjų prasižengimas“, tačiau šiame filme net tai pateikiama labai gražiai. Woody Allen‘as vėl mums tekštelėjo vieną iš puikiausių šio laiko filmų apie vyrų ir moterų santykius, pykčius ir bendrą gyvenimą. Penelope Cruz savo vaidmenį atliko tobulai, ir visiškai ne veltui už tai gavo Oskarą. Nors į Scarlett Johansson negaliu žiūrėti – visiškai prasta aktorė, mano nuomone – bet šįkart net ji neatrodė taip baisiai – gal todėl, kad nevaidino pagrindinio vaidmens :) Apskritai, Woody Allen pagaliau grįžo prie savo ištakų – senųjų filmų tipo, kurie nė kiek nesulyginami su paskutiniais jo kūriniais. Tikrai neblogas filmas. Su daugybe minčių apmąstymui ir daugybe santykių nagrinėjimo, kurių panašumus labai dažnai galime atrasti ir savo gyvenime.

Resident Evil: Degeneration (2008) – gan gražiai nupieštas animacinis filmas. Piešimo stiliumi primena anime žanrą. Lyg būtų ir neblogas filmas, jei siužetas nebūtų jau atsibodusi, išsemta tema – Resident Evil. Juk vien filmų šiuo pavadinimu sukurti visi 3 ir kuriamas dar vienas. Tikėkimės, nors jis nebus banalus ir lėkštas. Be to, jei šis animacinis kūrinys pradžioje ir įdomus, pabaigoje pasidaro nuobodu – kažkoks monstras, kažkokios nesąmonės. Viskas sproginėja, o niekas vis nemiršta (nebent statistiniai kareivėliai). Nelabai koks šedevras, yra tikrai geresnių.

Hell Ride (2008) – kadangi filmą pristato Tarantino, tai, kaip ir buvo galima tikėtis, filmas yra visiška Tarantino stiliaus kopija. Ir lygtais būtų nebloga, lygtais būtų visai įdomu, bet… kažko trūksta. Aktoriai neblogi, siužetas pusė velnio… bet kažko trūksta. Viskas pateikiama kaip nuobodus keršto siekimas. Važinėja jie tais motociklais ir visą filmą plepa. Gal bandyta kopijuoti Tarantino filmų dialogus (kurie būna fantastiški) – tiesa ta, kad nelabai pavyko. Nes tikrai nuobodu. Žiūrint filmą jautiesi, lyg žiūrėtum kažkokį betikslį kūrinį. Nei išliekamosios vertės, nei kažko labai įspūdingo. Viskas atrodo gan dirbtina net kaip holivudiniam kinui. Prastas kūrinys, nebūtų gaila tokio ir nepamatyti.

American Gangster (2007) – visų pirma, tai tikriausiai žiūrint šį filmą man buvo ne kokia nuotaika. Nes tiek išgirtas, tiek išliaupsintas, „Krikštatėvio filmo sūnus“, dar vienas nepakartojamas filmas apie mafiją. O žinot, man tokio didžiulio įspūdžio nepadarė. Neprieštarauju – labai gerai filmas ir viskas be priekaištų – vaidyba, parinkti aktoriai, siužetas, jo išpildymas. Bet nėra jis jau toks „vau“, nėra toks, apie kurį po to dar dvi dienas kalbėtum. Filmas man pasirodė šiek tiek ištemptas – kai kurių scenų ten tikrai nebūtų pritrūkę. Tai viena nuomonė apie filmą. O kita nuomonė, kaip ir minėjau, kad filmas labai geras. Visiškai skirtingų žmonių, gyvenančių skirtingomis vertybėmis, gyvenimai. Labai geri mafijos boso brolių vaidmenys – jie šiek tiek nuspėjami, bet manau tai nekenkia pačiam filmui. Bet jų pasikeitimas tikrai gražiai parodė, kaip žmonės pasikeičia šalia nusikaltimų ir daugybės pinigų. Filmo išpildymas – veikėjų gausa ir tipažų skirtumai – viskas puiku. Kartais būna, kad žiūrėdamas filmą vis galvoji, kad štai galėjo pridurti tą ar aną. Šiame filme nieko pridurti nereikia – ir pasišiukšlinęs partneris, ir palikusi žmona, ir vaikas, ir didelė mafijozo šeima. Nepamirškim ir „nešvarių“ agentų, vis retkarčiais pasirodančių bendram vaizde. Viskas vienoje vietoje. Ir galų gale laiminga pabaiga – aišku, ne visiems. Nors paskutinės minutės priverčia susimąstyti, ką žmonės gali prarasti ir ką prarado Frank Lucas. Graži pabaiga, įdomi biografija. Yra apie ką pamąstyti.

Crna Macka, Beli Macor (Black Cat, White Cat) (1998) – tai yra Kusturicos šedevras visomis prasmėmis ir tai yra visiška jo kūrybos pažiba. Nereikia jokių komentarų – reikia žiūrėti tokį filmą, ir net ne vieną kartą – ką padariau ir aš. Ir vis kiekvieną kartą atrandi kažką naujo. Tikrąja žodžio prasme – nepakartojamas filmas. Be jokių išlygų, geriausias Balkanų kino šedevras. Jei nepažiūrėjai – reiškia, visiškai nepažįsti Balkanų kino.

Yes Man (2008) – skeptikai tuoj puls aiškinti, kad nusišneku, bet šis filmas tikrai duoda peno apmąstymams, kaip reikia gyventi. Aš, kaip racionalus ir viską mėgstantis apmąstyti žmogus, dažnai spontaniškumu nesivadovauju. O šis filmas moko, kad kaip tik reikia mažiau racionalumo, daugiau spontaniškumo. Taip bus įdomiau gyventi. Tas gal ir tiesa. Bet ar lengviau? Klausimas. Nepamirškime, kad tokios „tobulos“ istorijos būna tik filmuose ir pasakose. Filmo siužetas sukasi apie vyruką, kuris gyveną visiškai juodą kabinetinį-namudinį gyvenimą ir turi daugybę sugalvotų priežasčių, kodėl jis negali nueiti kur nors su draugais ar šeima. Atsikalbinėjimo genijus. Kažkaip primena mane :) – o dar dažniau primena kai kuriuos mano draugus. Iš tiesų tikrai juodai užknisa žmonėms atsakyti „ne“, bet kartais kitaip neišeina. Ir ne dėl to, kad kažko nenori ar tingi, o tiesiog nebūna laiko. Bet filmas to ir pamoko – kad kartais reikia spjauti ant visko ir pasakyti „taip“. Aišku, protingas žmogus iš šio filmo visko aklai nesimokys – filme, gražioje pasakoje, personažas pradeda bet kokiam pasiūlymui atsakyti teigiamai. Realybėje protingas žmogus turėtų atsirinkti, kas iš tiesų jam gali būti nenaudinga – juk draugui pasiūlius spirti policininkui, to nepulsite daryti – nebūtų nei etiška, nei protinga. Pats filmas susuktas neblogai, standartinė holivudinė komedija, Jim Carrey vėl grįžo prie humoristo ištakų, viskas pateikiama visai skoningai ir filme netgi yra keli labai geri bajeriai. Paprastas atpalaiduojantis filmas ramiam vakarui – bet, atkreipkite dėmesį, kad šis filmas tikrai gali suteikti peno apmąstymams, nes jame pateikiama mintis užkabina. Kartais tikrai norėtųsi gyventi laisviau, kad į dar daugiau pasiūlymų atsakytum teigiamai. Būtų smagu.

Underworld: Rise of the Lycans (2009) – vampyrai prieš vilkolakius? Ką? :) Kiek girdėjau, čia jau ne pirma dalis, todėl daug ką komentuoti ir nereikia – ne mano tipo tokie filmai. Nepatinka man. Mano nuomone, jei patinka nuobodūs, šiek tiek kvaili ir juokingi fantastiniai filmai, galite šį filmą žiūrėti. Bet kitu atveju, pavyzdžiui, norėdami gero kino, tikrai nežiūrėkite, nes čia kažkoks truputėlį absurdas :) Vilkolakius įkalinę vampyrai, meilė tarp abiejų pusių, bla bla bla. Man įdomus tik vienas dalykas buvo – mirties bausmė vampyrui. Gerai sugalvota, gražiai padaryta. Daugiau čia nieko gero.

X2 (2003) ir X-Men: The Last Stand (2006) – antra ir trečia X-menų dalys. Antroji apie mutantų mokyklos užpuolimą ir pastangas juos išnaikinti, trečioji apie kitokią kovą – pastangas juos išgydyti. Ir dar be to – atgimsta blogiausiosios jėgos :) X-menai niekada manęs anksčiau nedomino – neskaičiau nei komiksų, nežiūrėjau animacijos. Tačiau pažiūrėjęs pirmą dalį užsinorėjau pamatyti ir kitas. Antra dalis man patiko labai. Visos tos vaikų galios, į kurias kartais žiūri ir pavydi :) O ir šiaip – geras, kokybiškas ir smagiai susuktas fantastinis veiksmo filmas. Gėrio kova prieš blogį, bla bla, bet užtat smagu žiūrėti. Ir aktoriai geri ir filmo pateikimas, kostiumai, aplinka graži. Viskas tiesiog žiūrėtina. Trečias filmas pasirodė šiek tiek prastesnis. Pats siužetas… Kažkaip nekabino. Vietomis buvo nuobodu, nors neneigsiu, kad vis tik išlaikė gerą veiksmo įtampą ir gero fantastinio filmo vardą. Iš tiesų manau, reiktų žiūrėti visus tris filmus vienu metu – gautumėte kokybiško holivudo dozę, gerai sukurtą ir pateiktą sagą ir, tikriausiai, liktumėte visiškai patenkinti. Geri filmai, nesiskundžiau. Žiūrėtina.

SAVAIČIŲ PRIEŠTARAVIMAS:
Slumdog Millionaire (2008) – 8 Oskarai, daugybė liaupsių, kritikų garbinamieji žodžiai ir krūva gerų atsiliepimų. Tai girdėjau apie šį filmą – iš užsienio spaudos ir kitų šaltinių. Lietuvoje, kaip bebūtų keista, tas girdėjosi ne taip ypatingai. Tačiau jau prieš žiūrėdamas šį filmą galvojau, kad tai tobuliausias paskutinių metų kūrinys, kino šedevras, laužantis visus standartus ir išplėšiantis pergalę vieną po kitos. O pažiūrėjus filmą, mano reakcija buvo labai paprasta – KĄ??

Gerai, pradėsiu nuo to, kad filmas tikrai nėra blogas, prastas ar koks peiktinas. Filmo siužetas tikrai garantuotai įdomus ir originalus. Pripažįstu, kad teisingų atsakymų žinojimas su jo gyvenimu susietas tikrai įdomiai. Lašelis bolivudo, įlietas į holivudą, yra daug smagiau nei norėtųsi. Operatoriaus darbas… Apie jį net neturiu žodžių, nes scenos Indijoje nufilmuotos fantastiškai, ypač lakstymas nuo policijos po tą vargingą rajoną. Ir už tokį darbą (operatoriaus ir vaizdo režisieriaus) nors po tris Oskarus duočiau.  Filmą pažiūrėjom visai smagiai, jis neprailgo ir nebuvo nuobodus.

Bet yra problema – esu matęs daugybę labai gero europietiško, azijietiško ar kitokio kino pavyzdžių. Ir todėl, kai žiūrėjau šį filmą, man jis nepaliko visiškai jokio įspūdžio! Aš įsivaizduoju, kodėl JAV visi dėl jo svaigsta – ten žmonės išskyrus holivudą, daugiau didžiuosiuose ekranuose nieko nepamato.  Todėl tikiu, kad šis filmas jiems buvo tikrai neįprastas, neapsakomai gražus ir laužantis bet kokius matytų filmų standartus. O man, ir mano draugei, jis buvo eilinis, paprastas, vietomis nuobodokas, banalybių prikimštas filmas. Kol rodė pagrindinio veikėjo gyvenimą, kol jis buvo vaikas – viskas buvo puiku. Tas tikrai įdomus benamių gyvenimas Indijoje, visai neblogai parodyta kultūra, užsidirbinėjimo būdai. Bet kai tik prasidėjo istorija nuo jo paauglystės/suaugimo… Fek kaip nuobodu. Tas brolis, ta meilė, ta mafija. Eilinis ir neįdomus holivudiškas siužetas, tik kad vykstantis ne Amerikoje. Taigi, tie Oskarai, kai filmo konkurentai buvo tokie šedevrai kaip Milk, Frost/Nixon ar Curious Case of Benjamin Button, atrodo kažkaip keistai išdalinti… Kai kuriose srityse šie trys filmai lenkia šį filmą visomis keturiomis, nekalbant apie išliekamąją vertę.

Taigi, daugiau nesiplėsdamas pasakysiu – filmas, iš tiesų, man nepatiko ir nesukėlė kažkokių ypatingų jausmų. Graži pasakaitė ir tiek – niekuo neišsiskirianti iš kitų dešimčių gerų pasakaičių. Kokybiškas ir „tvirtas“ kūrinys, tačiau, mano kuklia nuomone, tikrai nevertas tos krūvos apdovanojimų. Žiūrėkite, nesikeiksite, tačiau nemanau, kad paliks neišdildomą įspūdį.

SAVAIČIŲ NESUSIPRATIMAS:
The Wrestler (2008) – na, nors ir nominuotas Oskarams (už vaidybą, o ne siužetą ar kitką), bet šitas filmas man pasirodė visiškas šlamštas, nuobodus kino kūrinėlis, neturintis visiškai jokios vertės. Na gerai, pripažinsiu, Mickey Rourke vaidino tobulai, bet tai visiškai tik jo nuopelnas. Filmas apie pasenusį amerikietiškų imtynių (wrestling) dalyvį, t.y. patį imtynininką. Nuo pat pradžių mane juokino tai, koks „auka“ jis vaizduojamas. Vargšas žmogelis, neturintis pinigų, miegantis mašinoje ir neturintis jokios šeimos, ką jau kalbėti apie jo sveikatą. Kodėl reikia jo gailėti? Pasirenka vieną idiotiškiausių profesijų pasaulyje, kilogramais ryja visokius vaistus ir raumenų pumpuotojus, visiškai negaili savo kūno – viską daro blaiviu protu, dėl pinigų ir šlovės – ir po to dar jų reikia gailėti? Kodėl niekas nekuria filmų apie angliakasius? Jie tai vargšai dirba už centus, kad išlaikytų šeimas, ir po to kenčia lygiai tokias pat fizines kančias. Bet jų kažkodėl niekas negaili, kaip šiame filme gailima imtynininko. Atsiriboju nuo vaidybos – kaip ir sakiau, ji buvo labai gera. Aš apie patį personažą ir siužetą. Manęs šis filmas nė kiek nepaveikė ir nesuprantu, kodėl jis taip gerai įvertintas? Spėju, kad gal daugeliui žiūrėjusių filmą (ir gerai įvertinusių) nušvitimas įvyko – gal pagaliau žmonės suprato, kad wrestling’as  yra surežisuotas spektaklis, o ne tikra kova (deja, bet daugybė žmonių pasaulyje iki šiol tiki, kad tai tikros kovos). Wrestling’as yra debiliškiausia sporto ir pramogų šaka pasaulyje, o tie, kurie tuo užsiima, yra paprasčiausi begalviai. Tai ko čia jų gailėti, jei patys savo norų kemša į savo kūnus krūvą narkotikų? Kažkodėl senų nupezusių narkomanų, kurie vartoja ir senatvėj, nelabai kas pasigaili, o štai šio vargšelio gailėti jau reikia. Štai tokios mintys mane lydėjo visą filmą ir niekaip negalėjau normaliai filmo pažiūrėti. Nors nebuvo nė ką žiūrėti – jis visiškai neįdomus. Istorija su dukra visiškai vimdė, filmo pabaiga tik prajuokino. Apskritai, visiškai nieko nevertas filmas. Nežiūrėkite.

SAVAIČIŲ ABSOLIUTUS BLOGIS:
The Cell 2 (2009) – visiems dažnai kartojau, kad The Cell (2000) yra labai geras filmas, nors jame ir vaidina J. Lopez, kuri nėra apdovanota vaidybos talentu. Visiems liepdavau filmą pažiūrėti. Ir staiga po tiek metų nuo pirmos dalies, išvystu, kad yra antroji. Iškart įtariau kažką negero… Ir buvau teisus. Visiškai prastas filmas. Absoliutus pasišaipymas iš pirmojo ir tik prastas pasinaudojimas pirmojo vardu. Scenarijus visiškai apgailėtinas ir viskas sugadinta – pirmoji dalis buvo apie tikrai žiaurų, išprotėjusį ir šizofreniką žudiką – tikras trileris. O ši… Eilinė šlykštynė kur tikslas – kuo šlykščiau nužudyti auką. O jau žudikas koks įsimintinas veikėjas – jis bijos tamsos! Tai didžiausia jo silpnybė! Vau. Susižavėjimo šūksniai scenaristui. Vaidyba prasta, į efektus net žiūrėti bjauru, viskas prasta. Ką bekalbėti, kai darydamas dirbtinį kvėpavimą, vyrukas spūsčioja ne plaučius, o skrandį… Neišmanėliai daro kiną, ir tiek. Todėl tikrai neverta aukoti laiko, nes tik susigadinsite nuotaiką. Man tai net pikta, koks šūdinas šis filmas ir kaip jis daro gėda pirmajai daliai.

•