Taip, taip, jau daugiau nei pusę metų nieko nerašiau apie kinoteatrą. Nežinau priežasties – gal tingėjimas, gal laiko trūkumas, o gal tiesiog savo mini-apžvalgėlių nevertinimas. O bet tačiau, spjoviau, juk čia asmeninis blogas ir kinoteatro rubrika buvo labiausiai sukurta tam, kad pasitarnautų man kaip archyvas – ir tai puikiai veikia! Vis pasitikrinu, ar nesu filmo matęs, ar kaip mano nuomonė per tiek laiko pasikeitė. Taigi, nors ir nieko nerašiau, bet filmus žiūrėjau – tad pagalvojau, kad dabar reikia vienu metu mestelėti didelę dozę šių nuobodžių aprašymėlių. Jų bus visi 5 ar 6. Tiems, kuriems tai visiškai neįdomu, gali ramia galva į visą tai net nežiūrėti :)
SAVAIČIŲ FILMAS:
Charlie Wilsons War (2007) – istorija: dar vienas stiprus filmas apie tai, kaip JAV kur nors įsikiša ir viska sušika. Šįkart Afganistano ir sovietų karas, kai JAV sugalvojo tiekti ginklus Afganistanui paslapčia, o kritiniu momentu viską užraukė ir nepadėjo šaliai nors kiek vystytis. O dabar patys kovoja prieš tuos pačius ginklus, kuriuos afganistaniečiams padovanojo. Absurdas, kaip visada. Daugiau apie tai istorijos pamokose arba internete. Filmas: net per daug geras. Susuktas puikiai, dėmesys nenutrūksta niekad. O ką jau kalbėti apie vaidybą! Nors pirmaplanis vaidmuo priklauso Tom Hanks‘ui, tačiau filme sužiba visai kitas (mano labai mėgstamas) aktorius – Philip Seymour Hoffman. Fantastiškas vaidmuo, kaip ir daugelyje kitų gerų jo filmų. Kiekvienoje scenoje, kur jis yra, visi aktoriai nublanksta. Taigi, filmą būtina pažiūrėti tiek istorijos mėgėjams, tiek gero kino mėgėjams, tiek šiaip mėgstantiems kokybiškus ir gerus filmus. Ir būtina pažiūrėti tiems, kurie nori pamatyti žiauriai talentingą šių laikų aktorių. Lenkia daugelį visa galva.
SAVAIČIŲ PRAMOGA:
How to Lose Friends and Alienate People (2008) – ir vėl puikieji britai britai britai, ir vėl puikusis Simon Pegg! Aišku, pusė Amerikos šį filmą žiūri tik dėl Megan Fox (o ir yra dėl ko, nes baseino scena padaryta tikrai įspūdingai :) ), tačiau aš būtent dėl Simon’o šį filmą ir pastebėjau. Puikus britų komikas, pridedam nepriekaištingą britų humorą ir gaunam perdėm puikų filmą, kurį žiūrėti – vienas malonumas :) Net ta pati Megan Fox man patiko – kvailą vištelę suvaidinti nėra taip lengva. Trumpai – filmas paremtas tikrais faktais, apie smulkaus bulvarinio žurnaliuko leidėją, kuriam pasiūlomas darbas garsiame žurnale. Pagrindinis personažas, kad geriau įsivaizduotumėte, labai panašus į tokią situaciją, kai prisiekęs Lietuvos kaimietis atvyksta į didmiestį ir ten bando sutvarkyti reikalus „kaimiškai“, kaip jo provincijoje įprasta. Tai štai į tokią situaciją ir patenka pagrindinis personažas. Vėliau prisitaiko, nukabina gražiausią mergiotę mieste ir viską paaukoja dėl karjeros. Įprasta kinoteatrinių filmų istorija, tačiau pateikimas lenkia daugybę gerų filmų. Labai smagiai susižiūrėjo ir labai pakėlė nuotaiką. Mielai pakartočiau :)
SAVAIČIŲ GROŽIS IR MIELUMAS:
Son of Rambow (2007) – nežinau net kiek balų reiktų duoti šiam filmui, nes žiauriai gražus filmas! Puikus, geras, kokybiškas, nerealus ir visoks kitoks! Apie berniuką iš strictly katalikiškos šeimos, kuris susiranda draugą padaužą ir su juo suka filmą. Vėliau jie tampa visų draugeliais ir prasideda nerealus vaikų tūsas :) Britai ir kiti europiečiai pasidarbavo iš peties – labai stiprus filmas apie draugystę, vaikų santykius, įvairias problemas ir socializaciją mokyklose. Nuostabūs ir labai įsimenantys personažai, puikiai atitinkantys įvairius realių vaikų tipus. O istorija – be proto graži. Niekas neperspausta, viskas gražu, yra nemažai juoko ir šiaip smagių nesąmonių :) Negaliu nepaminėti, kad labai gerai parodoma, kaip vaikus žaloja besaikis religijos kišimas. Bet, smagu, kad šis vaikas iš viso to išbrenda laimingas :) Tikrai skubėkite žiūrėti, jei dar nematėte! Tikrajam Rembo su šiuo vaikigaliu nėra net ką lygintis!
Erin Brockovich (2000) – Julia Roberts šiame filme sužibėjo. Neveltui už tai gavo Oskarą. Tikrai labai gera ir kokybiška biografinė drama apie moterį, kovojusią prieš nelegalius valdžios veiksmus, bandančią susitvarkyti gyvenimą ir po visko uždirbančią krūvą pinigų. Filmas kaip tik man :) Jame pilna subtilių juokų ir jie dažniausiai tobulai pavykę. Jeigu Erin ir gyvenime buvo tokia „prie bajerio“, gaila, kad neteko išvysti jos gyvos. Tikrai subtilaus humoro apie žmonių santykius perpildytas filmas. Aišku, filme viskas šiek tiek pagražinta – tikrosios Erin gyvenimas buvo šiek tiek sunkesnis, nes ji ir pati susirgo prisigėrusi tų nuodingų medžiagų. Vietomis sukrečia, vietomis prajuokina, o apskritai – labai įtraukia. Labai geras filmas.
Babylon.A.D (2008) – labai prieštaringas filmas. Nors siužetas tikrai nuobodokas ir nieko naujo nesugalvota, tačiau veiksmas kai kuriose filmo dalyse visiškai užveža. Kelis kartus kai kurias scenas net prasukau, tačiau kartais veiksmas taip įtraukdavo, kad net nepastebėdavau, kiek laiko truko. Yra ir šiek tiek juokingų scenų, kur mūsų herojus nugali raketas arba krūvą mušeikų – bet yra ir labai puikiai padarytų scenų. Pamąstęs tikriausiai filmo žiūrėti nepatarčiau – per didelis holivudiškas šlamštas su šiek tiek efektų. Bet pasirodo, mačiau trumpesnę versiją – Europoje buvo išleista beveik perpus ilgesnė versija, kuri, kaip spėju, turėtų būti daug geresnė. Kodėl? Todėl, kad versijoje, kurią mačiau, yra visiškas balaganas. Iš tiesų, siužeto beveik ir nesupratau, nes jis iškarpytas ir iškaišiotas tarp visų scenų su efektais. Dažnai net nesupranti, apie ką kalba ir kokia to pokalbio prasmė. Tikriausiai pažiūrėjęs ilgesnę versiją, apie filmą galvočiau kitaip. Vien ko verta trumpos versijos pabaiga – oplia, ir filmas nutrūksta. Taigi, fantastinis futuristinis holivudinis filmas, kuriame apstu efektų, šaudymo ir gaudymo ir kitokio holivudiško standarto. Nepamirškime raumeningo vyro ir gražios mergiotės pirmame plane. Nelabai stebinantis ir net nežinau, ar verta jį bežiūrėti. Nebent visiškai neturit ką veikti ir norite žiūrėti kitą Vien Diesel‘io filmą xXx. Tuomet geriau pasirinkite šį. Bet ilgesnę versiją.
Max Payne (2008) – dar vienas filmas, sukurtas pagal žaidimą. Žiūrėjau jau palyginus seniai ir pamenu, kad buvo labai juokinga. Filmams dažnai taikau tokį vertinimą – jei praėjus mėnesiui, aš visiškai neprisimenu, apie ką filmas ir jis man nepalieka jokio įspūdžio, reiškia filmas buvo visiškas šlamštas. Štai toks šis filmas ir yra.
Chronicles Of Narnia: The Lion, The Witch And The Wardrobe (2005) ir The Chronicles Of Narnia: Prince Caspian (2008) – buvau matęs pirmąją dalį, bet dėl didelio filmų kiekio visiškai neprisiminiau, kas ten buvo gero. Žiūrėjom dar kartą, o kartu ir antrąją dalį. Filmai labai nesužavėjo, nors peikti irgi negaliu. Gražios istorijos, puikūs pasauliai, gražūs vaizdai. Tik vaidyba labai prasta. Man keista, kad filmuose vaidina tiek daug vaikų ir paauglių, bet jų tik maža dalis sugeba vaidinti normaliai. Ką bekalbėti apie tarkim Harį Poterį – filmai man labai patinka, bet jų visų vaidyba vemt verčia. Narnijos filmai padaryti tikrai gražiai, savo vaikus vesčiau ir rodyčiau. Bet kaip suaugusiam – mačiau daug šlamšto. Bet stengiuosi nekreipti į šlamštą dėmesio, išskyrus į vieną faktą antrame filme: jie jau buvo nugyvenę ilgus gyvenimus Narnijoje, kai sugrįžo į realų pasaulį ir vėl tapo vaikais – tai po velnių, kodėl jie – suaugėliai vaikų kūnuose – staiga ir protu tampa vaikais?? Ši klaida man labai strigo, nes juk jų gyvenimo patirtis turėjo išlikti. O to visiškai nesimatė ir tie „pseudo-suaugėliai“ visame filme labai nervino – vis norėdavosi logiškų sprendimų, o jie vis pridarydavo nesąmonių. Filme labai patiko: bebras, kentaurai ir buivolas :) Mūšis vietomis priminė Žiedų valdovą, bet nieko blogo – gražu ir tiek. Taigi, gražūs filmai, laiko jiems negaila. Ir istorijos gražios. Bet girdėjau, kad geriau neskaityti knygų prieš žiūrint filmą – ypač antros dalies. Žmonės kalba, kad labai sudirbo knygose pasakojamą istoriją.
Hotel Rwanda (2004) – žiaurus ir liūdnas filmas apie tikrus įvykius, vykusius Afrikoje (ir tebevykstančius iki šiol). Ir nediskutuotinai geras filmas. Patartina prieš žiūrint filmą pasidomėti, kas iš tikrųjų vyko Ruandoje. Tada bus lengviau atskirti tikrovę nuo „holivudinio pagražinimo“, nors to pagražinimo ne tiek jau ir daug. Aišku, filmo pabaigoje apstu gražių vaizdų ir laimingų žmonių, tačiau realybė Ruandoje buvo kitokia. Bet apskritai filmas – sukrečiantis, įtraukiantis ir sukeliantis daugybę jausmų. Vaidyba – neįprasta, realistiška, be priekaištų. Tikriausiai senai nemačiau taip gerai suvaidinto nevilties jausmo, kai žmogui nusvyra rankos. Apie karinius įvykius esu matęs ne vieną dokumentinį filmą, todėl vaizdai ypatingai nesukrėsdavo, tačiau bandžiau įsivaizduoti, kaip toks filmas turėtų atverti akis kokiam žemės gyventojui, kuris karą mėgsta (ar dar tokių yra?). Trumpai – nors filmas ir ne naujausias (todėl daug kas gali būti jį matę), tačiau pažiūrėti – privaloma. Jei dar nematėte, suraskite laiko.
Batman Begins (2005) – po absoliučios The Dark Knight pergalės, sugalvojau, kad reikia dar kartą pažiūrėt pirmąjį Betmeno perdirbinį ir prisiminti, nuo ko gi viskas prasidėjo. Komentuoti daug neverta. Jei kartais Dark Knight žiūrėjote ir nesate matę Batman Begins – pirmyn žiūrėti! Pamatyti antrą dalį nemačius pirmos – čia tas pats kaip įsijungti trečią Matricos dalį nepažiūrėjus pirmos ir antros ir džiaugtis įdomiu filmu :)
My Neighbor Totoro (1988) – kai pirmą kartą bandžiau susipažinti su Anime žanru, man labai patiko paveikslėlis iš šio animacinio filmo. Tada dar nežinojau apie šį filmą. Atradau jį visai netyčia, paskaičiau daug gerų atsiliepimų ir nusprendžiau pažiūrėti. Anime žanras mane dar kartą nustebino. Nors vis tiek dažnai „nueina per nervus“ visas tas jų personažų rėkimas, cypimas ir kitoks emocijų reiškimas, nors vis tiek bjauriuosi visur kišama užslėpta erotika (net jei personažai – vaikai), tačiau šis filmas buvo dar vienas iš tų Anime filmų, kurie paliko labai malonų įspūdį. Manau, kad tokį filmą savo vaikams rodysiu – tai praktiškai tobulas fantazijų pasaulis vaikui. Kai pamačiau patį Totoro – spiegt iš juoko pradėjau, kaip tie Anime personažai :) O autobusas-katinas nužudė :) Ir apskritai, visa istorija, mamos liga, užslėptas pasaulis, senas namas su daugybe vabaliukų, kaimynė bobutė – tiesiog malonu žiūrėti. Daugybę gerų jausmų suteikiantis animacinis filmas. Kuo skiriasi nuo taip mano mėgstamų holivudinių Pixar animacinių filmų? Tuo, kad čia viskas natūraliau ir daugiau natūralių emocijų. Verta žiūrėti, net jei nesate Anime mėgėjai.
Night Of The Living Jews (2008) – daug kam gerai žinomo seno siaubiako trumpametražinis perdirbinys. Pirma galvojau, kad tai bus nevykęs, eilinis pasišaipymas iš žydų. Bet vis tiek nusprendžiau pasižiūrėti. Ir visai buvo smagu :) Pilnas stereotipų filmas, tačiau pateiktas visai linksmai ir tos 20 minučių pralėkė greitai. Iki „grindhouse“ stiliaus filmų dar toli, bet tendencija jaučiama :) Jei turit 20 minučių pertraukėlę – pažiūrėkite.
Saw V (2008) – „pjūklo pentalogiją“ žiūrėjau tikriausiai iš įpročio. Nors iš tiesų, tai tikriausiai vienintelis šiuolaikinio Horror (siaubo) žanro filmas, kurį žiūriu. Paprasčiausiai Horror žanro nemėgstu, nes man jis atrodo nesąmoningas. O štai Pjūklas atsimenu – užkrėtė. Pirma dalis „nurovė stogą“, antrą dalį žiūrėjau su didžiule viltimi, kad bus kas nors panašaus, kaip pirmoji, trečia dalis nesukėlė visiškai jokių jausmų ir net buvo bjauru, ketvirtos dalies net neatsimenu… Na o ši… Nuobodu. Siužetas darosi nuspėjamas :) O šiaip, ši dalis padaryta net kokybiškiau nei kitos, viskas profesionaliau. Manau, kad ir kiek dar bus Saw dalių, aš jas visas žiūrėsiu :) Arba iš įpročio, arba dėl įdomumo. Juk visi turim kažkokių nesveikų pomėgių, o šiame pomėgyje galima įžvelgti netgi pamokančių dalykų – visgi pagrindinio Saw personažo skleidžiama idėja yra gan svarbi ir iš dalies teisinga. Beje – ar man vienam užkliuvo tai, kad visi pavadinimą traktuoja tik kaip „Pjūklas“ ir niekas nepamąsto, kad visa filmo idėja buvo ta, kad žmonių kankintojas viską pats matydavo (veiksmažodis see -> saw -> mačiau)? O Saw skeptikams – deja, jau kuriama nauja Saw dalis, kuri, manau, nebus paskutinė :)
Stranger Than Fiction (2006) – niekad negirdėtas, niekieno neišgirtas ir niekur neužmatytas filmas. Kas gali labiau pradžiuginti, kai pamatai, kad filmas dar ir koks geras ir įtraukia nuo pat pirmos minutės?! :) Taip ir buvo. Besąlygiškai geras filmas, nereali komedija, super pagrindinis aktorius ir viskas nepriekaištingai. Meilės istorija nė kiek nevimdė, viskas suklijuota puikiai, o jau ta riba tarp realybės ir kuriamo pasaulio… :) Nėra žodžių, jokių komentarų, būtina pažiūrėti, nes tai labai puiki ir viena geriausių komedijų! O kad visas holivudinis komedijinis šūdas būtų toks linksmas, kaip šis filmas :) Pažadu – nepasigailėsite!
The Prestige (2006) – Betmeno ir Memento režisieriaus Christopher Nolan kūrinys. Ar reikia dar komentarų? Vienas geriausių filmų apie 20 a. magus. Niūrus, rimtas ir užkabinantis filmas. Žiūrėjau jį antrą kartą, nes 2006 metais padariau klaidą – žiūrėjau šį filmą apsimiegojęs ir vietomis net prasukdamas – taip ir nesugebėjau įsijausti, o filmo siužetą sužinojau. Todėl antrą kartą žiūrint tokio didelio įspūdžio nebuvo, tačiau vis tiek filmas įtraukė, lyg žiūrėčiau pirmą kartą. Taigi, jei norit tikrai gero filmo, išsimiegokite ir atidžiai žiūrėkite – šitas kūrinys yra labai geras holivudinis kūdikis.
JCVD (2008) – niekada negalvojau, kad filmas su Van Damme‘u gali būti toks geras, įdomus ir juokingas! :) Nesitikėkite eilinio bajavyko – šis filmas nustebina tuo, kad gauni tai, ko visiškai nesitiki – kitokį Van Dammą, kitokį filmą ir visiškai kitaip susipažįsti su aktoriumi. Viskas prasideda lyg dokumentiniame filme – Van Dammas turi problemų, niekas nebekviečia filmuotis, pinigų nėra, vaiko priežiūros teisės atiduodamos motinai. Grįžta žmogelis į Belgiją, nueina į banką ir pakliūna į apiplėšimą. Tuomet visi tikisi (ir aš tikėjausi), net filmo personažai tikisi, kad štai ims Van Dammas ir visus išspardys :) Deja. Viskas daug įdomiau ir juokingiau. Taigi, patiko, netgi labai. Labai gera komedija, labai smagiai praleista valanda su puse. Lengvas filmas su nemaža kokybiško juoko doze.
Equilibrium (2002) – gražus, geras ir kokybiškas futuristinis filmas apie pasaulį, kuriame visi žmonės valdomi kaip avinėliai, o visa kas gražu – naikinama ir paliekama už miesto-lagerio sienų. Ir kaip visada, atsiranda herojus, kuris pradeda kovoti už laisvę ir teisingumą :) Bet filmas tikrai neblogas, padarytas labai kokybiškai, tikras geras fantastinis kūrinys. Aišku, šiek tiek pakopijuota nuo Matricos, net gan stipriai pakopijuota, bet galima pasiguosti tuo, kad antroje Matricos dalyje kai kurie judesiukai nukopijuoti nuo šio filmo :) Na, bet įspūdį galite susidaryti – juodi kostiumai, plevėsuojantys apsiaustai, daug baletinio šaudymosi, nenugalimas herojus ir Orvelo „1984-ųjų“ dvasia. Pliusas.
Bottle Shock (2008) – neapsisprendžiu, ar čia romantika, ar drama, ar komedija. Tikriausiai labai vykęs visko mišinys. Filmas apie paprastus kaimietukus, kurie, kaip niekas nesitikėjo, pradėjo gaminti labai kokybišką ir visus lenkiantį vyną. Ėjo per ugnį ir vandenį, daug pykosi, darė daug nesąmonių, bet viskas pavyko. Ir galų gale graži filmo pabaiga, tokia, kaip ir turėjo būti. Nepamirštama Alan Rickman vaidyba – nepamirštamas vaidmuo, vien dėl kurio verta žiūrėti šį filmą. Ir nereali jo frazė „Because you think I’m an arsehole. And I’m not, really. I’m just British and, well… you’re not.“ Jei norite gražaus, gero ir nenuobodaus filmo apie vyną ir snobą paprastų žmonių tarpe – nepagailėkite laiko :)
What a Girl Wants (2003) – kartais pagalvoju, kodėl aš žiūriu holivudinius filmus su pagrindine personaže plastmasiniu veidu ir mažu intelektu, su visiškai nuspėjamu siužetu, su stereotipiniais personažais ir šimtą kartų matytomis situacijomis. Tiesiog pagalvoju, bet vieną kitą tokį filmą vis tiek pažiūriu :) Plastmasinio veido savininkę Amanda Bynes tokiame filme jau matau ne pirmą kartą ir jos vaidmuo vėlgi pasirodo visai neblogas. Tinka ji tokiems filmams. Pats filmas apie neturtingą mergiotę (Pelenę), kuri iškeliauja į Britaniją ieškoti savo tėvo (turtingo ir svarbaus žmogaus). Na, ir istorija tradicinė – tėvą randa, tėvas turi bjaurią dukrą, ji kenkia vargšei netikrai sesei, tėvas užveržia savo naujai atrastai dukrai pavadėlį, bet galų gale atsileidžia ir tampa normalus (žiūrovų akimis). Graži istorija tuo ir baigiasi. Jei visiškai neturite ką veikti, norite paiko ir lengvo filmo ir jau esate peržiūrėję visus mano išgirtus filmus – žiūrėkite, nepakenks. Tačiau jei per pirmas 10 minučių vemsite nuo filmo – geriau išjunkite, šis filmas jums netinka.
Battle Planet (2008) – pažiūrėjęs šį filmą labai juokiausi iš visokių išmanių „kritikų“, kurie sudirbinėjo šį filmą ir kliedėjo, kad tokio š seniai nematė. Filmas mažo biudžeto, aktoriai neprofesionalūs, viskas daryta pigiai – bet kaip mažo biudžeto, šis filmas pranoksta bet kokius lūkesčius. Jei tokie efektai būtų parodyti kokiais 1990 metais, visi būtų alpę nuo tokios kokybiškos kompiuterinės grafikos. Dabar gi, po visokių multimilijonus kainuojančių transformerių ir terminatorių, tokių efektų žiūrovams nebepakanka. Na, bet filmas susideda ne vien tik iš efektų. Esu matęs daugybę fantastinių filmų ir juos mėgstu. Šis tikrai neblogas. Nors kai kurios detalės ir skolintos iš kitų filmų, bet siužetas įdomus, kostiumo ir žmogaus dialogai – tikrai neblogi. Apskritai filmas geras, beveik nenuobodus ir, kaip mažo biudžeto – nenuviliantis. Retai tokių pasitaiko tokio lygio filmuose. Taigi, jei norite susipažinti su mažabiudžetiniais filmais iš gerosios pusės – žiūrėkite šį filmą. Nors ir taisytinas, bet tikrai neblogas.
SAVAIČIŲ LIŪDESYS:
Disaster Movie (2008) – filmas, kurį pradėjęs žiūrėti akimirką jau užsimaniau sukrizenti, bet iškart pasidarė nejuokinga. Pavyzdžiui, jau norėjau krizenti, kai pamačiau Iron Man’ą – bet iškart ant jo užkrito karvė, ir kažkaip pasidarė nebejuokinga. Kai Jessica Parker parodija mušėsi su Juno parodija, buvo šlykštu žiūrėti, kaip iš tarp kojų išlendanti kūdikio koja spardo veidą. Daugumą filmų personažų pažinau, bet… Taip prastai juos pateikti, gali tik visiški idiotai, kurie sukūrė tokį filmą. Ar jie neturi ką veikti? Man tik vis kyla klausimas – ar yra dar tokių idiotų kaip aš, kurie šį filmą žiūrėjo?
Ačiū už tokią išsamią apžvalgą :) Vietom sutikt galima, vietom ne, bet porą filmų peržiūrai į eilę atsigulė :)
Perskaiciau visus beveik, ir berods nepamaciau Time Crimes. Pagal tai kas tau patiko – turetu ir sis filmas patikt.
http://www.imdb.com/title/tt0480669/
Mano skonis labai nenuspėjamas yra :) Bet ačiū, pažiūrėsiu.
Pažiūrėjau vakar JCVD. Na nepatiko man. Žiauriai nuobodus ir nykus.
Neprieštarauju, skonio reikalas :)